Ministras R.Palaitis antradienį panaikino FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija, vėliau tai tapo pagrindu atleisti minėtus asmenis iš einamų pareigų.
R.Palaitis savo sprendimą grindė aiškindamas, jog gavo atitinkamą VSD teikimą.
„Šiandien gavęs Valstybės saugumo departamento siūlymą bei remdamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, nusprendžiau panaikinti FNTT vadovų leidimą dirbti su įslaptinta informacija“, – per trumpą spaudos konferenciją šią savaitę sakė R.Palaitis.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad „paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“.
Tačiau VSD nurodo, kad ministrui buvo pateiktas ne siūlymas ar teikimas, o „įslaptintas raštas paslapčių subjektui – vidaus reikalų ministrui“.
„VSD minėtame rašte apibendrino informaciją, gautą tyrimų poligrafu metu. Sprendimus paprastai priima įslaptintos informacijos subjekto vadovas“, – nurodoma BNS penktadienį pateiktuose VSD atsakymuose.
Buvę FNTT vadovai sprendimą dėl atleidimo skundžia teismui.
R.Palaitis praėjusią savaitę pareiškė nepasitikįs ir V.Gailiumi, ir V.Giržadu. Iš pradžių nepasitikėjimas pareikštas V.Giržadu, nes jo pakartotinio tyrimo poligrafu arba vadinamuoju melo detektoriumi rezultatai buvę jam nepalankūs. FNTT direktoriumi V.Gailiumi nepasitikėjimas pareikštas, kai šis nepaisydamas ministro pozicijos pareiškė paramą savo pavaduotojui.
Abu pareigūnai dar anksčiau tikrinti poligrafu.
BNS žiniomis, patikrinimai buvo atliekami dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“. Aiškinamasi, kokiu būdu duomenys apie rengiamus pareigūnų veiksmus pernai lapkritį pateko „Snoro“ akcininkams.
FNTT direktorių skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras, jo pavaduotoją – taip pat ministras, tačiau prieš tai jis turi būti gavęs tarnybos vadovo teikimą.
FNTT laikinai vadovauti paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Antanas Montvydas.
„Snoro“ komisija aiškinsis FNTT vaidmenį banko žlugimo byloje
Laikinoji parlamentinė „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo komisija kitą savaitę apklaus buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių ir domėsis, koks buvo FNTT vaidmuo „Snoro“ žlugimo byloje.
Pasak komisijos vadovo „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio, kitą ketvirtadienį parlamentarai aiškinsis, ar Lietuvos bankas kreipėsi į FNTT dėl „Snoro“ veiklos ir ar bendradarbiavo su šia institucija.
„Mums įdomu, koks buvo FNTT ryšys su Lietuvos banku, kaip FNTT reagavo į informaciją apie “Snoro„ situaciją“, – BNS sakė V.Mazuronis.
Kitą savaitę ketinama taip pat apklausti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją Audrių Misevičių bei buvusią „ Snoro“ vyriausiąją finansininkę Jurgitą Bliumin.
Šią savaitę komisija apklausė Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską ir buvusį ilgametį centrinio banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną, tačiau apklausos rezultatai plačiau nekomentuojami. R.Šarkinas žurnlaistams teigė neturėjęs jokios informacijos apie blogą padėtį dabar jau bankrutuojančiame „Snore“, o V.Vasilauskas nevertino buvusio vadovo veiklos, nors leido suprasti, kad „Snoro“ bankroto užuomazgos yra senos.
Komisijoje, kuri analizuoja „ Snoro“ bankroto aplinkybes, dirba 12 parlamentarų, išvadas Seimui ji turi pateikti iki birželio 1-osios. Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, susijusių su „ Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.
