Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 15d. 07:56

15min paaiškina: kaip Estijoje veikia internetinis balsavimas?

Estijoje galima balsuoti ir internetu
123RF.com nuotr. / Estijoje galima balsuoti internetu

Vyriausybė sieks, kad lietuviai rinkimuose galėtų balsuoti ir internetu. Vyriausybė pranešė, kad jau šios sesijos metu teiks Seimui Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Tikimasi, kad internetu balsuoti galima bus jau 2020 m. Seimo rinkimuose.

Vienintelė pasaulio valstybė, kurioje balsavimas internetu taikomas visuose rinkimuose tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygiu – Estija. Joje internetu balsuoti galima jau nuo 2005 m., o būtent šiuo būdu savo balsą atiduoti pasirenka apie 30 proc. piliečių.

Internetinis balsavimas Estijoje taikytas jau devynis kartus: 2007, 2011 ir 2015 m. parlamento (Rikisdago) rinkimuose, 2009 ir 2014 m. rinkimuose į Europos parlamentą ir 2005, 2009, 2013 ir 2017 m. savivaldos rinkimuose.

Kaip veikia internetinis balsavimas? Portalas 15min supažindina su Estijos internetinio balsavimo sistema, kurią, tikėtina, didele dalimi pritaikyti Lietuvai bandys ir Lietuvos vyriausybė.

Kaip Estijoje veikia balsavimas internetu?

Balsuoti internetu Estijoje gali bet kuris rinkimų teisę turintis pilietis. Internetu balsuoti galima septynias dienas trunkančiu išankstinio balsavimo laikotarpiu. Šis balsavimas prasideda likus dešimčiai dienų iki rinkimų ir baigiasi likus keturioms dienoms iki rinkimų.

Balsuoti internetu galima dviem būdais – pasinaudojant asmens tapatybės kortele arba mobiliojo telefono kortele.

Lawfareblog.com nuotr./Estijos skaitmeninė tapatybės kortelė
Lawfareblog.com nuotr./Estijos skaitmeninė tapatybės kortelė

Balsuojant pirmuoju būdu, būtina turėti asmens tapatybės kortelę (įprastą arba skaitmeninę) su dviem su ja susietais PIN kodais, kompiuterį su interneto prieiga ir išmanųjį kortelės skaitytuvą su įdiegta programine įranga.

Šiuo būdu norintis balsuoti rinkėjas:

įdeda asmens tapatybės kortelę į skaitytuvą;

atsidaro balsavimo internetu svetainę;

iš jos parsisiunčia ir įdiegia specialią rinkėjo programą;

joje suveda pirmąjį PIN kodą ir taip identifikuoja save;

atsiradusiame rinkėjų rinkimų apylinkės kandidatų sąraše pasirenka, už ką balsuos;

patvirtina savo pasirinkimą elektroniniu sąrašu, suvesdamas antrąjį PIN kodą.

Balsuojant antruoju būdu, būtina turėti mobiliojo telefono SIM kortelę su dviem su ja susietais PIN kodais ir sertifikatais, kompiuterį su interneto prieiga ir mobilųjį telefoną. Šiuo būdu balsuojant nereikia turėti specialaus kortelės skaitytuvo, bet mobiliojo telefono SIM kortelė prieš tai turi būti aktyvuota su asmens tapatybės kortele.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./SIM kortelės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./SIM kortelės

Šiuo būdu norintis balsuoti rinkėjas:

atsidaro balsavimo internetu svetainę;

iš jos parsisiunčia ir įdiegia specialią rinkėjo programą;

įrašo savo mobiliojo telefono numerį į programą;

į mobilųjį telefoną įveda mobiliojo telefono kortelės pirmąjį PIN kodą ir taip save identifikuoja;

kompiuteryje gauna savo rinkimų apylinkės kandidatų sąrašą ir pasirenka, už ką balsuos;

mobiliajame telefone įrašo mobiliojo telefono kortelės antrąjį PIN kodą ir taip elektroniniu parašu patvirtina savo pasirinkimą.

Ar internetu balsavęs rinkėjas gali po to keisti savo balsą?

Balsavęs internetu rinkėjas po to gali kiek nori kartų pataisyti savo balsą internetu. Tokiu atveju yra skaičiuojamas paskutinis internetu atiduotas balsas. Taip saugomasi nuo rinkėjų papirkinėjimo ar kitokio poveikio jiems darymo – net jei rinkėjas būtų paveiktas balsuoti vienaip ar kitaip, po to jis galėtų pakeisti savo balsą.

