Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 30d. 08:03

20 metų vaikų teises sergėjusi R.Klevinskienė pasiduoda: „Netikiu. Džiaugsiuosi, jei klystu“

Smurtas prieš vaikus 15min tema
123RF.com nuotr. / Smurtas prieš vaikus

Nuo sekmadienio visoje Lietuvoje savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tampa pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Iki vaiko teisių apsaugos sistemos reformos likus kelioms dienoms jos šalininkai ir įgyvendintojai teigia, kad nuo šiol vaikystė bus labiau apsaugota. Tačiau tuo netiki nei didmiesčių valdžia, nei ilgamečiai vaiko teisių gynėjai.

„Penktadienis – paskutinė mano darbo diena“, – konstatavo Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė. Vaikų teises rajone ji sergėjo 20 metų.

Iki pensijos moteriai likę vos dveji metai. Tačiau ji principingai nusprendė pasitraukti iš vaiko teisių apsaugos sistemos: „Nebetikiu sistema ir tuo, kad ji bus geresnė, vadinasi, negaliu joje būti. Negaliu dirbti darbo, kuriuo netikiu.“

Reforma „bandau–darau“ principu?

Iš pareigų R.Klevinskienė traukiasi viskuo nusivylusi. „Nuoširdžiai linkėčiau, kad nebūtų kraštutinių netekčių, džiaugsiuosi, jei klystu. Tačiau šiandien matau, kad taip, kaip turėjo būti pasiruošta reformai, nėra pasiruošta. Jei galima bandyti policijos, darbo biržos pertvarką, tai kodėl nepabandžius vaiko teisių apsaugos reformos? Nesuspėjo? Tai kodėl nesiėmė bent dalinio eksperimento, pavyzdžiui, išbandant, kaip veiktų mobili grupė, kaip dirbtų budintys, kaip atvejo vadybininkai. Dabar viskas vyks „bandau–darau“ principu: tik žiūrėsime ir stebėsimės. Tačiau man tie nesibaigiantys eksperimentai su vaikais yra nepriimtini“, – apgailestavo R.Klevinskienė.

Ji neslėpė nuoskaudos ir dėl kai kurių Seimo narių pasisakymų, girdi, vaiko teisių sistema veikia prastai dėl joje dirbančių specialistų kompetencijos ir motyvacijos stokos.

„Nesakau, kad viskas buvo sklandu su tais žmogiškaisiais ištekliais, bet buvo laikas, kai reikėjo investuoti į žmonių kompetenciją, tęstinius mokymus, į atlyginimus. Ministrui (socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui – red. past.) atrodo, kad mūsų atlyginimai superiniai, netgi aukštesni už šalies vidurkį. Bet tada kyla klausimas, kodėl man skelbiant konkursus keturis kartus iš eilės neatsirado kandidatų juose dalyvauti? Vadinasi, kažkas, matyt, toje sistemoje nepatrauklu“, – svarstė R.Klevinskienė.

Išsigelbėjimas – panaudos sutartys

Startavus reformai Raseinių Vaiko teisių apsaugos skyriuje turėtų dirbti šeši specialistai. Išėjus R.Klevinskienei liks tik trys, kitaip tariant – pusė tiek, kiek reikėtų: „Įsivaizduokite, kaip su tokiais pajėgumais reikės suktis, sutilpti į terminus ir valandas.“

Raseinių savivaldybė gera valia tenkino prašymą panaudos pagrindais perduoti tarnybai patalpas su baldais, ryšio priemonėmis ir kompiuteriais.

Nebetikiu sistema ir tuo, kad ji bus geresnė, vadinasi, negaliu joje būti.

„Ministerija viešai skelbia, kad reformai pasiruošta, tačiau nereikia kalbėti nebūtų dalykų. Pavyzdžiui, nežinau, kur liepos 2 dieną stovės mūsų automobilis. Dabar jis būna savivaldybės garaže, tačiau niekas dėl to su savivaldybe nesitarė, todėl turbūt į „Maxima“ aikštelę teks nuvaryti. Nežinau. Tačiau tai jau nebus mano problema“, – pažymėjo R.Klevinskienė.

Tiesa, ji paminėjo, kad „Škodai“, su kuria darbo reikalais važinėja darbuotojai, jau keturiolika metų: „Tais vieškeliais važinėjant ji vieną dieną sustos. Bet gal ministerija bus tokia rūpestinga ir aprūpins nauju automobiliu.“

15min žiniomis, panaudos sutartys dėl patalpų, darbo priemonių ir automobilių buvo sudarytos ir Kauno mieste.

Reformoje nemato vaiko

„Gal mano nuomonė labai subjektyvi, gal aš per daug angažuota ir nesugebu suprasti, kaip gerai viskas bus. Tačiau, mano nuomone, reformoje nėra vaiko. Matau didžiulį biurokratinį aparatą, pradedant centrine institucija, regioninį valdymą, kur bus vadovai, nors ne visur jie yra. Žinau, kad ne vienoje apskrityje laikinai pareigas kviečiami užimti buvę skyrių vedėjai. Kurioje vietoje čia yra efektyvumas – negebu suprasti.

