Ugniagesiai: vien šįmet išgelbėtos 322 žmonių gyvybės

Per devynis šių metų mėnesius šalyje kilo 6673 gaisrai, juose žuvo 57 žmonės, o 146 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6515 gaisrų ir juose žuvo 51 gyventojas, šiemet užfiksuota 158 gaisrais (2,4 proc.) ir 6 žuvusiais gyventojais (11,8 proc.) daugiau.

Gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau

2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per devynis pirmuosius metų mėnesius kyla 6459 gaisrai, kuriuose žūsta 57 žmonės. Šiemet gaisrų – 3,3 proc. daugiau, o juose žuvusiųjų skaičius lygus penkerių metų vidurkiui. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenis, per pirmuosius devynis metų mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2023 m. (65 gyventojai), o mažiausiai – 2022 m. (47).

Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 47 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 17 žmonių (29,8 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 40 (70,2 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žmonių žūsta 2,4 karto daugiau nei miestuose. Devyniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 7 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 8 – Šiaulių apskrityje, 6 – Kauno apskrityje, po 5 – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, 4 – Marijampolės apskrityje, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.

Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų). Mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-osios iki 19-osios mėnesio dienos, gaisruose žuvo 27 žmonės, arba 47 proc. visų žuvusiųjų. Tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 34 gyventojai, arba 60 proc. visų žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 42 vyrai ir 12 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.

Šešiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų ir dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 82 gyventojus, iš jų – 3 vaikus, taip pat 463 pastatus, 131 transporto priemonę ir 806 gyvūnus.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, vėstant orams skaudžių nelaimių padaugėja. Pernai spalio–gruodžio mėnesiais gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 570 gaisrų, juose žuvo 16 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti mažamečių vaikų vienų be priežiūros.

Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse

Per 9 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1703 gaisrai, t. y. 25,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 42 žmonės (iš jų 31 gyventojas – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 18,7 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvo 2 gyventojais, arba 4,5 proc., mažiau. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 764 gaisrai, kuriuose žuvo 10 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 939 gaisrai, juose žuvo 32 žmonės. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1198 gaisrai, iš jų 556 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Šiemet 593 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 243 gaisrai, kuriuose žuvo 1 žmogus), pirtys (112 gaisrų, žuvo 2 žmonės), garažai (62 gaisrai). 755 gaisrai kilo transporto priemonėse (11,3 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 377 lengvuosius automobilius. 77 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc. visų gaisrų).

1711 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 25,6 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 620 ha atvirųjų teritorijų. 66 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinta 712 atvirųjų teritorijų gaisrų, Kauno – 241, Panevėžio – 140, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

454 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 551 kartą teko likviduoti cheminius incidentus.

Miestuose šiemet kilo 3201 gaisras (48,0 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3472 (52,0 proc.). Ugnis sunaikino 160 pastatų, 156 transporto priemones, 929 gyvūnus, 1999 kv. m gyvenamojo ploto, o 3758 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,2 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Be to, įregistruoti 167 padegimai (2,5 proc.), 43 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,6 proc.), dėl žaibo iškrovos kilo 18 gaisrų (0,3 proc.), o 451 gaisro (6,8 proc.) priežastys dar tiriamos.

Per devynis šių metų mėnesius atlikta per 13 tūkst. gelbėjimo darbų

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-rugsėjo mėnesiais atliko 13229 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 10612 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 24,7 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 6135 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3401 darbas – techninė pagalba (tarp jų net 2999 darbai – nuo vėjo, lietaus ar sniego nuvirtusių medžių bei nukritusių šakų šalinimas). Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikti 1474 techninės pagalbos darbai, t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis išaugo 2,3 karto, arba 130,7 proc. 4223 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2752 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (tai 19,7 proc. daugiau darbų nei pernai per tą patį laikotarpį). 1433 kartus jie padėjo žmonėms eismo įvykiuose, kuriuose, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ir kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 113 nukentėjusių asmenų ir ištraukė 28 žuvusiuosius.

258 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 40 darbų atlikta ant ledo). Darbų vandenyje metu jie ištraukė 76 skenduolius, tarp jų – 3 vaikus, ir išgelbėjo 31 gyventoją, tarp jų – 1 vaiką. Vasaros laikotarpiu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 38 nuskendusius žmones, t. y. 50 proc. visų iš vandens telkinių ištrauktų skenduolių. Vyrai sudaro 76 proc. iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (15 skenduolių) ir Vilniaus (14) apskrityse.

454 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 551 kartą teko likviduoti cheminius incidentus, 49 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 240 gyventojų, tarp jų – 23 vaikus.