Taip pat rinkėjas gali tuo pačiu 7 dienų laikotarpiu bet kada balsuoti rinkimų apylinkėje, panaudodamas popierinį rinkimų biuletenį. Tokiu atveju skaičiuojamas tik rinkimų apylinkėje atiduotas balsas, o balsas internetu yra anuliuojamas.

„Scanpix“/AP nuotr./Parlamento rinkimai Estijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Parlamento rinkimai Estijoje

Kas Estijoje garantuoja internetinio balsavimo anonimiškumą?

Estų teigimu, anonimiškumas yra užtikrinamas pasitelkiant panašų principą kaip ir užtikrinant, kad rinkėjų, balsuojančių ne savoje rinkimų apylinkėje, balsas išliktų anonimiškas.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, balsuojant ne savoje rinkimų apylinkėje yra taikoma „dviejų vokų“ sistema: biuletenį su savo balsu rinkėjas įdeda į voką be jokių atpažinimo ženklų, o šis vokas yra įdedamas į didesnį išorinį voką, ant kurio jau yra pateikta informacija apie rinkėją.

Dvigubas vokas yra siunčiamas į rinkėjo rinkimų apylinkę. Tada po rinkimų patikrinama, ar rinkėjas išties yra tos apylinkės rinkėjų sąraše ir ar nebalsavo rinkimų dieną. Tuomet turinčių teisę balsuoti rinkėjų vidiniai vokai yra išimami iš išorinių vokų, sudedami į balsadėžes ir sumaišomi, kad nebūtų galima nustatyti, kuris vidinis vokas kuriam rinkėjui priklauso.

Balsuojant internetu slaptumas užtikrinamas panašiu principu. Rinkėjui elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę ir balsavus, jo balsas iš karto yra užkoduojamas. Užkoduotą balsą galima palyginti su balsavimo biuleteniu, esančiame vidiniame voke.

Tada rinkėjas patvirtina savo pasirinkimą elektroniniu parašu: tuomet rinkėjo asmens duomenys yra pridedami prie jo užkoduoto rinkimų balso, panašiai kaip į išorinį išankstinio balsavimo voką yra įdedamas vidinis.

Pasibaigus išankstiniam balsavimui, prieš rinkimus visos rinkimų apylinkės yra informuojamos, kurie rinkėjai jose balsavo internetu iš anksto. Jei skaičiuojant balsus paaiškėja, kad koks nors rinkėjas balsavo ir internetu, ir apylinkėje panaudodamas popierinį biuletenį, jo internetu atiduotas balsas yra anuliuojamas.

Jau pasibaigus rinkimams, prieš skaičiuojant balsavimo rezultatus užkoduoti rinkimų balsai ir elektroniniai parašai, kurie padeda identifikuoti rinkėją, yra atsiejami – tai galima palyginti su vidinių vokų išėmimu iš išorinių vokų ir sumaišymu. Tik tada balsai, atiduoti internetu, yra atkoduojami ir skaičiuojami.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Estijos prezidento rinkimai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Estijos prezidento rinkimai

Kito asmens tapatybės kortelės panaudojimas balsuoti, PIN kodų perdavimas kitam žmogui yra draudžiamas. Raginimai balsuoti internetu, dovanų žadėjimas už balsavimą internetu, kolektyviniai balsavimo internetu renginiai ir pan. taip pat yra draudžiami.

Kiek žmonių Estijoje balsuoja internetu?

Balsavimas internetu Estijoje tampa vis populiaresnis. 2017 m. Estijoje vykusiuose savivaldybių rinkimuose internetu balsavo 185 tūkst. rinkėjų, arba apie 31,7 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. 2015 m. Estijoje vykusiuose parlamento (Rygikogo) rinkimuose internetu balsavo 176 tūkst. rinkėjų, arba 30,5 proc. visų balsavusiųjų rinkimuose.

Balsavimo internetu populiarumas nuo jo įvedimo reikšmingai išaugo. 2005 m. Estijos savivaldybių rinkimuose, kuriuose balsavimas internetu taikytas pirmą kartą, taip balsavo vos 1,9 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, 2007 m. parlamento rinkimuose šį balsavimo būdą pasirinko 5,5 proc. rinkėjų.

Ar balsavimas internetu Estijoje padidino rinkėjų aktyvumą?

Didelės įtakos balsavimas internetu rinkėjų aktyvumui nepadarė. Aktyvumas rinkimuose į parlamentą įteisinus balsavimą internetu augo, bet nežymiai. 2007 m. rinkimuose į Rygikogą balsavo 61,9 proc. balso teisę turinčių estų, 2011 m. – 63,5 proc., 2015 m. – 64,2 proc. Balsavusių internetu skaičius Rygikogo rinkimuose augo daug sparčiau: 2007 m. rinkimuose internetu balsavo 3,4 proc. balso teisę turinčių estų, 2011 m. – 15,4 proc., 2015 m. – 19,6 proc.

