Anot LVAT, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, jog buvo objektyvi būtinybė būnant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, pareiškėjo M.Z. nurodytu tikslu – siekiant „apsaugoti STT nuo galimos kompromitacijos“. Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 5 val., buvo duotas įsakymas vairuoti transporto priemonę neblaiviam, siekiant apsaugoti joje esančią specialiąją įrangą (pareiškėjui buvo nustatytas 1,61 promilės girtumo laipsnis).
Be to, kaip nurodoma LVAT sprendime, net ir pripažinus, jog transporto priemonėje buvo specialioji technika, šis faktas teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturėtų, nes byloje nebuvo įrodyta, kad specialiajai technikai, jeigu tokia buvo transporto priemonėje, buvo iškilęs realus pavojus ir kad jis konkrečioje situacijoje negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Sprendime taip pat akcentuojama, kad pareiškėjo veiksmai negalėjo būti pateisinami siekiu apsaugoti materialines vertybes, nes pasirinkdamas tokį elgesio variantą (vairuodamas transporto priemonę neblaivus), jis sukėlė pavo,jų didesniems įstatymo saugomiems gėriams – visuomenės saugumui, taip pat žmonių sveikatai ir gyvybei. Nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumoje teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti konkrečiu atveju egzistavus išskirtines aplinkybes, šalinančias pareiškėjo M.Z. atsakomybę už atliktus veiksmus.
LVAT sprendime taip pat pabrėžė, kad Specialių tyrimų tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai, kurių pareigūnai prisiekia laikytis. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl minėtas pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina STT, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jos kompetencijai priskirtoje visuomeninių teisinių santykių (korupcijos prevencijos) srityje, autoritetą bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš STT pareigūnų. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas iš Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto pareigų už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas pagrįstai.
Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
