Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

10 didžiausių grėsmių pasauliui, kurios gali tapti realybe jau šiemet

Šiaurės Korėjos raketos startas
„Scanpix“/AP nuotr. / Šiaurės Korėjos raketos startas
Šaltinis: 15min
2
Skaitysiu vėliau
A A

Nenuspėjami politiniai, socialiniai ir kultūriniai procesai 2016-aisiais privertė sunerimti ir klausti, kas mūsų laukia kitąmet? Į šį klausimą bando atsakyti rimčiausi savo sričių ekspertai.

Amerikietis politologas Ianas Bremmeris žurnale „Time“ įvardijo 10 didžiausių grėsmių, kurios gali laukti pasaulio jau 2017-aisiais.

1. Nenuspėjama Amerika

Didžiausia pasaulio galia vienu metu buvo koziriu, galinčiu palaikyti tvarką ir užbėgti už akių įsisiūbuojantiems konfliktams. Dabar ji tampa paslaptimi, nes vietoje politikos, kuri kurtų tarptautinį stabilumą, prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs iškelti į priekį Amerikos interesus, mažai rūpindamasis globaliu poveikiu.

Trumpas nėra izoliacionistas. Jis palaiko vienašališką politiką. Nusiteikite agresyvesnei ir mažiau nuspėjamai JAV politikai. Sąjungininkai Europoje ir Azijoje atsiribos. Priešai Rusijoje ir Kinijoje mes iššūkį. Globalios institucijos, kuriose lyderiauja JAV, praras savo tarptautinę įtaką.

2. Jautri Kinijos reakcija

Politinės lyderystės pasikeitimai Kinijoje kelia riziką, kad neramumai gali persikelti ir už šalies sienų. Būtinybė išsaugoti pasikeitimų kontrolę prieš Komunistų partijos kongresą, kuris vyks rudenį, padidina ekonominės politikos klaidų ir sukrėtimų akcijų biržose galimybę.

Šalies lyderis Xi Jinpingas puikiai žino, kad dabar ne laikas pasirodyti silpnu ar neryžtingu. D.Trumpo provokacijos ir daugybė vietų, kuriose gali kilti neramumai (Šiaurės Korėja, Honkongas, Taivanas, Rytų ir Pietų Kinijos jūros), paverčia šiuos metus pavojingais Kinijai, kuri išsilaiko ant savo ekonominio augimo ir stabilumo.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Xi Jinpingas

3. Galios vakuumas Europoje

Stipri Angelos Merkel lyderystė pasirodė būtina, Europai bandant suvaldyti ją užklupusias krizes. 2017 metais Europos laukia kiti iššūkiai – Prancūzijos rinkimai, Graikijos finansai, derybos dėl „Brexit“, Rusijos ir Turkijos santykių atšilimas.

Nepaisant to, kad A.Merkel turėtų ir vėl laimėti rinkimus Vokietijoje, ji nebebus tokia stipri politinė figūra. Tai paliks Europą be stipraus lyderio tada, kai lyderystė itin reikalinga.

4. Pauzė ekonominiame progrese

Nesitikėkite, kad 2017-ieji bus svarbių ekonominių reformų proveržio metai. Indijos lyderis Narendra Modis ir Meksikos – Enrique Pena Nieto jau pasiekė tiek, kiek galėjo. Prancūzijoje ir Vokietijoje veiksmus ribos artėjantys rinkimai, o Kinijoje – partijos vadovybės kaita rudenį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ir Pietų Afrikos Respublikos lyderis Jacobas Zuma yra užimti vietos politikos klausimų sprendimu. Brazilija, Nigerija ir Saudo Arabija turi ambicingų planų, tačiau jiems įgyvendinti trūksta galimybių.

5. Technologijų kaitos keliamos problemos Vidurio Rytuose

Kiekvienais metais Vyriausybės Vidurio Rytų šalyse vis praranda dalį legitimumo. Technologiniai pasikeitimai dar labiau drasko jau ir taip susiskaldžiusį regioną. Rizika gresia ir valdžios viršūnėse, ir valstybės dugne.

Technologijų vystymasis kelia rimtų problemų valstybėms, kurios vis dar gyvena iš naftos ir dujų gavybos bei eksportavimo. Darbo automatizavimas dar labiau apsunkina darbo vietų kūrimą gausiam jaunimui.

