15min be reklamos
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
2022 11 25, 20:17

Vieni gyvenantys senoliai gaisruose žūsta dažniau: artimieji randa jau sudegusius kūnus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gaisruose dažniau žūsta vyresnio amžiaus gyventojai. Per penkerius metus juose žuvo 128 žmonės, kuriems buvo daugiau kaip 70 metų. Gaisrų statistika rodo, kad didesnė rizika žūti juose kyla tiems garbaus amžiaus žmonėms, kurie gyvena vieni, nesugeba rūpintis savo saugumu, o jų namuose nėra dūmų detektorių.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / PAGD nuotr.

„Panevėžyje yra kilęs ne vienas gaisras, kurio metu senoliai smarkiai nukentėjo ar net žuvo, kai nuo dujinės viryklės užsidegė jų drabužiai. Tipiška situacija: vienas gyvenantis, sunkiai judantis, blogai matantis senolis bandė pats gamintis maistą ir nepastebėjo, kaip užsidegė prie dujinės viryklės sudėti įvairūs skudurėliai ir šluostės, o paskui – ir jo drabužiai. Išgąstis, lėta reakcija ir sunkūs nudegimai, kurie baigėsi mirtimi“, – pasakoja Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Renaldas Nacickas.

Pasak jo, yra buvę ir taip, kad ryte vieno gyvenusio garbaus amžiaus tėvo aplankyti atėjusi dukra rado jį prie virtuvės apdegusį ir mirusį: „Užsidegė drabužiai, žmogus užduso. Didesnis gaisras neįsiplieskė, kaimynai neužuodė dūmų, apdegė tik apie porą kvadratinių metrų grindų...“

Ne vieno gaisro priežastis tyręs pareigūnas pataria, kad artimieji, lankydami vyresnio amžiaus žmones, pasirūpintų ir primintų jiems, kad prie dujinės viryklės neturėtų būti šluosčių ar užuolaidų.

Beje, šaltuoju metų laiku daug drabužių prisirengę senoliai nepajunta, kai pradeda degti. O pajutę sutrinka, ima blaškytis, nuo to ugnis dar labiau įsidega, kol galiausiai užtrokštama nuo dūmų.

„Mūsų pareigūnai, lankydami gyventojus įvairių prevencinių akcijų metu, dažnai pasiteirauja, kur iš krosnies jie išsemia pelenus, kur ir kaip juos laiko. Ne vienas senolis parodo, kad pelenai iš krosnies supilami į plastikinį, jau gerokai apsilydžiusį kibirą. Tas kibiras dažnai pastatomas prieškambaryje, prieangyje, ūkiniame pastate.

Žmonės nepagalvoja, kad pelenai, dažnai su žarijomis, gali užsidegti ir po kelių parų, – dalijasi gaisrą galinčiomis sukelti priežastimis šios tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė. – Būtų labai gerai, kad artimieji kaskart primintų, jog pelenus galima pilti tik į metalinį kibirą, o jį laikyti – ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.

Nakties metu jie miegojo, dūmų neužuodė. Ryte nulipę laiptais rado apdegusią motiną.

Prieš keletą metų Panevėžyje, Kauno gatvėje esančiame name, gaisro metu žuvo judėjimo negalią turinti moteris. Gaisras kilo nuo kibiro pelenų, kuris buvo padėtas prieškambaryje po laiptais...“

Kuo galėtų pasirūpinti garbaus amžiaus žmonių artimieji?

„Jie gali įrengti vyresnio amžiaus giminaičiams dūmų detektorius bei pasirūpinti jų maitinimo elementų pakeitimu. Viename Panevėžio rajono miestelyje nakties metu kilo gaisras. Gal garbaus amžiaus moteris bandė užsikurti krosnį, o gal atidarė pakuros dureles...

Užsidegus jos drabužiams, moteris užduso dūmuose prie pat krosnies. Namas sandarus, išdegė deguonis, didesnis gaisras nekilo. Senolės artimieji gyveno to paties namo antrajame aukšte. Nakties metu jie miegojo, dūmų neužuodė. Ryte nulipę laiptais rado apdegusią motiną, – prisimena vieno gaisro istoriją R.Nacickas. – Jeigu namuose būtų įrengtas dūmų detektorius, jo garsą tikrai būtų išgirdę ne tik to paties namo gyventojai, bet ir kaimynai“.

Pareigūnas sako, kad lankydami vyresnio amžiaus artimuosius, giminaičiai dažnai jiems atneša malkų, kad patiems senoliams nereiktų vargti:

„Padeda jas prie pat krosnies pakuros, kad būtų patogu paimti, sudeda ant krosnies, kad malkos pradžiūtų. Tik dažnai nepagalvoja, kad vyresnio amžiaus žmogus gali nespėti išbėgti iš namų kilus gaisrui“.

Šiemet Lietuvoje gaisruose žuvo 54 žmonės, tarp jų 30 žuvusiųjų – daugiau kaip 60-ies metų amžiaus. Iš jų gaisruose žuvo 20 vyrų ir 10 moterų. Pagrindinės šių žūčių priežastys – neatsargus rūkymas (žuvo 11 žmonių), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (8), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (4), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (3).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie 15min