Kaip jau skelbta, teismui organizacija skundėsi dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atsisakymo tirti buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso pareiškimus apie homoseksualus ir tuometinės sostinės valdžios sprendimą neleisti viešosiose erdvėse sustoti toleranciją skatinančiam vilkikui.
Prieš metus Vilniaus apygardos administracinis teismas LGKT veiksmuose nusižengimų neįžvelgė.
Pasak Lietuvos gėjų lygos atstovų, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėdamas organizacijos skundą ir įrodymus, netinkamai suprato skundo dalyką, padarė procesinių pažeidimų ir nesirėmė tuomet liudijusių asmenų parodymais.
Tuo tarpu LGKT ir Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai prašė LGL skundą atmesti, esą tirti Gėjų lygos skundą Tarnyba neturėjo kompetencijos.
LVAT teisėjų kolegija Gėjų lygos atstovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus. LVAT nutartis galutinė ir neskundžiama.
Piktinosi dėl diskriminacijos
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Simonka |
LGL pirmininkas Vladimiro Simonko yra sakęs norintis, kad Lietuvoje būtų teisingumas. Pasak jo, Lygių galimybių įstatymas įpareigoja LGKT nagrinėti skundus dėl skatinimo diskriminuoti, o į nagrinėjimo dalyką įeina ir valstybės pareigūnų veiksmai.
„Mūsų manymu, įstatymas 5 straipsnis leidžia ombudsmenei pradėti tyrimą“, – anksčiau kalbėjo V.Simonko.
Pasak LGL atstovo, susidarė situacija, kai prokurorai mano, kad skundą turi tirti LGKT, o Tarnyba – kad teisėsaugininkai. Tokiu būdu, anot V.Simonko, klausimas lieka apskritai nenagrinėtas, o „politikai, pareigūnai viešai kalba, leidžia sau malonumą – skatinti diskriminuoti dėl tam tikro pagrindo“.
Skandalingas Imbraso pareiškimas
LGL prašė teismo įpareigoti tarnybą išnagrinėti skundą ir patenkinti reikalavimus – pripažinti, kad J.Imbrasas, tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas ir sostinės taryba pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas ir skirti minėtoms institucijoms bei pareigūnams 2000 litų baudą.
Europos Komisijos vilkikas „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“ į Lietuvą buvo atvažiavęs 2008–ųjų metų rugpjūtį. Iš pradžių prašyta, kad vilkikas stovėtų Rotušės aikštėje, tačiau savivaldybė leidimo nesuteikė, nes esą renginio organizatoriai negalėjo garantuoti, kad bus užtikrinta viešoji tvarka ir dalyvių saugumas, bei užtikrinti, jog nebus eitynių ar gėjų vėliavos iškėlimo.
Vėliau neleista vilkikui stovėti ir automobilių aikštelėje prie Operos ir baleto teatro. Galiausiai jis pastatytas Savanorių prospekte prie RIMI parduotuvės.Pareiškėjai nenurodė, kokias jo lygias galimybes Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė, priimdama ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju atsisakymas išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos neišdavimo negali būti laikomas diskriminacija, konstatavo teisėjai.
Tuometinis sostinės vadovas J.Imbrasas pareiškė, kad Lietuva yra katalikiška šalis, todėl „gėjų viešas“ renginys lietuviams – nemalonus. Pareiškimais prieš homoseksualus pagarsėjusio J.Imbraso teigimu, kol jis vadovaus sostinei, „reklamos seksualinėms mažumoms nebus“
(Papildyta 17.15 val.)
Nieko blogo neįžvelgė
Pareiškėjai skundėsi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-08-01 raštu Nr. A51–17180 (12.26–SM4) „Dėl leidimo organizuoti renginį“, atsisakydama išduoti leidimą renginio organizatoriui bendrovei „Integrty PR“ Rotušės aikštėje, Vilniuje, pastatyti Europos Sąjungos geltonąjį vilkiką „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“, pažeidė jo teises (lygias galimybes) bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas.
„Nagrinėjamu atveju nenustatytas ir pats diskriminavimo faktas. Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl leidimo (pažymėjimo) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos neišdavimo. Atsisakymas išduoti leidimą organizuoti leidinį grindžiamas viešosios tvarkos užtikrinimu, o ne diskriminaciniais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi pareiškėjas nenurodė, kokias jo lygias galimybes tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė, priimdama ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju atsisakymas išduoti leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos neišdavimo negali būti laikomas diskriminacija Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme“, – rašo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas).
LVAT: Meras nėra merijos institucija
Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodę, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Vilniaus miesto meras J.Imbrasas, viešai ragindamas diskriminuoti atskirą socialinę grupę, tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme jam kaip savivaldos institucijai (pareigūnui) nustatytas pareigas ir laikėsi šio įstatymo nustatytų draudimų (10 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad mero vieši pasisakymai nepatenka į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio reguliavimo sritį. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį, savivaldybės institucijos yra: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas ir savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Taigi savivaldybės meras (savivaldybės politikas, savivaldybės tarybos pirmininkas) nėra savivaldybės institucija, konstatavo LVAT.