15min be reklamos
2022 01 04, 20:56

30 metų po SSRS griūties: trapią pažangą Rusijoje gožia represijos ir skurdas

Iš pažiūros pastarieji trys dešimtmečiai po Sovietų Sąjungos žlugimo galėtų būti laikomi nesėkmingais. Gležni demokratijos daigai jau senokai sutrypti, provincijoje karaliauja skurdas. Bet, kaip apžvalgoje rašo „The Moscow Times“, greta skausmo matoma ir pažanga.
Gorkio parkas Maskvoje
Gorkio parkas Maskvoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Brutalus spaudimas politinei opozicijai, nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei. Vienas blogiausių pasaulyje perteklinių mirčių pandemijos kontekste rodiklių. Infliacijos blaškoma ekonomika.

Akivaizdu, kad 2021-ieji daugeliui rusų buvo sunkūs metai. Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, kad net dabartinė klampynė neturėtų nubraukti labai realios pažangos, kurią Rusija esą padarė nuo 1991-ųjų, kai oficialiai žlugo Sovietų Sąjunga.

„Nepaisant visko, gyvenimas dabar daugeliu atvejų geresnis nei prieš 30 metų, – tvirtino politikos analitikė Marija Lipman. – Žmonės gyvena geriau ir gyvenimas patogesnis – bent jau didžiuosiuose miestuose.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rusijoje per COVID-19 pandemiją fiksuojama galybė perteklinių mirčių
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rusijoje per COVID-19 pandemiją fiksuojama galybė perteklinių mirčių

„The Moscow Times“ pasikalbėjo su ilgamečiais šalies politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtojais apie pastaruosius tris valstybės dešimtmečius – ką ji pasiekė, o kas nuvylė? Bendras įspūdis – kontrastų plėšoma visuomenė, kurioje bet kokią pažangą lydi skausmingos nesėkmės.

Tarsi ne viena, o kelios valstybės

Nedaug kas Rusijoje sakytų, kad pokyčių nėra. Nors apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų apgailestauja dėl SSRS griūties, Rusija dabar gerokai turtingesnė nei kada nors buvo komunistinė supervalstybė – net jei pajamų nelygybė didžiulė.

Taip, Rusijos ekonomika nuo pat 2014-ųjų, kai dėl Krymo aneksijos Vakarai jai ėmė taikyti sankcijas, stagnuoja. Bet rusai vis tiek turi prieigą prie prekių ir paslaugų, apie kurias sovietmečiu net nebūtų galėję pagalvoti – anuomet trūkdavo net pagrindinių produktų.

Šalies didmiesčiuose veikia didžiuliai ir populiarūs prekybos centrai, o pagrindinėse gatvėse mirga jaukios kavinaitės, hipsteriškos kirpyklos ir kepyklėlės. Net jau žlugus SSRRS, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, ten žiojėjo apleisti plotai ir tuščios lentynos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prekybos centras Maskvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prekybos centras Maskvoje

Geresni ekonominiai rodikliai išjudino ir kitokią statistiką. Rusai vis dar išgeria labai daug alkoholio, bet jau gerokai mažiau nei kelerius metus po SSRS griūties.

Rusai vis tiek turi prieigą prie prekių ir paslaugų, apie kurias sovietmečiu net nebūtų galėję pagalvoti – anuomet trūkdavo net pagrindinių produktų.

Tiesa, socialinė ir regioninė nelygybė – vis dar labai opi problema. Regionų vystymąsi Maskvos valstybiniame universitete analizuojanti geografijos profesorė Natalija Zubarevič pastebėjo: „Kai kalbame apie ekonomikos augimą, turime atsiminti, kad vis dar kalbame tik apie Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Už šių miestų ribų atlyginimai vis dar labai maži. Net jei gyvenimas geresnis negu prieš kelis dešimtmečius, negalima kalbėti apie ženklų atsigavimą.“

Tokią dinamiką paliudija milžiniški statistiniai kontrastai. Maskvoje vidutinio mėnesio alga maždaug prilygsta vidutiniam užmokesčiui ES šalyje narėje Graikijoje, bet kaimyniniame Kalugos regione, kuris toli gražu nėra skurdžiausias šalyje, žmonės uždirba tiek, kiek Bolivijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Daugiabutis Tverėje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Daugiabutis Tverėje

Pasekmės – masiškai iš regionų į Maskvą ir Sankt Peterburgą gyventi bei dirbti traukiantys žmonės, ypač jaunimas. Tyrimai rodo, kad tik šiuose didmiesčiuose per pastaruosius 30 metų didėjo gyventojų skaičius.

„Sunku daryti apibendrinimus apie Rusiją. Kalbant ekonominiais terminais, tai ne vienos, o kelių šalių istorija“, – pripažino N.Zubarevič.

Korupcijos – vis mažiau?

Bent jau oficialiai Rusijoje per tris dešimtmečius visai sėkminga kova su korupcija. Nors tarptautiniuose reitinguose šalies vieta vis dar prasta, o piliečiai – be kita ko, ir dabar įkalinto aktyvisto Aleksejaus Navalno tyrimų dėka – valdžią laiko nešvaria, ekspertai teigia, kad padėtis gerėja.

