Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Trumpiausiai nakčiai - mažiausia kaina!
Išbandyti

Šis gegužės mėnuo – vienas šilčiausių Lietuvoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad gegužės mėnuo buvo labai šiltas ir pateko į penketuką šilčiausių gegužių nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra antroje mėnesio pusėje atitiko meteorologinę vasarą.
Vasariška temperatūra
Vasariška temperatūra / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

Kai kuriomis dienomis nedaug trūko iki naujų šilumos rekordų. Nepaisant to, mėnesio pirmoje pusėje pasitaikė keletas nešiltų naktų ir dienų.

Remiantis preliminariais duomenimis, gegužės mėnuo Lietuvoje buvo ~2,9 laipsnio šiltesnis, trečdaliu sausesnis ir beveik penktadaliu labiau saulėtas lyginant su daugiamete norma (1991–2020 m. gegužės mėn. vidurkiu).

Vilniuje vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė +15,3 °C (+2,4° anomalija), o Klaipėdoje +15,9 °C (+4,3° anomalija). Per praėjusį mėnesį Vilniuje buvo net 25, o Klaipėdoje – 24 dienos šiltesnių už daugiametę normą. Šilčiausios dienos buvo gegužės pabaigoje, kai vietomis Lietuvoje sušilo iki 30 laipsnių. Na, o vidutiniškai šalčiausios paros pasitaikė gegužės 8 ir 11–12 d., kai vidutinė paros oro temperatūra priminė balandžio pirmąją pusę.

Gegužės mėnuo Lietuvoje buvo gerokai sausesnis nei vidutiniškai (bendras šalies vidurkis siekia apie 66 proc. normos). Krituliai pasiskirstė netolygiai: skirtumai tarp Lietuvos vietovių siekė iki 8 kartų. Mažiau kritulių teko Pietų Lietuvai, o daugiau – šiauriniams rajonams. Na o Vilniuje ir Klaipėdoje išmatuotas kritulių kiekis skyrėsi apie du kartus: uostamiestyje iškrito 54,8 mm (tai atitinka 141 proc. mėnesio normos), o sostinėje (Trakų Vokėje) – 37,1 mm (66 proc. normos). Lietūs net viename mieste buvo labai netolygūs, nes štai Vilniaus oro uoste esančiame už 12 km nuo Trakų Vokės buvo išmatuota beveik dvigubai daugiau, net 66,1 mm (118 proc. normos).

Kur gegužės mėnesį žaibavo daugiausiai?

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra.

Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t.t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:

gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;

gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;

gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šekspyriška vasara Pakruojo dvare: spektakliai, kvapą gniaužiantys triukai ir įspūdingos gėlių kompozicijos
Reklama
Joninių grilio vakarėlis už mažą kainą: pasigaminkite tris patiekalus neišleisdami 15 eurų
Reklama
Tinklinis, kepsninės, universalūs treniruokliai: ką šiemet erdvėms prie savo namų siūlys vilniečiai?
Reklama
„Telia“ stiprina ryšį Dainų šventės dalyviams ir lankytojams dar nematytu būdu
Užsisakykite
15min naujienlaiškius