Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismas patvirtino solidžią Kauno „Žalgirio“ skolą Goranui Jurakui

Slovėnas Kauno "Žalgiriui" atstovavo 2007/08 metų sezone.
Scanpix archyvo nuotr. / Slovėnas Kauno „Žalgiriui“ atstovavo 2007/08 metų sezone.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ skundą, todėl klubas turės sumokėti buvusiam žaidėjui 284 tūkst. 752 litus, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė, jog atmeta viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ skundą dėl jai nepalankaus pernykščio pirmosios instancijos teismo sprendimo.

15min.lt primena, jog 2009 12 23 Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė paskelbė, jog buvusiam legionieriui iš Slovėnijos klubas privalo sumokėti beveik 285 tūkst. litų.

Klubo atstovai aiškino, jog krepšininkas prastai lošė, todėl atlyginimas jam nepriklauso. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), šį ir kitus skundo argumentus atmetė.

Atsakovas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas kreipėsi į Apeliacinį teismą ir prašė N.Venckienės sprendimą panaikinti, o G.Jurako ieškinį atmesti.

„Žalgirio“ atstovai nurodė, kad G.Jurakas nepateikė įrodymų, kad tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (buvo profesionalus krepšininkas, buvo geros fizinės būklės, atrodė tvarkingai viešose vietose, laikėsi moralės, sąžiningo žaidimo ir sportinio meistriškumo normų ir kt.), todėl neturi teisės reikalauti prašomų priteisti sumų.

Skundo autoriai pažymėjo, kad ieškovo profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko atsakovo lūkesčių. G.Jurako statistiniai rodikliai (per vienerias varžybas pelnomi taškai), atstovaujant atsakovo krepšinio komandą, buvo ženkliai prastesni nei ankstesnio sezono žaidžiant kitoje komandoje, todėl „Žalgiris“ didžiąja dalimi negavo to, kad pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Prasti statistiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad G.Jurakas nebuvo pakankamai profesionalus krepšininkas bei geras specialistas, nebuvo pakankamai geros kvalifikacijos, nebuvo geros fizinės būklės, todėl laikytina, kad jis pažeidė Sutartį. Ieškovui pažeidus Sutartį, jis neturi teisės į joje numatyta atlyginimą, buvo įsitikinę „Žalgirio“ atstovai.„Žalgirio“ atstovai įrodinėjo, kad G.Jurako profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko komandos lūkesčių.

Tačiau pernykščiame teisėjos N.Venckienės sprendime pažymima, kad atsakovo motyvai, jog G.Jurako profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko atsakovo lūkesčių, laikytini nepagrįstais. Sutarties 6 punkte buvo aptartos premijos už konkrečius krepšinio klubo pasiekimus, papildomai mokamos prie žaidėjui visiškai užtikrinto atlyginimo. Ieškovas pateikė įrodymus, jog 2007-2008 metų krepšinio sezono metu atsakovo komanda laimėjo Lietuvos krepšinio lygos turnyrą (LKL), Baltijos krepšinio lygos turnyrą (BBL) bei pateko į Eurolygos antrą turą (TOP 16), todėl ieškovui priklauso Sutartyje numatyta 20 000 EUR dydžio premija (69 056 litų). Taigi atsakovas nepagrįstai nurodo ieškovo pelnytų taškų per varžybas skaičių, kaip lemiantį premijų išmokėjimą.

Teismas pažymėjo, kad krepšinis yra komandinis žaidimas, todėl Sutarties 6 punkte sutarta dėl premijų už klubo, o ne atskiro žaidėjo pasiekimus. Kadangi ieškovas atliko darbą, už kurį atsakovas su juo neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovui pagrįstai preliminariu sprendimu priteista skola.

Skundė ir teisėją, ir jos sprendimą

Kreipdamiesi į Apeliacinį teismą „Žalgirio“ atstovai aiškino, jog N.Venckienės išvada, kad G.Jurakas tiesiog atliko darbą, už kurį atsakovas su juo neatsiskaitė, yra nepagrįsta. Anot klubo atstovų, visiškai nebuvo įvertinti atsakovo motyvai, susiję su ieškovo pareiga Sutartimi prisiimtas prievoles vykdyti tinkamai, taip pat neįvertintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas. Be to, nors žaidėjo pelnytų taškų per varžybas skaičius tiesiogiai nelemia atlyginimo jam išmokėjimo, tačiau žaidėjo statistiniuose rodikliuose atsispindi jo profesionalumas, kvalifikacija, fizinė būklė ir pan., ir būtent šie kriterijai turėtų būti vertinamai išmokant atlyginimą.