Ar tai, kad mano vadovas būtų už 80 kilometrų? Ar tai, kad stinga psichologų mobiliose grupėse ir nežinia, kada jos iki galo bus sukomplektuotos? Kaip veiks budinti mobili grupė vienu metu keliose savivaldybėse, kai apskrityje bus tik viena? Neįsivaizduoju, kaip budinti grupė spės, nes jokios statistinės informacijos ir analizės apie mūsų darbo apimtis niekas nerinko“, – klausimus beria R.Klevinskienė.

Atsakymų į juos moteris nėra girdėjusi: „Todėl per drąsu teigti, kad viskas vyks sklandžiai ir vaikystė bus labiau apsaugota. Gal ilgainiui sistema susitvarkys, tačiau dirbti tai reikia nuo pirmadienio.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Povilas Poderskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Povilas Poderskis

Nespėjo įkurti darbo vietų

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis reformą irgi vertina skeptiškai.

„Man atrodo, kad Vilniaus miesto vaikams nuo liepos 1 dienos nebus geriau, nes senoji sistema suardoma ir startuoja nauja, kuri nežinia, kaip veikia“, – kalbėjo P.Poderskis.

Jo manymu, reforma stringa net pradedant nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, darbo santykiams su Vilniaus savivaldybe nutrūkus ir pasirašius sutartis su tarnyba darbuotojams turėtų būti įrengtos naujos darbo vietos. Tačiau patalpų remontas stringa. Pradžioje kalbėta, kad jis bus baigtas iki rugpjūčio 15 dienos, dabar jau užsimenama apie rugsėjo 1-ąją.

Stengiamės bendradarbiauti, kiek įmanoma, bet iš esmės tokiu būdu reformos neturėtų vykti.

„Kalbėdamas su atsakingais pareigūnais girdžiu, kad jie improvizuoja atsakymus. Mūsų darbuotojai turi vilniečio korteles, automobilių dalijimosi, taksi paslaugas. Todėl aš klausiu pareigūnų: vilniečių korteles turite? „Ne, neturime – pirksime.“ O automobilių? „Viešasis pirkimas įvyko.“ O sutartis pasirašyta? „Ne, dar nepasirašyta.“ Jau nekalbu apie kompiuterius ir darbo vietų įrengimą“, – pasakojo P.Poderskis.

Šiuo metu savivaldybės pastate vyksta patalpų pertvarka. „Paruošime darbuotojams darbo vietą – už patalpų nuomą išrašysime sąskaitą. Už kompiuterius ir telefonus pinigų neimsime arba paimsime, bet simboliškai. Didesnė problema, kad mes leisime naudotis kompiuteriais, kurie turi prieigą prie Vilniaus savivaldybės vidinio tinklo ir duomenų bazių, nors tie darbuotojai nebus mūsų darbuotojai, o tai nėra gerai, galvojant apie įsigaliojusį duomenų apsaugos reglamentą“, – samprotavo P.Poderskis.

Geriausius pasiliko sau

„Vaikai yra Vilniaus ir mes norime ginti jų interesus, todėl šioje vietoje šiek tiek nusileisime. Stengiamės bendradarbiauti, kiek įmanoma, bet iš esmės tokiu būdu reformos neturėtų vykti“, – neabejoja P.Poderskis.

Iki šiol sostinės Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbo apie 50 žmonių, iš jų 12 etatų finansavo pati savivaldybė, kitus – valstybė.

Ne visi šie darbuotojai pereis dirbti į tarnybą. Savivaldybė darbo sutartis nutarė pratęsti su 20 darbuotojų.

„Iš mūsų paimami visi įrankiai, neduodama naujų, o visos problemos lieka. Todėl ieškome resursų ir nenorime paleisti stipriausių darbuotojų, labai profesionaliai dirbančių vaiko teisių klausimais. Jie liks dirbti savivaldybėje su vaikais, socialiniais reikalais, prevencija, tarpinstituciniu bendradarbiavimu, globa“, – vardijo Vilniaus administracijos vadovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka

Jis pažymėjo, kad įgyvendinant reformą valstybė įsteigė naują koordinatoriaus tarpinstituciniam bendradarbiavimui pareigybę.

„Iš esmės ją vertinu gerai, tačiau nesusipratimas tas, kad vienas etatas skirtas ir Plungei, ir Vilniaus miestui, kur darbo apimtys kardinaliai skirtingos. Suprantame, kad kokybiškai funkcijų atlikti negalėtume, todėl tam įsisteigėme visą skyrių, kurio darbas dauguma atvejų bus nukreiptas į problemų prevenciją“, – aiškino P.Poderskis.

Jo žiniomis, dalis į tarnybą pereinančių žmonių dairosi naujo darbo: „Algos – tragiškos, o darbas beprotiškai sunkus. Vyksta pertvarka, sujudimas, todėl žmonėms yra proga pagalvoti. Kol dirbi, minčių apie pokyčius galbūt turi, bet nesiryžti konkrečiam sprendimui, o dabar yra proga pasiryžti.“

Ir neramu, ir įdomu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinasis direktorius Janas Maciejevskis situacijos nedramatizuoja.

Reformos startą tarnyba esą pasitinka su savotišku jauduliu: „Nerimo yra, bet kartu ir sveikai įdomu. Norisi kuo greičiau kibti į darbus ir vykdyti funkciją.“

Jis užtikrino, kad visomis darbo priemonėmis savivaldybėse veikiantys skyriai bus aprūpinti: internetu, kompiuteriais, kanceliarinėmis priemonėmis, automobiliais.

„Pradžioje bus šioks toks automobilių trūkumas, bet mes tai sprendžiame ir kitais būdais: viešasis transportas, galimybė naudotis savo transportu, didžiuosiuose miestuose – taksi paslaugomis. Viešieji pirkimai dar vyksta, dalis įvyks nuo rugpjūčio 1 dienos, tada jau turėsime visą automobilių komplektaciją“, – aiškino J.Maciejevskis.

Darbuotojus surinks iki spalio?

Žmogiškųjų išteklių irgi trūksta. Prieš reformos pradžią darbą palieka abi Ignalinos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos – vedėja ir specialistė. Pereiti dirbti į centralizuotą tarnybą jos nepanoro. Todėl bent kurį laiką Ignalinos vaiko apsaugos teisės bus koordinuojamos iš Utenos.

„Bet sudarytas planas, kaip dirbsime su tais pajėgumais, kurie yra. Iš pradžių jausis darbuotojų trūkumas, bet juos dengs dirbantys darbuotojai, o laikui bėgant susikomplektuosime“, – neabejojo J.Maciejevskis.

Jis sakė, kad tarnyba iš anksto buvo numačiusi tam tikrą darbuotojų nubyrėjimo riziką: „Manėme, kad nubyrėjimas bus dar didesnis, tačiau sistemoje liko netgi daugiau žmonių, nei tikėjomės.“

J.Maciejevskio teigimu, reforma startuos maždaug su 430 specialistų. Tikimasi, kad spalį šis skaičius pasieks 600.

Milijono nebeieškos

Paklaustas, kodėl reforma nebuvo patikrinta mažesne apimtimi, J.Maciejevskis paaiškino, kad tai buvo politinis sprendimas.

Iš pradžių jausis darbuotojų trūkumas, bet juos dengs dirbantys darbuotojai, o laikui bėgant susikomplektuosime.

„Manau, su tais bandymais būtų tik daugiau nesusipratimų, neišsigrynintume, arba reikėtų ilgo laiko išsigryninti, ar tai veiks, ar pasiteisins. Tačiau tai nėra eksperimentas su vaikais, nes remiamasi tam tikra turima praktika. Be to, reikia pažymėti, kad iki šiol mobilios komandos paslaugos nebuvo, kai kurios savivaldybės ją turėjo nebent savo iniciatyva. Tai – ir yra bandymas: iš pradžių veiksime apskričių pagrindu, o paskui bus matyti. Bandomajam laikotarpiui pasirinktas valstybės mastas“, – kalbėjo J.Maciejevskis.

Reformai įgyvendinti iš valstybės biudžeto šiemet buvo papildomai skirta 8 mln. eurų. Iš pradžių skaičiuota, kad reikės dar 1 mln. eurų, tačiau dabar sakoma, kad lėšų turi pakakti.

Ką reikia žinoti?

  • Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba reaguos į galimus vaiko teisių pažeidimus visą parą, švenčių ir poilsio dienomis.
  • Vaiko teisių apsaugą užtikrinti padės atvejo vadybininkai.
  • Pagalbą šeimai, kai nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir dėl šios priežasties vaikas bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), teiks Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM mobilioji komanda (psichologas, socialinis darbuotojas, specialistas, dirbantis su priklausomybę (–ių) turinčiaisiais).
  • Visi vaiko teisių apsaugos specialistai vadovausis viena grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka ir naudos vienodus grėsmės vaikui lygio vertinimo instrumentus.
  • Bus užtikrinamas vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas ir globos (rūpybos) priežiūros koordinavimas.
  • Asmenys, kurių darbas ar veikla susiję su vaikais, turintys įtarimų ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (smurtą prieš vaiką ir pan.), privalo apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams, policijai.
  • Vaiko teisių apsaugos gynėjų kontaktai: vaikoteises.lt.
  • Nuo birželio 26 d. veiks bendras informacinis tarnybos telefonas: 8 615 88088.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min