Tačiau išmaniosios technologijos ir socialiniai tinklai padeda jauniems ir nepatenkintiems piliečiams atrasti vienas kitą ir organizuotis. Kibernetiniai konfliktai dar labiau destabilizuoja ir taip kritišką saugumo situaciją Vidurio Rytuose.

Autoritariniams režimams pavojingi ir informacijos nutekinimo atvejai, verčiantys dar labiau abejoti jų valdžios teisėtumu.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Jemenas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Jemenas

6. Politikų kišimasis į centrinių bankų veiklą

Vakarų centriniai bankai vis labiau pažeidžiami politinio spaudimo, kuris trukdo besivystančių ekonomikų valstybėms. 2017 metais gali kilti rizika, kad D.Trumpas pasinaudos Federaline rezervų sistema, kad priverstų ją įgyvendinti jam palankius sprendimus.

2018-ųjų vasario mėnesį baigsis dabartinės Federalinio rezervo banko vadovės Janet Yellen kadencija ir D.Trumpas į jos vietą gali pasodinti savo bičiulį. Šis žingsnis sunaikintų pasitikėjimą itin svarbia institucija.

Tai ne vien JAV problema. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May jau apkaltino Anglijos banką, kad jo taikoma mažų tarifų politika kuria ekonominę nelygybę. Panašius priekaištus žeria ir Vokietijos ministras Wolfgangas Schaeuble.

7. Baltųjų rūmų konfliktas su Silicio slėniu

Prezidentas D.Trumpas ir informacinių technologijų sektorius turi mažai bendrų reikalų. D.Trumpas nori daugiau saugumo ir kontrolės. Informacinių technologijų sektorius nori daugiau laisvės ir privatumo savo klientams.

Trumpas nori daugiau darbo vietų žmonėms. IT sektorius nori kuo daugiau automatizuotų darbo vietų. Nesutariama ir dėl investicijų, skirtų mokslui. 2017-aisiais D.Trumpui ir Silicio slėnio atstovams bus daugybė galimybių susipliekti.

„Scanpix“/AP nuotr./Trumpas susitiko su technologijų kompanijų vadovais
„Scanpix“/AP nuotr./Trumpas susitiko su technologijų kompanijų vadovais

8. Tolesni neramumai Turkijoje

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas naudojasi nepaprastąja padėtimi, kad į savo rankas suimtų kuo daugiau kasdienių dalykų, biurokratijos, žiniasklaidos, teisinės sistemos, verslo kontrolės. Tam naudojami suėmimai ir grasinimai.

2017-aisiais jis gali bandyti skelbti referendumą dėl savo išplėstų galių įteisinimo, o tai išjudins šalies ekonomines problemas ir dar labiau paryškins nesutarimus su Europa ir kaimyninėmis šalimis. Tai nepastovus žaidėjas nepastovumo apimtame regione.

9. Šiaurės Korėjos galios augimas

Sunku tiksliai pasakyti, ar Šiaurės Korėja turės tokių raketinių pajėgumų, kad galėtų kelti tiesioginę grėsmę Jungtinėms Valstijoms, tačiau panašu, kad ji jau artėja prie finišo tiesiosios.

VIDEO: Kokį nuotolį gali įveikti Šiaurės Korėjos raketos

Savo naujamečiame pranešime šalies lyderis Kim Jong Unas paskelbė, kad šalis beveik pasiruošusi tarpžemyninių balistinių raketų paleidimui. Tiesa, šios informacijos nepatvirtino joks nepriklausomas šaltinis.

JAV ir Kinijos, valstybių, kurios gali kartu užkirsti kelią tokiai grėsmei, dvišaliams santykiams vis blogėjant, pavojus tampa vis realesniu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ri Yong Gilas (kairėje) ir Kim Jong Unas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ri Yong Gilas (kairėje) ir Kim Jong Unas

10. Neramumai Pietų Afrikos Respublikoje

Savo šalyje itin nepopuliarus prezidentas Jacobas Zuma, pakirstas kaltinimų korupcija, bijo perduoti valdžią į sau nelojalios politinės grupės rankas.

Vidinės kovos stabdo šaliai itin reikalingas ekonomines reformas ir suriša rankas Pietų Afrikos Respublikai bandant pagelbėti nestabilia politine situacija pasižyminčioms kaimyninėms valstybėms.

Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min