Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 gruodžio 27d. 23:03

2018-ieji pasaulyje: S.Skripalis, Solsberis ir GRU veikla naujajame informacijos amžiuje

Sergejus Skripalis
Sergejus Skripalis
Jungtinė Karalystė jau pustrečių metų bando išsiaiškinti, kaip, po galais, turėtų atrodyti „Brexit“. Bet 2018-ųjų kovą šalį sukrėtė žinia iš Solsberio: čia, kaip vėliau išsiaiškinta, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ mėginta nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį. GRU agentų misija buvo nesėkminga – išgyveno ir S.Skripalis, ir jo dukra Julija. Kai kurių analitikų teigimu, Rusija pralaimėjo ir informacinį mūšį jau po atakos. Kodėl ir ar tikrai?

Kovo pradžia Solsberio miestelyje buvo nerami – klimato prasme. Čia daug snigo – policininkai skubėjo padėti paslydusiems ir susižeidusiems žmonėms, tempė užstrigusius automobilius.

Vis dėlto kovo 4-osios popietę ramybės apibrėžimą teko pakeisti. Tądien Solsberio centre budėję pareigūnai Alexas Collinsas ir Tracey Holloway gavo tokį pranešimą: prie prekybos centro „Maltings“ ant suolelio susmukę vyras ir moteris.

Melas buvo lengvai demaskuotas

„Manėme, kad atvykę pažinsime šiuos žmones, – kad Solsberis nedidelis, patvirtino A.Collinsas. – Bet suvokėme, kad jų nepažįstame. Jie buvo padoriai apsirengę. Jų piniginėse suradome asmens dokumentus. Tai nebuvo normalu.“

Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjo buvęs Rusijos karinės žvalgybos GRU pulkininkas S.Skripalis bei jo dukra ir kad juos bandyta apnuodyti „Novičiok“.

Policijai paskelbus įtariamųjų GRU agentų nuotraukas ir nusakius jų maršrutą Solsberyje, pareigūnai neslėpė pykčio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga Solsberyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga Solsberyje

Jie jau žinojo ir apie nutekintą Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo patarėjo Marko Sedwillo laišką NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kuriame buvo rašoma, kad GRU dar 2013-aisiais įsilaužė į J.Skripal elektroninio pašto paskyrą ir eksperimentavo su būdais apnuodyti taikinį.

Kremliuje kažin ar juokiamasi – mat Rusija beveik neabejotinai pralaimėjo informacinį mūšį.

„Kaip suprantu, mus tuo metu, kai bandėme padėti Skripaliams, galėjo stebėti smogikų komanda. Visa tai nutiko mano namuose. Bandyta įvykdyti žmogžudystę. Trokštame, kad jie būtų nubausti“, – tvirtino A.Collinsas.

Kadangi įtariamieji atakos dieną pasiskubino grįžti į Maskvą, juos nubausti Londonui sunku.

Tačiau britai reagavo greitai ir, surinkę reikalingus įrodymus, pirštais dūrė būtent į Kremlių, o jų sąjungininkai irgi išsiuntė krūvą rusų žvalgybininkų iš Rusijos ambasadų.

Maskva tradiciškai neigia bet kokius kaltinimus. Vis dėlto Kremliuje kažin ar juokiamasi – mat Rusija beveik neabejotinai pralaimėjo informacinį mūšį.

Medikams kovojant dėl Skripalių gyvybių, troliai ir botai su Sergejumi Lavrovu priešakyje bandė skleisti (ir toliau skleidžia) neįtikėtinas sąmokslo teorijas, bet demaskuoti jų melus šįkart pavyko gana lengvai – dėl pačios Rusijos apsileidimo.

Pasaulis juokėsi iš RT interviu

Kai britai rugsėjį paskelbė, kokiomis pavardėmis prisidengę į Angliją skrido įtariamieji „Ruslanas Boširovas“ ir „Aleksandras Petrovas“, Maskva nutarė parodyti juos per propagandinę televiziją RT.

Abu įtariamieji, kuriuos geranoriškai kalbino RT vadovė Margarita Simonian, pasauliui papasakojo neįtikėtiną istoriją.

„Scanpix“ nuotr./Interviu iš įtariamųjų paėmusi RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian
„Scanpix“ nuotr./Interviu iš įtariamųjų paėmusi RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian

Esą jie – paprasti maisto papildų ir vitaminų pardavėjai, kurie nuolat daug keliauja, o į Solsberį nutarė užsukti, kad iš arti apžiūrėtų garsiąją šio miesto katedrą.

