Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 25d. 21:02

Vaiko teisių kontrolieriai: mokinių kratymas klasėse su šunimis ieškant narkotikų – pažeidimas

Krata klasėje
Policijos nuotr. / Krata klasėje

Mokykloje vykstančią pamoką staiga nutraukia mokinių krata – į klasę be įspėjimo įžengę policininkai su šunimis vaikų kišenėse ir kuprinėse ima ieškoti narkotikų, cigarečių bei kitų draudžiamų daiktų. Ir dažniausiai – randa. Tokią praktiką pareigūnai įvardija kaip efektyvią priemonę, leidžiančią bausti ir auklėti jaunimą. Tuo metu vaiko teisių gynėjai situaciją stebi pašiurpę: viešas mokinių krėtimas bendramokslių akivaizdoje irgi yra pažeidimas.

Pranešimus spaudai apie tokius mokyklinius reidus kartais platinanti policija teigia, kad tokios, pareigūnų vertinimu, reikalingos kratos klasėse bus rengiamos ir ateityje. Policininkai tiki, kad reidai padeda ne tik ištirti su narkotikų ar cigarečių turėjimu susijusius nusikaltimus, bet ir atbaido kitus jaunuolius nuo tokių blogybių.

Policijos departamento (PD) atstovas spaudai Ramūnas Matonis 15min pranešė, kad tokie reidai vyksta mokyklų iniciatyva, kai į pareigūnus kreipiasi konkrečios mokyklos administracija su prašymu patikrinti įtarimą keliančius moksleivius. R.Matonis užtikrino, kad tokių patikrinimų metu visuomet dalyvauja mokyklos administracijos įgalioti asmenys.

Narkotikai
Narkotikai

„Švietimo ir mokslo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams numatyta, kad mokyklos administracijai ar darbuotojui, kilus įtarimų, kad moksleivis gali turėti draudžiamų daiktų, su jo sutikimu, galima patikrinti jo asmeninius daiktus. Jei mokinys nesutinka, informuojami moksleivio tėvai, taip pat esant būtinybei, teritorinė policijos įstaiga“, – pabrėžė PD atstovas, jokių neigiamų aspektų tokiuose patikrinimuose neįžvelgęs.

Skirtingai nei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (VTAK) įstaigos specialistams, kurių parengta ir 15min redakcijai pateikta argumentuota situacijos analizė perša nedviprasmišką išvadą: tokiu būdu vaikus kratantys tikrintojai patys elgiasi kaip pažeidėjai.

Mokinius tikrinti ir bausti už nuodėmes galima, netgi būtina, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į nepilnamečių jautrumą, pažeidžiamumą, galų gale, aplinką, kurioje jie paliekami po iš esmės viešo policijai sėkmingo reido.

Susirūpino ir rengia pasitarimą

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus 15min informavo, kad jo atstovaujamos įstaigos specialistai dėl šios situacijos yra rimtai susirūpinę, tad planuoja tokias prevencinėmis vadinamas akcijas bei su tuo susijusius aspektus aptarti su visų suinteresuotų institucijų atstovais.

„Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kol kas nėra susipažinusi su žiniasklaidoje aprašytomis konkrečiomis situacijomis. Taip pat neturime duomenų, kas šiuo atveju konkrečiai inicijavo tokio pobūdžio akcijas. Išsamus ir objektyvus situacijos vertinimas galimas įvertinant konkrečias faktines aplinkybes, o kol kas galime pateikti tik bendro pobūdžio pastebėjimus“, – sakė VTAK patarėjas E.Meilus.

