JAV prezidentas Donaldas Trumpas kiek anksčiau atšaukė Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio kelionę deryboms į Pakistaną, teigdamas, kad šiuo metu tam nėra prasmės. Tad progreso nėra.
Trys baziniai scenarijai, kaip įvykiai gali klostytis toliau
- „Viščiuko žaidimas“. Tolesnė Irano laivų blokada, kurią amerikiečiai naudoja kaip spaudimo priemonę režimo ekonomikai – manoma, kad sutrikdytas žaliavų eksportas Iranui kainuoja 500 mln. JAV dolerių kasdien.
Bet nemažai Irano stebėtojų sako, kad režimas nenusileis – mano, kad laikas jo pusėje, nes kaštai dėl įtampos tenka globaliai ekonomikai, o demokratinėse šalyse kantrybė – dėl visuomenių nepasitenkinimo – gali būti trumpesnė, nei diktatūrose. - Karinė eskalacija. D.Trumpas gana aiškiai signalizuoja, kad nenorėtų naujos karinių atakų bangos, potencialiai su jūrų pėstininkų panaudojimu. Tai būtų papildomas būdas silpninti režimą, bet su didelių kaštų rizika – ir neaiškia baigtimi. Kita vertus, regione sutelkta tiek pajėgų, kad tokio scenarijaus aktyvavimas neužtruktų.
- Susitarimas nusileidžiant. Irano režimas šiuo metu nesutinka su JAV keliamomis sąlygomis – pvz., gal ir sustabdytų urano sodrinimą penkeriems metams, bet ne 20-čiai. Teoriškai bazinis susitarimas – net jei ir miglotas – įmanomas, o tai atvertų kelią ilgam derybų procesui, tik jau sudarius prielaidas atlaisvinti Hormuzo sąsiaurį ir šiek tiek sumažinti įtampą. Problema – būtinas šioks toks abiejų pusių tarpusavio pasitikėjimas, o jo nėra. Visais atvejais svarbus ir Izraelis.