Maža to, skunde buvo teigiama, kad Kauno apygardos teismas apskritai negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės dėl teisėjai pareikšto ir neišspręsto nušalinimo. Mat bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

„Žalgirio“ atstovų teigimu, teismas buvo šališkas, ką, jų manymu, patvirtina visiškai nepagrįsti ir nesuprantami teisėjos N.Venckienės procesiniai veiksmai. Be to, anot skundo autorių, teismas bylą išnagrinėjo atsakovui netinkamai pranešęs apie nagrinėjimo laiką.

G.Jurakas: argumentai nelogiški

Savo ruožtu ieškovas G.Jurakas prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Net jei žaidėjas yra pašalinamas ar paleidžiamas iš komandos, arba atsakovas Sutartį nutraukia ar sustabdo dėl žaidėjo nepakankamo profesionalių sugebėjimų demonstravimo, žaidėjo mirties, ligos, traumos arba kitos psichinės ar fizinės negalios, arba dėl bet kokios kitos priežasties, be ne dėl žaidėjo padaryto Sutarties tiesioginio ir esminio pažeidimo, atsakovas vis tiek turi mokėti žaidėjui sutartas sumas.

Jis pasakojo, kad atstovaudamas „Žalgirio“ komandai, neturėjo jokių drausminių nuobaudų dėl savo elgesio, išvaizdos, fizinės būklės ar kt.

Atsakovo argumentai dėl ieškovo statistinių rodiklių yra nelogiški, nes Sutartyje nebuvo numatyti jokie reikalavimai dėl ieškovo pelnytų taškų ar atkovotų kamuolių skaičiaus. Be to, krepšininko statistiniai rodikliai didžiąja dalimi priklauso nuo komandos trenerio jam skiriamo vaidmens aikštelėje, nuo skiriamo žaidimo laiko, nuo trenerio nurodyto žaidybinio plano, nuo kitų komandos žaidėjų atliekamų perdavimų skaičiaus ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas yra profesionalas krepšinio srityje, iki pasirašant Sutartį su ieškovu buvo puikiai išstudijavęs jo savybes ir sugebėjimas. Jei atsakovo netenkino ieškovo statistiniai rodikliai, krepšinio klubas turėjo teisę parduoti ar išnuomoti žaidėją kitam klubui, tačiau to nepadarė.

Sutartyje statistika neaptariama

Teisėjų kolegijos vertinimu, „Žalgirio“ atstovai neįrodė, kad ieškovas G.Jurakas būtų pažeidęs savo sutartinius įsipareigojimus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kolegija pažymėjo, kad žaidėjo naudingumas ir pasirodymas varžybose priklauso ne tik nuo subjektyvių žaidėjo savybių, tokių kaip profesionalumas, fizinė būklė, patirtis, bet ir nuo labai daug kitokių faktorių, pavyzdžiui, žaidėjui skiriamo vaidmens, aikštelėje praleidžiamo laiko, komandos draugų perdavimų, pačios komandos ir jos varžovų žaidimo ir pan. Dėl šios priežasties yra neįmanoma reikalauti iš žaidėjo, kad jis pasiektų tam tikrus statistinius rodiklius ar jo komanda laimėtų tam tikrą skaičių varžybų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie įsipareigojimai nenumatyti ir Sutartyje.

Šiuo atveju profesionalaus krepšininko prievolė yra dėti maksimalias pastangas, kad jo žaidimas būtų kuo naudingesnis komandai.

Neįžvelgė Venckienės šališkumo

Anot teisėjų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartyje nustatytas atlyginimas, premijos ir kiti mokėjimai yra visiškai užtikrinti (angl. fully guaranteed). Sutarties kontekste tai reiškia, kad žaidėjo atlyginimas priklauso tik nuo to, ar žaidėjas po sveikatos patikrinimo pripažįstamas sveiku ir ar iš esmės jis nepažeidžia Sutarties. Net jei žaidėjas yra pašalinamas ar paleidžiamas iš komandos, arba atsakovas Sutartį nutraukia ar sustabdo dėl žaidėjo nepakankamo profesionalių sugebėjimų demonstravimo, žaidėjo mirties, ligos, traumos arba kitos psichinės ar fizinės negalios, arba dėl bet kokios kitos priežasties, be ne dėl žaidėjo padaryto Sutarties tiesioginio ir esminio pažeidimo, atsakovas vis tiek turi mokėti žaidėjui sutartas sumas. Esminio sutarties pažeidimo atsakovas neįrodė.

Nepagrįstais kolegija laiko ir atsakovo argumentus dėl teisėjos N.Venckienės šališkumo bei kitų procesinių pažeidimų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min