Ikrauk.lt skaitytojo nuotr./Asociatyvi iliustracija: akcijos prieš rūkymą akimirka
Ikrauk.lt skaitytojo nuotr./Asociatyvi iliustracija: akcijos prieš rūkymą akimirka

Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėse dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo (ir jų aiškinamasis memorandumas), kuriomis turėtų būti vadovaujamasi visais atvejais, kai vaikas dėl bet kokios priežasties ir bet kokiu vaidmeniu gali susidurti su kompetentingomis įstaigomis ir tarnybomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant baudžiamąją, civilinę ar administracinę teisę, pažymėta, kad policija turėtų gerbti visų vaikų asmenines teises ir orumą ir atsižvelgti į vaikų pažeidžiamumą, t. y. į jų amžių, brandumą.

Atliekant procesinius veiksmus, būtina ne tik griežtai laikytis teisės aktų nuostatų, bet ir įvertinti, ar atliekamas veiksmas nepakenks vaiko interesams, mokymosi procesui, psichologinei vaiko būsenai (pvz.: parenkant apklausos atlikimo vietą, būtina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo vaiko interesams, mokymosi procesui, psichologinei būsenai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes; draudžiama apklausą atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo šioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymą darbovietėje, išskyrus išimtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymą, mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams).

Dalyvavimas teisiniuose procesuose vaikus paveikia emociškai, sukelia stresą, įtampą, kitas neigiamas pasekmes.

Svarbu turėti omenyje, kad vaikai, dalyvaudami teisinėse procedūrose, priklausomai nuo jų amžiaus, socialinės brandos, bendros psichologinės būklės, charakterio savybių ir kitų aplinkybių, į situaciją, konkrečius veiksmus, procedūras ir pan. reaguoja skirtingai. Manytina, jog bet kokiu atveju, vaiko dalyvavimas teisiniuose procesuose (nesvarbu, kokia jo procesinė padėtis, kokiame (administraciniame ar baudžiamajame) procese jis dalyvauja) vaikus paveikia emociškai, sukelia stresą, įtampą ir kitas neigiamas pasekmes.

Vilniaus apskrities VPK nuotr./Rastos narkotinės medžiagos
Vilniaus apskrities VPK nuotr./Rastos narkotinės medžiagos

Atsižvelgiant į vaiko specifinę padėtį dėl jo amžiaus ir socialinės brandos, vaikas ne visada gali tinkamai pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis. Todėl pareigūnai turėtų itin kruopščiai išaiškinti vaikui jo teises, galimas teisines pasekmes, užtikrinti, kad nebūtų pakenkta jo interesams, padėčiai, nesudaryti sąlygų galimam psichologiniam poveikiui ir kt. Bendraujant su vaiku būtina atsižvelgti į jo psichologinę ir socialinę brandą. Vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamą poveikį jų reputacijai.

Per kratą įkliuvusiam mokiniui reikia gyventi toliau, bet vaikas gali būti stigmatizuojamas, patirti patyčias, likti nepagrįstai apkaltintas.

Manytina, kad policijos pareigūno atvykimas į mokyklą ir bendravimas su vaiku (ar tai būtų informacijos tikslinimas, apklausa (paaiškinimo paėmimas) ar kt.) konkrečiai jį liečiančiu klausimu, gali sukelti vaikui emocinę įtampą, bereikalingą kitų asmenų domėjimąsi situacija ir gali daryti įtaką tolimesniam vaiko kontaktui su mokyklos aplinkos žmonėmis. Vaikas gali būti stigmatizuojamas („nusikaltėlio“ etiketės klijavimas), patirti patyčias, nepagrįstai apkaltintas bei pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

Sudaro sąlygas vaiko teisių pažeidimui

Policijos pareigūnų bendravimas (ar tai būtų dėl nusikalstamos veikos ar dėl administracinio teisės pažeidimo) su vaiku neturėtų vykti vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu. Siektina, kad vaikas, susidurdamas su teisėsaugos institucijų (policijos) pareigūnais, patirtų kuo mažesnį psichologinį diskomfortą/stresą bei nebūtų sudaromos prielaidos vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui.

