Byloje nustatyta, kad 2003 m. vasarą iš Klaipėdos į Vilnių buvo perkeltas nelegalus prostitucijos verslas. Vilniaus mieste buvo nuomojami butai, kuriuose apgyvendintos jaunos merginos, už pinigus tenkinę vyrų lytinę aistrą.
Nuteistieji ieškojo naujų merginų, rūpinosi klientų paieškomis, dėjo skelbimus į laikraščius. Kontroliavo, ar merginos atsiliepia į klientų skambučius, spręsdavo iškilusias problemas su policijos pareigūnais, klientais ir kitais asmenimis, trukdančiais verstis prostitucija.
Daugumai baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teismas, skirdamas S.Kuzminskiui ir R.Persinevičiui bausmes, konstatavo, kad nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais, kaltininkai veikė tiesiogine tyčia.
Skiriant bausmes, atsižvelgta į tai, kad ikiteisminis bylos tyrimas užsitęsė nepateisinamai ilgai ne dėl kaltinamųjų kaltės, o dėl per ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo. Jis buvo pradėtas 2004 m. gegužės 19 d., o byla teismui perduota tik 2013 m. balandžio 10 d.
Nuteistieji kontroliavo, ar merginos atsiliepia į klientų skambučius, spręsdavo iškilusias problemas su pareigūnais, klientais ir kitais asmenimis, trukdančiais verstis prostitucija.
Teismui byla buvo perduota praėjus devyneriems metams po nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S.Kuzminskiui ir R.Persinevičiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl skirtos švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (pritaikytas Baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. – bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika), rašoma Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vaidos Kibirkštytės ketvirtadienį paviešintame pranešime.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