Socialinių tinklų vartotojams išsijuokus vien iš tokio pasakojimo, piliečių tiriamosios žurnalistikos portalu save vadinantis tinklalapis „Bellingcat“ netrukus paskelbė, kad „Ruslanas Boširovas“ iš tiesų yra Rusijos specnazo veteranas, GRU pulkininkas Anatolijus Čepiga, o „Aleksandras Petrovas“ – GRU dirbantis karo gydytojas Aleksandras Miškinas.

Abu šie agentai yra iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino gavę Rusijos didvyrio apdovanojimus, o A.Čepiga pasižymėjo per antrąjį Čečėnijos karą ir, kaip įtariama, 2014 metais dalyvavo rusų operacijose Rytų Ukrainoje.

Solsberio policijos nuotr./Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga
Solsberio policijos nuotr./Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga

Po to, kai Nyderlanduose buvo sulaikyta dar viena grupelė GRU šnipų, kai kurie analitikai pradėjo skalambyti, esą V.Putinas nebesuvaldo riziką pamėgusių agentų.

Tiesa, viskas turbūt ne taip paprasta, nes, kad ir kaip ten būtų, cheminę ataką surengę budeliai sėkmingai grįžo namo ir liks nenubausti, nebent sumanys pakeliauti Vakaruose ir ten bus sulaikyti.

Maskvai turbūt turėjo skaudėti ir dėl to, kad rudenį buvo paviešintos 305 GRU pareigūnų tapatybės, nes jie automobilius registravo būstinės adresu.

Svarbiausia, kad Kremliui visiškai nepavyko įtikinamai nusipurtyti valstybinės atsakomybės už išpuolį – nebent, žinoma, V.Putino režimo tikslas ir buvo parodyti, kad Maskvos smogikai gali vykdyti įžūlias operacijas užsienyje ir likti nenubausti.

Propagandos mašina neveikia?

Nepriklausomi Rusijos ekspertai pripažįsta: abiejų įtariamųjų pasiaiškinimai RT eteryje buvo tokie absurdiški, kad net šalies valdžios atstovai nė nesistengė jų ginti.

„Ta versija buvo visiška katastrofa, – teigė buvęs KGB agentas, dabar Londone gyvenantis ir šnipinėjimo istoriją tyrinėjantis Aleksandras Vasiljevas. – Propagandos mašina nebeveikia. Daroma klaida po klaidos.“

Dar kategoriškesnis – buvęs V.Putino varžovas prezidento rinkimuose, liberalas Grigorijus Javlinskis. Jis internete parašė, kad „toks akiplėšiškas melavimas naikina bet kokius Rusijos patikimumo likučius ne tik svetur, bet ir namuose“.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Grigorijus Javlinskis
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Grigorijus Javlinskis

Su tokia nuomone galima ir nesutikti. Nepriklausomos apklausos rodo, kad Rusijos žmonės net neabejoja, kad Maskva inicijavo S.Skripalio apnuodijimo operaciją ar kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, bet dėl to nemato jokių problemų – tokie veiksmai esą pritinka didžioms šalims.

Tačiau G.Javlinskis, kuris, žinoma, yra V.Putino kritikas, konstatuoja: „Mes nuodijame patys save. Pasaulio akyse Rusijos žmonės ir Putinas – vienas ir tas pats. Tad visi mes čia pralaimime.“

Pats V.Putinas kaltinimus, esą Rusija organizavo operaciją Solsberyje, vadina „nesąmone“, o Rusijos valstybinė televizija užsikirtusi trimituoja, esą „Novičiok“ prieš Skripalius panaudojo pačios Didžiosios Britanijos tarnybos – kad diskredituotų Maskvą.

„Bet Rusija, norėdama ir toliau laikytis tokios linijos, turi įtikinti žmones, kad tie du vyrukai nekalti. Aš nemanau, kad tai įmanoma. Rusai nevyksta į Britaniją dviem dienoms, kad aplankytų Solsberį“, – vis dėlto pažymėjo A.Vasiljevas.

Rusijos valstybinė televizija užsikirtusi trimituoja, esą „Novičiok“ prieš Skripalius panaudojo pačios Didžiosios Britanijos tarnybos – kad diskredituotų Maskvą.

Nepriklausomas politikos ekspertas Konstantinas Egertas dar pastebėjo, kad pačiame duomenų apie GRU nutekėjimų įkarštyje Kremliaus propagandininkai pabandė nukreipti dėmesį nuo Skripalių ir prabilo „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą Rytų Ukrainoje 2014 metais.

