Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo nuosprendžio dalį ir užsienyje vogtų automobilių parvairavimą iš užsienio į Lietuvą organizavusius asmenis pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu Tomas Labanauskas, Mantas Genys, Aronas Auga nuteisti už prekybą žmonėmis, Arūnas Mačiulis – už prekybą žmonėmis ir padėjimą tai atlikti, Arnas Navickas nuteistas už prekybą žmonėmis ir vaiko pardavimą, Karolis Kisnėrius – už vaiko pardavimą.
Šioje byloje T. Labanauskas, M. Genys A. Navickas, A. Mačiulis, A. Auga buvo kaltinami prekyba žmonėmis, tačiau apygardos teismas jų veiksmuose neįžvelgė prekybos žmonėmis požymių ir juos pripažino kaltais dėl disponavimo nusikalstamu būdu gautu turtu. A. Navickas, kuris kartu su K. Kisnėriumi buvo kaltintas vaiko pardavimu, buvo išteisintas, o K. Kisnėrius buvo pripažintas kaltu dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, byloje surinktus duomenis įvertino ne kaip visumą, o atsietai vieną nuo kito.
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo ar pardavimo požymius – asmens įgijimą, verbavimą, gabenimą, pasinaudojimą pažeidžiamumu, apgaulės dėl darbo pobūdžio, pagalbos, atlygio panaudojimą ir nukentėjusiųjų išnaudojimą nusikaltimams, siekiant iš to gauti turtinės naudos.
Nustatyta, kad, siekiant vogtus automobilius pargabenti iš užsienio į Lietuvą, buvo ieškoma asmenų tokiam neteisėtam veiksmui – parvairuoti vogtą automobilį – įvykdyti. Vieni nuteistieji ieškodavo ar verbuodavo aukas – nukentėjusiuosius (jų šioje byloje yra keturi, vienas jų įvykių metu buvo nepilnametis), kiti kartu važiuodavo į užsienį ar koordinuodavo veiksmus.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nuteistieji žinojo apie visų nukentėjusiųjų pažeidžiamumą – vienų neįgalumą, kitų sunkią finansinę padėtį ar teistumus, psichologines problemas, net amžių – ir tuo pasinaudojo. Nukentėjusieji buvo išvežti į šalį, kurios kalbos nemokėjo, ir visą laiką buvo prižiūrimi nuteistųjų. Nors nukentėjusiųjų dokumentai nebuvo paimti, judėjimo laisvė nebuvo apribota, tačiau jiems buvo aiškiai nurodyta, ką ir kada turi daryti. Nusikaltimams daryti užverbuoti asmenys buvo tiesiogiai priklausomi nuo nuteistųjų valios – buvo apgyvendinti išnuomotuose butuose, savo pinigų dažniausiai neturėjo, o pažadėtą atlygį galėjo gauti tik atlikę užduotį. Kai kuriais atvejais, jei nesutikdavo su pasiūlymu ar nevykdydavo nurodymų, jiems buvo grasinama.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu T. Labanauskui paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, M. Geniui – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, A. Augai ir A. Mačiuliui – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. Navickui – 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, K. Kisnėriui – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiesiems iš nuteistųjų taip pat solidariai priteista atlyginti 7 tūkst. Eur neturtinę žalą.
Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Liorančo nuteistas už disponavimą nusikalstamu būdu gautu turtu ir pasipriešinimą pareigūnui, palikta nepakeista. Taip pat lieka galioti ir neskųsta apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria T. Labanauskas pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, baudžiamasis procesas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
