Kalendorinės vasaros pradžia jau čia pat ir daugeliui knieti, kokia gi bus ta vasara: šilta, karšta, drėgna, vėsi... Paprastai mūsų regione hidroterminis režimas per tris kalendorinės vasaros mėnesius nebūna pastovus ir dažnai kinta.
Pavyzdžiui, birželio orų kaita retai kada turi atitikmenų gretimuose mėnesiuose, tačiau rugpjūčio orai daug dažniau būna liepos mėnesio orų tęsiniu. Iki kalendorinio pavasario pabaigos dar liko 1,5 paros, tačiau jau dabar drąsiai galima teigti, kad šis gegužės mėnuo buvo gerokai vėsesnis už vidutines sąlygas. Stipriausia neigiama priežemio oro sluoksnio anomalija (iki -3 °C ir daugiau) apėmė dideles teritorijas Rytų Lenkijoje, pietinėje Lietuvoje, vakarinėje Baltarusijos dalyje ir šiaurės vakarų Ukrainoje. Dar keli izoliuoti neigiamos oro temperatūros anomalijos židiniai fiksuoti Luaros slėnyje (Prancūzija), Alpėse ir Pirėnų kalnuose.
Kadangi stiprus ir ilgai trunkantis šio mėnesio atvėsimas yra beveik stacionarių didelio masto bangų pasiskirstymo Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose rezultatas, tai Europos orų stiprus atvėsimas vyko kartu stipriu ir ankstyvu atšilimu Kazachstane ir pietinėje Vakarų Sibiro dalyje (teigiama oro temperatūros anomalija iki +6 °C). Dar viena stiprios neigiamos anomalijos zona susidarė Tibeto–Himalajų ir Činghajaus (Kinija) regionuose, o stiprios teigiamos – Centrinėje Arktyje.
Gegužė didesnėje Europos dalyje ne tik anomaliai vėsi, bet ir sausa. Lietuvoje panašiai, tačiau pasitaikė keletas trumpų lietingų laikotarpių, kurių metu daugiausiai kritulių teko šiaurinei ir rytinei Lietuvos daliai, o centrinėje ir pietvakarinėje dalyse drėgmės nepakanka. Paskutinis intensyvaus lietaus epizodas vyko šį ketvirtadienį bei penktadienį ir apėmė Lietuvos rytinį ir šiaurės rytinį pakraštį. Nepaisant materialių nuostolių (praplautų regioninių kelių ir užlietų žemės ūkio naudmenų) šiaurės rytinis Lietuvos regionas, atrodo jau apsirūpino drėgme, kurios turėtų pakakti net užėjus sausmečiui, o stipriausias drėgmės trūkumas stebimas Suvalkijos regione, pačiame pietiniame Lietuvos pakraštyje bei Nemuno žemupio regione.
Reiktų pridurti, kad ilgalaikis sausas ar labai drėgnas laikotarpis labiausiai paveikia monokultūrines didelio ploto žemės ūkio naudmenas (tokie laukai primenantys Pietų Ukrainos stepes apima dalį Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvos rajonų). O maži, fragmentuoti laukai, kur kartu dera įvairios kultūros bei daugiametės pievos bei tarpinės miško juostos dažniausiai yra mažiausiai pažeidžiami.
Stipresnis atšilimas ar net karščiai yra mažai tikėtini, tačiau iš vakarų ir pietvakarių slenkantys atmosferos frontai, tikėtina, dalį drėgmės stygiaus kompensuos.
Artimiausiomis dienomis oro masės į pietinę bei pietrytinę Baltijos regiono dalį slinks nuo Atlanto, todėl vidutinė oro temperatūra bus artima daugiametei, vietomis bus trumpalaikis lietus, pūs nestiprus daugiausia vakarinių krypčių vėjas. Kitas žymesnis lietaus kiekis Lietuvą turėtų pasiekti ateinančio pirmadienio naktį. Tiesa regioniniai temperatūros skirtumai išliks: šilčiausia bus pietinėje ir Vidurio Lietuvoje, kur maksimali paros oro temperatūra beveik kasdien viršys +20 °C, o vėsiausia – pajūryje. Gera žinia, kad bent artimiausiu metu šalnų neprognozuojama. Birželio pirmąją savaitę oro masių trajektorijos į Lietuvą mažai keisis, todėl stipresnis atšilimas ar net karščiai yra mažai tikėtini, tačiau iš vakarų ir pietvakarių slenkantys atmosferos frontai, tikėtina, dalį drėgmės stygiaus kompensuos.
Ilgalaikės orų prognozės šiek tiek keičiasi, tačiau birželis Lietuvoje ir toliau prognozuojamas kiek šiltesnis už daugiametį. Visgi šilumos pasiskirstymas per mėnesį bus netolygus. Vėsiausi orai turėtų būti antro dešimtadienio pabaigoje ir trečio pradžioje (tikriausiai apims ir Joninių šventes), šilčiausi – mėnesio pirmąjį dešimtadienį. Birželio mėnesiui tenka didžiausia dalis mažo masto dariniuose (konvekcinės gardelės, škvalo ar nepastovumo linijos, antriniai frontai ir pan.) besiformuojantys krituliai, todėl analizuoti ilgalaikes kritulių prognozes, kuriose paprastai tiksliau prognozuojami didelio masto kritulių procesai, nėra didelio reikalo.
Poilsiautojams besižvalgantiems į Viduržemio jūros regioną, kur gerų (sausų ir karštų orų) tikimybė yra žymiai didesnė nei mūsų regione reiktų pasakyti, kad iki šiol orai ten buvo vėsesni (išskyrus Ispanijos pietvakarius), nei įprastai, be to dažnai lijo. Ankstesni tyrimai rodo, kad vasaros orų pobūdis šiame regione turi tamprų ryšį su Indijos (Pietų Azijos) musono intensyvumu: jeigu musonas intensyvus (iškrenta daugiau kritulių bei tolygiau pasiskirsto laike) ir apima didesnes, nei įprasta teritorijas – Viduržemio regione sausa ir karšta (galioja su tam tikru laiko poslinkiu), jeigu musonas fragmentuotas (su sausų orų pertraukomis), tai Viduržemio jūros regione orai mažiau pastovūs ir susiję su atmosferos frontų prasiskverbimu į šį regioną nuo Atlanto. Indijos tropinės meteorologijos instituto duomenimis šio sezono (vasaros) musonas prasidėjo anksčiau ir yra intensyvesnis, tai gal ir vasaros pirma pusė prie Viduržemio jūros bus karštesnė?