Rinkimuose į Europos Parlamentą internetu balsuoti galima buvo du kartus: 2009 ir 2014 m. Nors balso teisę turinčių estų, balsavusių internetu, skaičius per penkerius metus išaugo nuo 6,5 iki 11,4 proc., bendras rinkėjų aktyvumas kaip tik sumažėjo – nuo 43,9 proc. iki 36,5 proc.

Savivaldos rinkimuose estai internetu balsuoti galėjo keturis kartus – 2005, 2009, 2013 ir 2017 m. Per kiekvienus rinkimus rinkėjų dalis, kuri balsuoja internetu, augo: 2005 m. tokių rinkėjų buvo 0,9 proc. nuo visų rinkimų teisų turinčių estų, 2009 m. – 9,5 proc., 2013 m. – 12,3 proc., 2017 m. – 16,9 proc. Tačiau bendras rinkėjų aktyvumas šiuo laikotarpiu svyravo: 2005 m. jis siekė 47,4 proc., 2009 m. – 60,6 proc., 2013 m. – 58 proc, 2017 m. – 53,3 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estija švenčia nepriklausomybės šimtmetį

Visi šie duomenys rodo, kad daugelis žmonių, balsavusių internetu, ir taip būtų balsavę rinkimuose, bet tiesiog pasirinko jiems patogesnį balsavimo būdą.

Beje, internetu Estijoje balsuoja ne tik jaunimas: pavyzdžiui, per 2015 m. rinkimus ketvirtadalis rinkėjų, atidavusių balsą internetu, buvo 55 metų amžiaus ir vyresni.

Ar balsavimas internetu padidino rinkėjų užsienyje aktyvumą?

Didelės įtakos užsienyje gyvenančių estų rinkiminiam aktyvumui internetinis balsavimas nepadarė. 2017 m. savivaldybių rinkimuose internetu balsavo apie 8 tūkst. užsienyje gyvenančių estų, jie sudarė 4,1 proc. visų rinkėjų internetu.

Net 2015 m., kai užsienyje gyvenantys estai rinkimuose balsavo aktyviausiai, Rikisdago rinkimuose internetu balsavo vos apie 10 tūkst. užsienyje gyvenusių estų, jie sudarė apie 5,71 proc. visų internetu balsavusių rinkėjų ir apie 1,7 proc. visų rinkimų dalyvių.

Ar Estijos balsavimo internetu sistema yra saugi?

Rinkėjų prieigos panaikinimas, netgi rinkimų rezultatų perrašymas – internetinio balsavimo idėjos kritikai vardina galimas valstybių kibernetinių atakų ar pavienių programišių išpuolių grėsmes. Estijoje, tiesa, kol kas tokių išpuolių nepasitaikė. Iki šiol abejonių, kad balsai galėjo būti suskaičiuoti neteisingai ar kaip nors pakeisti, nebuvo.

Nors po plačiai nuskambėjusių Rusijos mėginimų daryti įtaką JAV prezidento rinkimams, nuogąstaujančių, kad elektroninio balsavimo nauda pranoksta rizikas, Lietuvoje yra daug, atrodo, patys estai prie internetinio balsavimo jau priprato ir juo pasitiki: 2017 m. apklausos duomenimis, 67 proc. estų mano, kad galimybė balsuoti internetu yra būtina.

Svarbu paminėti, kad ši apklausa buvo atlikta neilgai trukus po to, kai Estijos asmens tapatybės kortelėse buvo atskleista saugumo spraga, sudaranti teorinę galimybę jas „nulaužti“. Estams buvo nurodyti atsinaujinti savo kortelių saugumo sertifikatus, tik tada jie galėjo jomis naudotis. Tokie apklausos rezultatai rodo, kad estai pasitiki savo sistema ir jos saugumu.

Estai teigia, kad yra pasirengę atlaikyti įvairaus pobūdžio kibernetines atakas. Be to, kadangi balsavimas internetu baigiasi prieš pagrindinę rinkimų dieną, įvykus didžiulio masto įsilaužimui į sistemą, dėl kurio teisingai balsuoti internetu atiduotų balsų taptų nebeįmanoma, būtų įmanoma balsavimą tiesiog anuliuoti ir skaičiuoti tik rinkimų apylinkėse atiduotus popierinius balsus.

2014 m. ekspertų grupė iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Suomijos, tyrusi balsavimo internetu Estijoje saugumą, pareiškė, kad rinkimų komisijos serveriuose galima suklastoti balsavimo rezultatus, „nulaužiant“ komisijos kompiuterius, ir pademonstravo tai laboratorijoje.

