Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Visuotinio atšilimo pasekmės Europoje: šiaurėje siautės audros ir potvyniai, pietuose mažės turistų ir vyno

Vėtra Telšiuose
Giedros Akavickienės nuotr. / Vėtra Telšiuose
Šaltinis: 15min
0
A A

Europai vis didesnę grėsmę kels potvyniai ir audros. Tokią išvadą skelbia Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC – Intergovernmental Panel on Climate) naujausioje savo ataskaitoje, rašo wyborcza.pl.

Šią savaitę Japonijos Jokohamos mieste paviešinta ataskaita yra antroji išsamaus dokumento apie visuotinį atšilimą dalis, kurią paskelbė su Jungtinių Tautų organizacija susijusi IPCC.

2002–2011 metais vidutinė metinė temperatūra Europoje buvo 1,3 laipsnio aukštesnė, palyginti su buvusia vidutine 1850–1899 metais. Labiausiai oras šilo šiaurinėje žemyno dalyje, ypač – Skandinavijos pusiasalyje.

IPCC prognozuoja, kad žiemomis Šiaurės Europoje itin stiprės vėjai, lemsiantys daugiau vėtrų ir audrų. Mokslininkų teigimu, kils bangos, galinčios užlieti didesnes pakrančių teritorijas.

Nuo XX amžiaus vidurio daugėja karščio bangų, auga karščiausių dienų ir naktų skaičius, o šalčio bangų pasitaiko vis rečiau. Šitos tendencijos nekeičia net ir keletas itin šaltų žiemų pastaraisiais metais.

Auga ir kritulių kiekis Šiaurės Europoje, o dalyje Pietų Europos – jų mažėjo.

Jūrų vandens lygis kyla beveik visuose žemyną supančiuose vandens telkiniuose. Išimtį sudaro tik šiaurinė Baltijos jūros dalis – čia vandens lygis krenta, o tai yra priežastis, kodėl Baltija vis labiau liejasi pietinėje dalyje, tarkim, Lenkijos pakrantėse. Ataskaitos duomenimis, net 240 tūkst. žmonių, gyvenančių Lenkijos pakrantėse, jau artimiausiu metu jaus audrų ir potvynių grėsmę.

IPCC prognozuoja, kad žiemomis Šiaurės Europoje itin stiprės vėjai, lemsiantys daugiau vėtrų ir audrų. Mokslininkų teigimu, kils bangos, galinčios užlieti didesnes pakrančių teritorijas. Kadangi iš esmės tokiems dalykams nėra pasiruošta, ekspertai skaičiuoja, kad Europos Sąjungai tai kainuos net apie 17 mlrd. eurų kasmet (iki 2100 metų).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Potvynis Didžiojoje Britanijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Potvynis Didžiojoje Britanijoje

Europos dalyje, kurioje yra ir Lietuva, kils pavojus ir dėl lokalių potvynių, juos kels išsiliejančios upės.

Tuo tarpu Pietų Europos valstybėse – kitos problemos. Ataskaitoje teigiama, kad po 2050 metų vasaromis pradės mažėti turistų srautai į Pietų Europą, kurią vargins sausros. Vietoj Viduržemio jūros pakrantės poilsiautojai rinksis Šiaurės ir Vidurio Europą, Balkanus ir Juodąją jūrą.

Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad klimato pokyčiai Europoje paveiks javų derlių. Jis bus geresnis ne pietinėje, o būtent šiaurinėje žemyno dalyje, tačiau čia vietos ūkininkams teks intensyviau kovoti su kenkėjais. Visuotinis atšilimas turės įtakos ir vyndarystei – vynuogynų derliai tradiciniuose vyninkystės regionuose mažės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min