Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: ką reiškia neramumai Kryme?

FST sulaikytas Ukrainos „agentas“ Jevhenas Panovas
„Scanpix“/AP nuotr. / FST sulaikytas Ukrainos „agentas“ Jevhenas Panovas
Šaltinis: 15min
8
A A

Rusija šią savaitę apkaltino Ukrainą bandymu destabilizuoti padėtį aneksuotame Kryme – esą diversantai įsiveržė į pusiasalį ir planavo čia įvykdyti teroristinių išpuolių. Netrukus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nebematantis priežasties tęsti derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje, o regione prabilta apie galimus naujus didelius susirėmimus.

Portalas 15min, remdamasis „Meduza“, apžvelgia, kaip į tariamus neramumus reaguoja abi pusės – tiek Rusija, tiek Ukraina. Kas regiono laukia dabar?

Kas įvyko Kryme?

Rusijos versija

Anot Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST), į Krymo šiaurę, Armiansko miesto apylinkes, rugpjūčio 7-osios vakarą įsiveržė septyni Ukrainos „diversantai“ – karinės žvalgybos agentai, su kuriais įvyko susišaudymas.

Per mūšį esą žuvo vienas FST agentas ir du Ukrainos „šnipai“. Rusai teigia sučiupę kelis Kijevo „agentus“, kurių dalis, kaip paaiškėjo, yra Rusijos piliečiai. FST ir Užsienio reikalų ministerija paskelbė dvi pavardes – Jevheno Panovo ir Andrejaus Zachtejaus.

Šie sulaikytieji per apklausą esą prisipažino planavę Kryme surengti seriją teroristinių išpuolių – jie neva buvo parengti Ukrainoje ir turėjo taikytis į pusiasalio kurortus.

„Diversantai planavo surengti kelis nedidelius sprogdinimus skirtingose kurortų vietose, kad tarp atostogautojų kiltų panika. Jų tikslas buvo nužudyti ne žmones, o Krymo turizmą“, – rašė Rusijos dienraštis „Kommersant“.

Be to, Rusija netrukus paskelbė, kad kitą, rugpjūčio 8-osios vakarą, Kryme buvo sulaikyta ir dar viena grupė Ukrainos „šnipų“. Šie vyrai esą brovėsi į Rusijos užimtą pusiasalį per Sivašą – seklių įlankų sistemą Azovo jūros vakaruose, dar vadinamą Pūvančia jūra.

„Scanpix“/AP nuotr./FST sulaikytas Ukrainos „agentas“ Jevhenas Panovas
„Scanpix“/AP nuotr./FST sulaikytas Ukrainos „agentas“ Jevhenas Panovas

Per susirėmimą vienas įsibrovėlių neva buvo nukautas, be to, buvo sužeisti keli Rusijos kariai. FST atstovų teigimu, pareigūnai pas „diversantus“ atrado daugiau nei dešimtį savadarbių sprogmenų, šaudmenų, granatų, ginklų, įvairių tipų minų.

Ukrainos versija

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tokius kaltinimus vadina „ciniškomis nesąmonėmis“ – esą tokiomis pat kaip Kremliaus tvirtinimai, kad Rytų Ukrainoje nėra rusų karių.

„Šios fantazijos yra tik pretekstas naujiems grasinimams Ukrainai“, – savo tinklalapyje paskelbė P.Porošenka, o Gynybos ministerija, į kurios Pagrindinį žvalgybos direktoratą skrieja kaltinimai, pastaruosius pavadino „nepagrįstais.“

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksandras Turčynovas ir Petro Porošenka
„Scanpix“/AP nuotr./Oleksandras Turčynovas ir Petro Porošenka

„Maskva stengiasi nukreipti Krymo žmonių dėmesį nuo fakto, kad Rusija iš esmės visą pusiasalį pavertė izoliuota karine baze“, – paskelbė ministerija.

Galiausiai Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Valerijus Kondratiukas pranešė, kad Kryme susišaudė Rusijos kariai ir rusai pasieniečiai. Ukrainiečių esą ten nebuvo nė kvapo.

Įvykių Kryme pasekmės

Tariami incidentai Kryme dar labiau pablogino Rusijos ir Ukrainos santykius. Mat V.Putinas ne tik prakalbo apie „teroro praktiką“, bet ir paskelbė, kad tolesnės derybos dėl taikos Donbase vadinamojo Normandijos ketverto formatu yra beprasmės.

Tokia pastaba Rusijos prezidentas iš esmės sužlugdė taikos derybų tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos raundą, kuris turėjo įvykti rugsėjo pradžioje Kinijoje.

Vladimiras Putinas paskelbė, kad tolesnės derybos dėl taikos Donbase vadinamojo Normandijos ketverto formatu yra beprasmės.

Be to, V.Putinas pažadėjo imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas Krymo gyventojų ir infrastruktūros saugumas. Anot „Kommersant“, pusiasalyje jau mobilizuotos rezervinės pajėgos, čia sutelkta daugiau karinės technikos.

Tuo metu Ukraina paskelbė, kad trečiadienį Chersono srityje į šiaurę nuo Krymo pradėjo planuotas karines pratybas. P.Porošenka taip pat nurodė šalies pajėgų vadovybei sutvirtinti pozicijas prie Krymo ir ties kontaktine linija Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas paliepė Užsienio reikalų ministerijai kuo skubiau suorganizuoti telefoninius pokalbius su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, JAV viceprezidentu Joe Bidenu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Savo ruožtu Ukrainos misija Jungtinėse Tautose iš Saugumo Tarybos išgavo pažadą, kad artimiausiu metu bus aptarta įtampa tarp Kijevo ir Maskvos. Atsiliepė ir amerikiečiai – Vašingtonas paragino Ukrainą ir Rusiją „elgtis santūriai“ bei atnaujinti derybas.