Mokyklos ir pareigūnų veiksmai, kai prevencinis renginys galimai perauga, net ir turint omenyje galimai nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų užkardymo, ištyrimo svarbą, į nepilnamečių „medžioklę“ ir sudaro sąlygas vaiko teisių pažeidimui, vertintinas kritiškai.

Suprasti akimirksniu

  • Pareigūnai remiasi Policijos įstatymo 23 st. (Pareigūnų teisės įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją).
  • 5 punktas numato, kad kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, pareigūnai turi teisę tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas.

Pažymėtina, kad asmens ir jo daiktų kratą gali daryti tik teisės aktuose (Baudžiamojo proceso kodeksas ir kt.) nurodytais atvejai ir tik įgalioti ikiteisminiu tyrimo pareigūnai (policijos pareigūnai, prokurorai). Ugdymo įstaigos darbuotojai neturi teisė apžiūrėti daiktų be nepilnamečio sutikimo.

Siūlo vadovautis rekomendacijomis

Paminėtina, kad Rekomendacijų dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams skyriuje „Mokinio daiktų patikrinimas“ nustatyta, kad:

„18. Jeigu Mokyklos darbuotojui kyla pagrįstų įtarimų, jog mokinys gali turėti draudžiamų daiktų, Mokyklos darbuotojas nedelsdamas apie tai informuoja Mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį.

19. Mokyklos darbuotojas ir (ar) Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę prašyti mokinio parodyti jo asmeninius daiktus. Mokinio daiktai negali būti tikrinami negavus jo sutikimo ir (ar) jam nedalyvaujant.

20. Jeigu mokinys sutinka parodyti savo asmeninius daiktus, parodymo metu turi dalyvauti mažiausiai du Mokyklos darbuotojai, vienas iš jų – Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Paaiškėjus, kad mokinys turi draudžiamų daiktų, apie tai nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir, esant būtinybei, teritorinė policijos įstaiga.

21. Jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir jie kviečiami atvykti į Mokyklą. Jiems nesutikus atvykti ir (ar) neatvykus nustatytu laiku, taip pat esant būtinybei, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojama teritorinė policijos įstaiga.

22. Kol atvyks dėl mokinio daiktų patikrinimo iškviesti asmenys, mokinys turi būti prižiūrimas Mokyklos vadovo paskirto Mokyklos darbuotojo.“

Vilniaus apskrities VPK nuotr./Vilniaus profesinėje mokykloje lankėsi policijos kinologai su šunimis
Vilniaus apskrities VPK nuotr./Vilniaus profesinėje mokykloje lankėsi policijos kinologai su šunimis

Pažymėtina, kad mokykla norėdama taikyti Rekomendacijas turi jų nuostatas įtraukti į mokyklos vidaus dokumentus (darbo tvarkos taisykles, mokymo sutartis ir kt.) bei supažindinti mokinius ir jų tėvus. Mokykla taip pat turi pareigą išmokyti mokyklos darbuotojus taikyti poveikio priemones (pavyzdžiui, yra parengtos metodinės rekomendacijos mokykloms dėl poveikių priemonių taikymo).

Primintina Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio nuostata, jog nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis nustato, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o 19 straipsnio 3 dalis nustato draudimą skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją.

Jautri ir viešai sklindanti informacija

Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu.

Paminėtina, kad viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus nustato Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą informaciją, susijusią su nepilnamečio asmens duomenimis (kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; (kai skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai; kai piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai; kai neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę) draudžiama skelbti.

Veiksmai, kai nepilnamečiai „kratomi“ viešai, galimai nesilaikant teisės aktų nuostatų, tikrai negali būti vertinami kaip prevencija.

„Turint omenyje visas minėtas nuostatas, manytina, kad veiksmai, kai nepilnamečiai „kratomi“ viešai, galimai nesilaikant teisės aktų nuostatų, tikrai negali būti vertinami kaip prevencinė priemonė“, – apibendrino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas E.Meilus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min