Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ataskaitoje skelbiama 5 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėtos 159 žmonių gyvybės, o apskritai gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau.
Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4447 gaisrai ir juose žuvo 37 žmonės, šiemet užfiksuota 246 gaisrais (5,5 proc.) ir 16 žuvusiųjų (43,2 proc.) daugiau.
Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 11 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per penkis pirmuosius metų mėnesius kyla 4094 gaisrai, kuriuose žūsta 45 gyventojai. Šiemet gaisrų – 14,6 proc., o juose žuvusiųjų – 17,8 proc. daugiau.
Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per penkis pirmuosius metų mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. – 57, o 2021 m., kaip ir šiemet, – 53.
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 43 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 16 žmonių (30,2 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 37 (69,8 proc.). Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 7 – Šiaulių apskrityje, po 5 – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 žmonės, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 32 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų).
Gaisruose žuvo 39 vyrai ir 11 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
-
„Rūkymas žudo“ – ne vien užrašas apie lėtą mirtį ant cigarečių pakelio
-
Gaisrininkų statistikos staigmena: daugiausiai šventinių iškvietimų sulaukta ne Vilniuje
-
Šešiolikos tragiškų žūčių priežastis jau žinoma, dar 13 tragedijų vis dar tiriama
-
Žūtys gaisruose – su aiškiais rizikos faktoriais: žinoma ir pavojingiausia savaitės diena, ir valandos
-
Vien šįmet išgelbėta 131 gyvybė
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 6 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 57 gyventojus, iš jų 1 vaiką, 339 pastatus, 99 transporto priemones, 618 gyvūnų.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per 5 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1391 gaisras, t. y. 29,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 39 žmonės (iš jų 29 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1106 gaisrai ir juose žuvo 31 gyventojas, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 25,8 proc., o juose žuvo 8 gyventojais, arba 25,8 proc., daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 585 gaisrai, kuriuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse kilo 806 gaisrai, juose žuvo 30 žmonių. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1032 gaisrai, iš jų 539 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Ugnis sugadino 220 automobilių
Šiemet 410 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 165 gaisrai), pirtys (81), garažai (40), 419 gaisrų kilo transporto priemonėse (8,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 220 lengvųjų automobilių. 44 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).
1312 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 28,0 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 500 ha atvirųjų teritorijų. 67 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 563 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 178, Panevėžio – 107, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet užgesinta 2160 gaisrų (46,0 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2533 (54,0 proc.). Ugnis sunaikino 117 pastatų, 92 transporto priemones, 882 gyvūnus, 1731 kv. m gyvenamojo ploto, o 2919 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (16,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (12,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,2 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.).
Be to, įregistruoti 75 padegimai (1,6 proc.), o 448 gaisrų (9,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per penkis šių metų mėnesius atlikta per 6 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-gegužės mėnesiais atliko 6090 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 5418 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis išaugo 12,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 2220 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 745 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
Pernai per tą patį laikotarpį buvo atlikta 518 techninės pagalbos darbų, t. y. šiemet šių darbų poreikis yra 43,8 proc. didesnis. 2466 kartus ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1637 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 23,6 proc.).
713 kartų skubėjo į avarijų vietas
713 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 52 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 6 žuvusiuosius.
115 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 39 darbai atlikti ant ledo). Darbų vandenyje metu jie ištraukė 32 skenduolius ir išgelbėjo 11 gyventojų. Vyrai sudaro 75 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (11 skenduolių) ir Panevėžio (7) apskrityse.
245 kartus ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 259 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 24 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 102 gyventojus, iš jų 8 vaikus.
Papildomi iššūkiai vasarą
Prasidėjus vasarai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.
Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Pernai birželio mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 13 skenduolių, iš jų 3 vaikus, o 6 gyventojus pavyko išgelbėti.