„Tai rodo, kad valdžia be galo susirūpinusi. Visa ta istorija iš Solsberio Rusijai labai nepatinka. Problema tai, kad Kremlius negali pripažinti tiesos, tad turi nuolat kurti melagingus paaiškinimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.

Gali atrodyti kvailas, gali atrodyti kaip atitrūkęs nuo realybės ar net kaip piktadarys. Tačiau negali atrodyti silpnas. Režimas dėl to tiesiog apsėstas“, – aiškino K.Egertas, priminęs, kad dėl masinio žvalgybininkų išsiuntimo Rusija taip pat neteko daug naudingų įrankių užsienio šalyse.

Agentai – vienkartiniai įrankiai

Kiek kitokios nuomonės – Rusijos ekspertas Markas Galeotti, kuris jau anksčiau įspėjo, kad juokdamiesi iš GRU greičiausiai klystame.

M.Galeotti rašė, kad Maskva, mananti, kad kariauja su Vakarais dėl Rusijos, kaip didžiosios galios ateities, yra susitaikiusi su tuo, kad kelyje į pergalę pasitaikys aukų: „Kuo daugiau operacijų vykdai, tuo dažniau klysti, o kai vienu metu vykdai daug aktyvių misijų, auga poreikis pasitelkti ir ne pačius geriausius agentus.“

„Scanpix“/AP nuotr./GRU būstinė Maskvoje
„Scanpix“/AP nuotr./GRU būstinė Maskvoje

„GRU daro tai, ko nori Putinas: meta iššūkius Vakarams ir juos išbando, naudojasi progomis ir stebi, kur jos nuves“, – teigė specialistas, kuris mano, kad Rusija puikiai suvokė, jog į Skripalius pasikėsinę agentai šiame stebėjimo kamerų ir biometrinių duomenų amžiuje bus identifikuoti.

M.Galeotti įstringa ir tai, kad „Bellingcat“, nors save vadina atvirus duomenis analizuojančia tyrimų agentūra, savo darbuose nustatant A.Čepigos ir A.Miškino tapatybes greičiausiai kliovėsi ne tik sėkme, bet ir iš išorės gautais duomenimis, kurių autentiškumas nėra šimtaprocentinis.

„Twitter“ nuotr./Markas Galeotti
„Twitter“ nuotr./Markas Galeotti

„Žmonės iš kaimo, kur esą augo Čepiga, tarnybinėje jo nuotraukoje mato berniuką, kurį pažinojo. Arba nemato. Kai kurie veido atpažinimo ekspertai sutinka su „Bellingat“. Kiti ne. Be to, yra klausimų dėl dokumentų, kuriais remiantis skelbiama apie GRU agentų demaskavimą“, – tvirtina britas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad Rusiją greičiausiai nustebino tai, kaip greitai „Bellingcat“ atrado tikrąsias GRU agentų, vykusių į Solsberį, tapatybes. M.Galeotti pripažįsta ir tai, kad operacija nebuvo sėkminga: S.Skripalis išgyveno, o nekaltas civilis mirė.

Markas Galeotti: „Riba tarp karo ir taikos, kariaujančiojo ir civilio, oficialumo ir neoficialumo vis mažiau reikšminga.“

Bet jis mano, kad Maskva A.Čepigą ir A.Miškiną į Angliją siuntė suprasdama, kad šie agentai – „vienkartiniai įrankiai“. Kartą panaudoji ir išmeti – arba išleidi į garbingą pensiją.

„Maskva puikiai suvokė, kad agentams sukurtos tapatybės bus greitai išaiškintos, kaip ir tikrosios jų pavardės, – tviteryje parašė ir Skripalių byla susidomėjęs mokslinės fantastikos rašytojas Charlesas Strossas. – Rusams nebuvo jokios prasmės kurti sudėtingą, daugiasluoksnę operaciją.

Ne, jie greitai pasiuntė kelis agentus su silpna priedanga. Svarbiausia šiuo atveju – ne kokybė, o kiekis.“

„Tad galbūt net galima sakyti, kad Rusija geriau nei Vakarai pasiruošusi prisitaikyti prie šnipinėjimo ir „aktyviųjų priemonių“ realybės informacijos amžiuje“, – priduria M.Galeotti.

Jo teigimu, riba tarp karo ir taikos, kariaujančiojo ir civilio, oficialumo ir neoficialumo vis mažiau reikšminga dar ir dėl to, kad, Kremliaus vertinimu, kažin ar „Bellingcat“ darbuotojus – civilius, vykdančius tiriamąją žvalgybinę veiklą, – galima vadinti civiliais.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

19:47
02:04
03:09

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min