„Toliau palaikome glaudų ryšį su mūsų tarptautiniais partneriais dėl šios padėties. Tačiau manome, kad dabar laikas mažinti įtampą, švelninti retoriką ir grįžti prie derybų“, – teigė JAV valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau.

Rusija atsakė paviešindama Kryme esą sulaikyto J.Panovo – jo brolis teigia, kad vyras buvo pagrobtas Ukrainoje – apklausos vaizdo įrašą. Kritikai svarsto, kad vyras prieš tai buvo priverstas „iškalti“ žodžius apie tai, ką veikė Kryme.

Kas dabar bus?

Scenarijus Nr. 1 – derybiniai žaidimai

Laukia sunkios derybos – stebėtojai Maskvoje sutinka, kad dėl įvykių Kryme dar labiau pablogės dvišaliai Rusijos ir Ukrainos santykiai.

Pagal vieną teoriją, Rusijos pareigūnai, kalbėdami apie Ukrainos „diversantus“, siekia paspausti Normandijos ketverto derybų dalyvius ir pasiekti savo tikslų. Kaip teigia analitikė Jekaterina Šulman, situacijos eskalavimas yra garsi Maskvos derybinė taktika.

Jekaterina Šulman: „Mes visus išgąsdiname, padidiname riziką, sukeliame paniką. O tada švelniai atsitraukiame ir visiems palengvėja.“

„Mes visus išgąsdiname, padidiname riziką, sukeliame paniką. O tada švelniai atsitraukiame ir visiems palengvėja. Taip jau nutiko 2014 metų vasarą, o dabar, atrodo, planuojama kažkas panašaus. Tai nervų karas“, – tvirtino J.Šulman.

Savo ruožtu Rytų Ukrainoje ilgai dirbęs Rusijos žurnalistas Ilja Barabanovas pastebėjo, kad V.Putinas apie situaciją Kryme kol kas kalba labai glaustai.

„Jei Normandijos formatas nebeturi prasmės, ar tai reiškia, kad tolesni bandymai atgaivinti Minsko susitarimus bereikšmiai? Jei taip, tada reikia kalbėti apie karą. Jei ne, reikia paaiškinti, kas dabar bus. Po mėnesio – rinkimai. Man visa tai labai nepatinka“, – svarstė I.Barabanovas.

Scenarijus Nr. 2 – karinė valdžia Kryme

Kryme įvedama karinė valdžia. „Krym.Realii“ dar rugpjūčio 8 dieną paskelbė, kad Rusijos pareigūnai įvedė naujas, griežtesnes patikras ties siena su Ukraina pusiasalio šiaurėje, o vienas šios žiniasklaidos priemonės reporterių Serhijus Stelmachas tariamą incidentą prie Armiansko „didele provokacija, kurią susiejo su Rusijos karinės pratybomis regione.

„Scanpix“/AP nuotr./Iš tariamų Ukrainos diversantų Krymo šiaurėje konfiskuoti sprogmenys ir ginklai
„Scanpix“/AP nuotr./Iš tariamų Ukrainos diversantų Krymo šiaurėje konfiskuoti sprogmenys ir ginklai

„Tai, kad ten vyksta karinės pratybos, mus nukreipia į antrąją teoriją – kad Kryme bus paskelbtas karo stovis ar komendanto valanda. Pavyzdžiui, kai kuriuose Šiaurės Kaukazo regionuose vyksta nuolatinė antiteroristinė operacija. Tas pats dabar laukia pusiasalio.

Baimė yra vienintelis instrumentas, kuriuo okupantai gali nutildyti nepatenkintus vietos gyventojus“, – rašė S.Stelmachas.

Scenarijus Nr. 3 – didelis karas

Po įvykių Kryme įsiplieks nauji dideli neramumai. Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ atkreipė dėmesį į pasikeitusią V.Putino retoriką: Rusijos prezidentas Ukrainos vyriausybę vėl pradėjo vadinti „valdžią Kijeve užėmusiais žmonėmis“.

Toks žodžių pasirinkimas primena nesenus laikus iškart po Maidano revoliucijos, kai Maska vadino vyriausybę Kijeve „chunta“, ir gali liudyti požiūrio pokyčius Kremliuje.

Žurnalistas Luke'as Hardingas pažymi, kad tariami įvykiai Kryme labai primena incidentus pusiasalyje prieš dvejus metus.

Britų leidinys „The Guardian“ tuo metu paskelbė rašinį pavadinimu „Vladimiras Putinas gali manyti, kad atėjo laikas dar vienai invazijai“. Straipsnyje patyręs žurnalistas Luke'as Hardingas pažymi, kad tariami įvykiai Kryme labai primena incidentus pusiasalyje prieš dvejus metus.

Žurnalistas taip pat priminė skaitytojams, kad „ankstesnės Putino invazijos“ lyg tyčia buvo rengiamos per olimpines žaidynes. 2008 metais per olimpiadą Pekine kilo karas Gruzijoje, o Krymas buvo aneksuotas vos pasibaigus 2014-ųjų žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje.

„Tai – suplanuota provokacija. Atrodo, kad V.Putinas, naudodamasis akivaizdžia propaganda, klastotėmis ir grasinimais, ruošiasi naujai karinei kampanijai ar visos Ukrainos puolimui“, – Vokietijos dienraštyje „Die Welt“ rašė žurnalistas Richardas Herzingeris, kuris paragino „atsibusti pamišusius Vakarų lyderius“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min