Ekspertai taip pat teigė, kad rinkėjo kompiuteryje esančios kenksmingos programos gali pavogti jo slaptažodžius ir slapta už jį balsuoti. Ekspertai rekomendavo Estijai apskritai atsisakyti balsavimo internetu.

Estijos centrinės rinkimų komisijos vadovas paskelbtas išvadas paneigė, teigdamas, kad sistema yra saugi, o Estijoje pasirodė svarstymų, kad galbūt nepriklausomais prisistatę ekspertai iš tiesų yra susiję su viena iš Estijos partijų – Estijos centro partija.

Tad ar balsavimo internetu sistema yra saugi? Absoliutaus saugumo sistema, kaip ir jokia kita sistema, garantuoti negali, bet Estija tiki, kad rizika yra tokia maža, kad sistemą būtų galima laikyti saugia. Svarbu pažymėti, kad daugeliui Estijos gyventojų, siekiantiems savo šalį pasauliui pristatyti kaip modernią ir inovatyvią, internetinis balsavimas tapo ir tapatybės dalimi. Estija savo sistema ir tuo, kad ji veikia taip, kaip turi veikti, pasitiki, ir būtent šis pasitikėjimas sudaro didelę dalį jos sėkmės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kaip paauglių mergaičių susirašinėjimo grupė Rusijoje tapo FST taikiniu?

N-18 Aktualu

Stovykloje advokato galbūt tvirkintos mažametės draugė atskleidė, kas dėjosi mergaičių kambaryje

Aktualu

Į avariją Molėtų rajone pateko penki šauktiniai, vienas nuo patirtų sužalojimų mirė

Gyvenimas

Mokytojos lenktynės su liga: sukaupiau paskutines jėgas ir nušliaužiau iki automobilio

Kultūra

Naujoje A.Anušausko knygoje – neskelbti faktai apie A.Ramanauską-Vanagą

Aktualu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia dirbanti be poilsio: ką ji veikia?

Vardai

Sauliaus Prūsaičio koncertą Karklėje vainikavo masinės maudynės: į jūrą atlikėjas nėrė su kostiumu

Verslas

Siūlo nesitikėti, kad už drabužius mokėsime tiek pat, kiek ispanai

Vardai

Karklės festivalio aidai: pramogautojai liko be agurkų ir maišų užkasto alkoholio

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Pasaulis kišenėje

Lietuviai parasparnių maršrutinių skrydžių čempionatą surengė Ukrainos kalnuose

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

Aktualu

Lietuviški patiekalai, kurie nuo senų laikų buvo populiariausi užsienio šalių virtuvėse

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Sportas

Dirbtinis futbolas: natūralios vejos nebus ir Nacionaliniame stadione

24sek

Simas Buterlevičius keliasi į Kėdainius

Gyvenimas

Ar knygų skaitymas autobuse gali kenkti mūsų akims?

Naujienos

Aktualu

Kaip paauglių mergaičių susirašinėjimo grupė Rusijoje tapo FST taikiniu?

N-18 Aktualu

Stovykloje advokato galbūt tvirkintos mažametės draugė atskleidė, kas dėjosi mergaičių kambaryje

Aktualu

Į avariją Molėtų rajone pateko penki šauktiniai, vienas nuo patirtų sužalojimų mirė

Gyvenimas

Mokytojos lenktynės su liga: sukaupiau paskutines jėgas ir nušliaužiau iki automobilio

Kultūra

Naujoje A.Anušausko knygoje – neskelbti faktai apie A.Ramanauską-Vanagą

Aktualu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia dirbanti be poilsio: ką ji veikia?

Vardai

Sauliaus Prūsaičio koncertą Karklėje vainikavo masinės maudynės: į jūrą atlikėjas nėrė su kostiumu

Verslas

Siūlo nesitikėti, kad už drabužius mokėsime tiek pat, kiek ispanai

Vardai

Karklės festivalio aidai: pramogautojai liko be agurkų ir maišų užkasto alkoholio

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Pasaulis kišenėje

Lietuviai parasparnių maršrutinių skrydžių čempionatą surengė Ukrainos kalnuose

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

Aktualu

Lietuviški patiekalai, kurie nuo senų laikų buvo populiariausi užsienio šalių virtuvėse

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Sportas

Dirbtinis futbolas: natūralios vejos nebus ir Nacionaliniame stadione

24sek

Simas Buterlevičius keliasi į Kėdainius

Gyvenimas

Ar knygų skaitymas autobuse gali kenkti mūsų akims?

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min