2026-02-17 15:02

Speigas vasario vidury: tai retenybė ar įprasta?

Į šalį sugrįžus itin šaltoms naktims Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) apžvelgia, kada yra didžiausia speigo tikimybė, kada speigas buvo užfiksuotas anksčiausiai ir kada – vėliausiai. .
Gatvės pasidengė ledu
Gatvės pasidengė ledu / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

„Vasario pradžioje ir šiandien ryte Lietuvoje buvo užfiksuotas speigas (≤-30 ºC), o taip pat išmatuoti ir nauji šalčio rekordai. Bet ar kada pagalvojote, kada anksčiausiai ir vėliausiai metų eigoje mūsų šalyje yra išmatuotas speigas?

Istoriniai meteorologinių stebėjimų duomenys atskleidžia, jog speigo reiškinys Lietuvoje fiksuotas tarp gruodžio antrosios pusės ir kovo pradžios. Kitų laiku tokie dideli šalčiai nepasitaiko“, – rašo Meteo.lt.

Vėliausiai speigas yra užfiksuotas kovo 8-ąją, kai Varėnoje 1964 metais šalo net iki -37,5 °C.

Anksčiausiai speigas yra išmatuotas gruodžio 18-ąją, kuomet Varėnoje 1978 metais oro temperatūra buvo nukritusi iki -30,4 °C. Tuo tarpu, vėliausiai speigas yra užfiksuotas kovo 8-ąją, kai Varėnoje 1964 metais šalo net iki -37,5 °C. Tuo pačiu tai yra ir kovo mėnesio absoliutus žemiausios oro temperatūros rekordas.

Įdomu tai, jog gruodį iš 31-os mėnesio dienos tik per 7-ias iš jų yra pasitaikęs speigo reiškinys (arba 23 proc. nuo bendro mėnesio dienų skaičiaus). Tuo tarpu, sausį net 27 iš 31 (87 proc.), vasarį 21 iš 28 (75 proc.), o kovą – tik 3 iš 31 dienos (10 proc.). Taigi, per metus yra 58 dienos, kuomet vienais ar kitais metais Lietuvoje buvo pasitaikęs speigo reiškinys.

Didžiausia speigo tikimybė – sausį ir pirmoje vasario pusėje. Vis dėlto, dėl šiltėjančio klimato šis reiškinys dabar pasitaiko gerokai rečiau nei tai būdavo praeityje. Iki šių metų žiemos paskutinį kartą speigas buvo fiksuojamas tik 2012 m. vasario 5-ąją. Turimi duomenys rodo, jog seniau Lietuvoje speigai pasitaikydavo kelis kartus dažniau ir būdavo fiksuojami kas keletą metų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą