Praėjus kelioms savaitėms po naujųjų metų Europos Parlamentas rinks savo vadovą iš trijų kandidatų, pasižyminčių centristinėmis pažiūromis. Jis turės pakeisti vokietį Martiną Schulzą, grįžtanti į šalies politikos lygmenį.
Centro dešinieji siūlys Europos Liaudies partijos atstovą Antonio Tajanį, centro kairiųjų socialdemokratai siūlys Gianni Pittella, o liberalai Guy Verhofstadtą, kuris kol kas delsia patvirtinti gandus apie jo kandidatavimą.
Prireiks sutarimo
Tai bus kol kas atkakliausi rinkimai Europos Parlamente. Nei vienas iš kandidatų negalės pasiekti pergalės, jei jo oponentai nepripažins savo pralaimėjimo.
Šį žaidimą laimės tas, kuris turės daugiausiai ryžto ir sugebės įtikinti konkurentus sausio 17 dieną, kad būtent jis yra vertas EP pirmininko pozicijos.
Du iš kandidatų yra savo politinių grupių lyderiai, tad galima nesitikėti, kad rinkimai baigsis jau po pirmojo balsavimo.
Du iš kandidatų yra savo politinių grupių lyderiai, tad galima nesitikėti, kad rinkimai baigsis jau po pirmojo balsavimo.
Europos Liaudies partijos kandidatas italas A.Tajani nustebino daugelį ekspertų. Buvęs skandalingojo premjero Silvio Berlusconi bendražygis buvo kaltinamas ir įsitraukimu į kelis korupcijos skandalus, tačiau sėkmingai apgynė savo reputaciją ir laimėjo partijos nominaciją.
Europos politikoje gerai pažįstamas G.Pittella užtikrintai laimėjo socialdemokratų pasitikėjimą. Vienintelis liberalas G.Verhofstadtas kol kas lūkuriuoja, tačiau manoma, kad jo ego jam neleis trauktis iš itin svarbios kovos.
EP rinkimų taisyklės nurodo, kad laimėti pirmininko rinkimuose gali tik tas kandidatas, kuris surenka 50 ir daugiau procentų balsų. 751 nario parlamente tai reiškia 376 balsus.
Europos Liaudies partija parlamente šiuo metu turi 216 vietų, socialdemokratai 189, Europos konservatoriai ir reformistai 74, o liberalai 69.
Parlamento įtakingiausi nariai norėtų išlaikyti stabilumą tarp grupių, tačiau tam reikės sutarimo. Jei Europos Parlamentas suskiltų, rinkdamas naująjį vadą, tuo pasinaudotų kitos grupės, tokios kaip Europos Komisija ar šalys narės, ir netgi išorinės jėgos.
Briuselis po Martino Schulzo ir Jeano-Claude'o Junckerio
Šie metai bus dar sunkesni Europos Komisijos vadovui Jeanui Claude'ui Junckeriui. Liuksemburgietis pastaruosius du metus galėjo pasikliauti savo draugyste su M.Schulzu.
Nepaisant politinių pažiūrų skirtumų, jie sugebėdavo Europos Komisijos programą prastumti pro Europos Parlamento abejonių tinklą. Dabar su griežta EP pozicija J.-C.Junckeriui teks kovoti vienam.
Nepaisant to, kad artimiausi EP rinkimai bus tik 2019 metais, jau kitais metais galime sulaukti politinių interesų kovos, siekiant atkreipti dėmesį į save, artėjant perrinkimo laikotarpiui.
Sunkiausia tema Briuselyje kitais metais taps ekonominė politika ir fiskalinė drausmė.
Sunkiausia tema Briuselyje kitais metais taps ekonominė politika ir fiskalinė drausmė. Socialistai reikalaus taupymo programos pabaigos, o konservatoriai ragins valstybes nares laikytis fiskalinės drausmės ir grįžti prie sąjungos kūrimo principų.
Balansas tarp saugumo užtikrinimo ir asmens laisvių taip pat taps sunkia problema, formuojant bendras prieglobsčio taisykles ir bandant suvaldyti augančią terorizmo grėsmę.
J.-C.Junckeris jau pažadėjo, kad nesieks kitos kadencijos, tad tai atveria politinės kovos vartus kitiems galimiems kandidatams.
Manoma, kad naujuoju EK vadovu sieks tapti kairiųjų pažiūrų olandas Fransas Timmermanas. Spėjama, kad pakilti karjeros laiptais gali bandyti ir italė Federica Mogherini, šiuo metu vadovaujanti ES diplomatijai.
Europos Liaudies partija į šį postą ketina siūlyti buvusį Suomijos premjerą, o dabar Komisijos viceprezidentą Jyrki Kataineną.
Kad ir kas užimtų šiuos itin svarbius postus, jiems teks sunki užduotis – priversti europiečius patikėti sąjungos ateitimi ir jos veiklumu.
