Tuo metu, kai visoje šalyje buvo masiškai pradėta atskleidinėti nelegalias gyvūnų veisyklas, Šilutėje gyvenanti pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 294 („Savivaldžiavimas“) ir 178 („Vagystė“) straipsnius patraukti gyvūnų gerove besirūpinančias įstaigas, nes jos, paimdamos pareiškėjos gyvūnus, nesilaikė jų paėmimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.
Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė L. I. Baguckienė nurodė, jog nors gyvūnų paėmimas ir nebuvo įvykdytas laikantis visų įstatymų reikalavimų, tačiau ne kiekvienas įstatymo pažeidimas laikytinas nusikalstama veika ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – baudžiamoji atsakomybė.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas konstatavo, kad Klaipėdoje ir Šilutėje registruotų įstaigų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, atstovai vykdė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Minėtų įstaigų atstovai, matydami, jog pareiškėjos J. B. gyvūnai – prancūzų buldogas ir du rusų ilgaplaukiai kurtai – nėra tinkamai prižiūrimi, organizavo gyvūnų paėmimą.
Teismas atsižvelgė į prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus ir paliko galioti sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