Rusijoje mažėja gyventojų, kurie patys duoda kyšius ir žino apie kyšius duodančius giminaičius ar draugus.

„Sunku tiksliai nustatyti, su kiek smulkios korupcijos kasdien susiduria žmonės, – teigė „Transparency International“ Rusijos skyriaus teisininkas Grigorijus Mašanovas. – Tačiau daugelis indikatorių rodo, kad korupcijos mažiau.“

Dr 2017 metais nepriklausomo Jurijaus Levados sociologinių tyrimų centro tyrimas parodė, kad šalyje mažėja gyventojų, kurie patys duoda kyšius ir žino apie kyšius duodančius giminaičius ar draugus.

Anot G.Mašanovo, gerėjančią situaciją nulėmė kelios svarbios reformos, kurių dėka korumpuotiems valstybės tarnautojams sunkiau susikurti situacijas, kai gaunami kyšiai.

Pavyzdžiui, Rusijoje sumažintas kelių policijos patikros taškų skaičius – vadinasi, yra rečiau progų prikibti prie vairuotojų. Be to, dar 2009 metais buvo suvienodinta priėmimo į universitetus tvarka – anksčiau pelninga rinka susitraukė.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Kelių policija Vladivostoke
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Kelių policija Vladivostoke

Bene svarbiausia, kad tais pačiais 2009-aisiais pradėjo veikti elektroninių valdžios vartų „GosUslugi“ sistema. Ji leidžia piliečiams personalizuotame portale mokėti mokesčius ir pateikti kitus dokumentus ir atima iš klerkų galimybę reikalauti kyšių už sklandžias procedūras.

„Negalima sakyti, kad pareigūnai patys ne tokie korumpuoti, – pripažino G.Mašanovas. – Jie tiesiog nebeturi tiek progų užsiimti korupcine veikla.“

Aišku, bendras nusikalstamumo lygis vis dar aukštas. Oficialiai nusikaltimų mažiau nei „laukiniais devyniasdešimtaisiais“, kai Rusijoje siautėjo banditai. Bet valstybinė statistika nėra visiškai patikima.

Spalį nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ tyrimas parodė, kad Rusijos regionų administracijos sistemiškai pateikia geresnius nužudymų ir savižudybių rodiklius. Būtent tai paaiškina, kodėl šalyje taip padaugėjo „nepaaiškinamų mirčių“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Novaja gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Novaja gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas

Sankt Peterburge veikiančio Europos universiteto kriminologas Vladimiras Kudriavcevas mano, kad nusikaltimų šalyje tikrai sumažėjo – bet esą reikia dėkoti ne gerai dirbančiai teisėsaugai, o tiesiog demografinėms aplinkybėms.

„Mūsų gyventojai sensta, jaunų žmonių – vis mažiau. Tuo pačiu mažėja ir potencialių nusikaltėlių skaičius. Visuomenė taip pat labai nelygi, vidurinioji klasė ypač nedidelė: tai irgi reiškia, kad potencialių aukų ratas susiaurėjęs“, – aiškino V.Kudriavcevas.

Parkai ir žaidimų aikštelės

Kai kuriems stebėtojams atrodo, kad viena gražiausių tendencijų Rusijoje pastaraisiais metais tapo masinė urbanistinio miestų gražinimo programa. Visų pirma esą labai pasipuošusi Maskva, nors kritikai pašaipiai kalba apie „Potiomkino kaimą“.

Sostinės meras Sergejus Sobianinas negaili lėšų naujiems parkams ir panašioms iniciatyvoms. Prie Raudonosios aikštės žaliuoja naujas parkas „Zariadije“, buvusioje elektrinėje veikia meno centras „GES-2“, duobėtose gatvėse pakeistas grindinys.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Naujas parkas „Zariadije“ Maskvoje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Naujas parkas „Zariadije“ Maskvoje

Be to, Maskvoje toliau plečiamas metro tinklas, laikomas vienu miesto pasididžiavimų. Vien gruodį atidarytos dešimt naujų stočių.

JAV konsultacijų kompanija BCG 2018 metais netgi pavadino Maskvą vienu saugiausių, patogiausių ir patraukliausių supermiestų pasaulyje.

Opoziciją palaikantys maskviečiai į tokius projektus žvelgia kritiškai – esą Kremlius nori nugalėti miestiečių, kurie atvirai kritikuoja Vladimiro Putino režimą, nepasitenkinimą. Tačiau ekspertai ragina nenuvertinti miestų gražinimo poveikio gyvenimo kokybei.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Pasipuošęs Omsko miestas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Pasipuošęs Omsko miestas

„Būtų sunku paneigti, kad Maskva dabar yra geresnė vieta gyventi nei anksčiau. Kita vertus, tai išimtis – Maskva tiesiog yra kita planeta. Daugeliui mūsų liberalų tviskanti sostinė tik maskuoja ekonominę stagnaciją ir didėjantį autoritarizmo lygį.

Atsižvelgdami į tai, kas vyksta visoje šalyje, neturėtume leisti Sobianino iniciatyvoms mūsų išblaškyti ir prisiminti visas blogas tendencijas. Vis dėlto tai, kas gražu, yra gražu“, – tvirtino M.Lipman.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min