Globaliai, praėjęs mėnuo buvo ketvirtas šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją. Per 0,20 laipsnio nusileido iki šiol šilčiausiu laikomam 2024 m. kovui (+0,73 laipsnio anomalija). Per praėjusius 32 mėnesius tik devyni iš jų neviršijo simbolinės 1,5 laipsnio ribos, lyginant su 1850–1900 m. laikotarpiu. Didele dalimi aukštas temperatūros reikšmes lemia labai šiltas Pasaulinis vandenynas.
Pasaulyje šilčiau už normą buvo JAV, Arkties regione, šiaurės rytinėje Rusijos dalyje ir dalyje Antarktidos žemyno. Na, o priešingai, šalčiau už normą – Aliaskoje, beveik visoje Kanadoje, pietinėje Grenlandijos dalyje, šiaurės vakarinėje Sibiro dalyje (žr. viršutiniame žemėlapyje).
Tuo tarpu, Europoje kovas (+5,88 °C) buvo 2,27 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą (arba 0,15 laipsnio vėsesnis nei šilčiausias stebėjimų istorijoje 2025 m. kovas). Tai buvo antras šilčiausias kovas mūsų žemyne per visą stebėjimų istoriją. Praėjęs mėnuo buvo šiltesnis nei vidutiniškai daugelyje Europos žemyno vietovių, ypač šiaurinėje Fenoskandijos dalyje, Baltijos šalyse ir kitose Rytų Europos valstybėse. Vėsesnis nei įprastai – nemažoje dalyje Pietų Europos ir Islandijoje (žr. apatiniame žemėlapyje).
Kaip esame rašę anksčiau, Lietuvoje kovas buvo net 3,8 laipsnio šiltesnis už 1991–2020 m. vidurkį (antras šilčiausias kovas per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją). Šalčiausia buvo Ventės rage, o šilčiausia – Elektrėnuose.
Pažymėtina, kad Ramiajame vandenyne silpnas La Niña reiškinys (Žemę vėsinanti fazė) pamažu baigiasi ir vyksta perėjimas į neutralią fazę. Skaičiavimai rodo, jog kovo–gegužės mėnesiais neutralios fazės tikimybė siekia maždaug 90 %, tačiau jau vasaros gale – rudenį yra didelė El Niño (Žemę šildančios fazės) susidarymo tikimybė. Nežiūrint to, globali temperatūra ir toliau išliks aukšta dėl anomaliai šilto Pasaulinio vandenyno kituose regionuose.
