Visą „Mediazona“ ir „Meduza“ publikaciją skaitykite čia.
Tyrėjai remiantis Rusijos paveldėjimo bylų registru, apskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios iki 2025 metų pabaigos žuvo apie 352 tūkst. 18-59 metų amžiaus Rusijos vyrų.
Tyrimo metodika paremta viešai prieinamu Rusijos paveldėjimo bylų registru bei identifikuotų žuvusiųjų sąrašu, kurį „Mediazona“ kartu su „BBC News Russian“ ir savanoriais pildo nuo karo pradžios. Šiuo metu jame patvirtinti 217 808 žuvusiųjų vardai ir pavardės.
Paveldėjimo bylų registre fiksuojami visi mirę asmenys, palikę reikšmingo turto paveldėtojams. Tyrėjai šiuos duomenis palygino su identifikuotų žuvusiųjų sąrašu ir taip nustatė, kokia dalis skirtingų amžiaus bei socialinių grupių žuvusiųjų atsispindi oficialiame registre. Tai leido įvertinti, kiek realių žūčių slepiasi už oficialiai matomų paveldėjimo bylų.
Vertinime įtraukti ne tik tie, kurie paliko paveldimą turtą. Tyrėjai taikė papildomus koeficientus grupėms, kurios rečiau atsispindi registre, pavyzdžiui, kaliniams.
Naujas segmentas: mirusieji be kūno
Kaip ir ankstesniuose vertinimuose, buvo skaičiuojami tik oficialiai patvirtinti Rusijos piliečių žūties atvejai. Tačiau dabar buvo pirmą kartą įtrauktas naujas aukų segmentas – teismų sprendimais mirusiais paskelbti asmenys, kurių kūnai nebuvo rasti arba identifikuoti.
Iš bendro 352 tūkst. žuvusiųjų skaičiaus apie 261 tūkst. sudaro „įprastai“ registruotos žūtys, apskaičiuotos pagal ankstesnę metodiką. Dar maždaug 90 tūkst. – vyrai, kurie teismų buvo pripažinti mirusiais arba dingusiais be žinios, taip pat tie, kurių mirtis oficialiai užregistruota praėjus bent 180 dienų po žūties.
Tyrėjai pažymi, kad apie vadinamąsias „vėlyvas“ žūtis žinoma mažiau nei apie įprastus atvejus. Dalis tokių karių kurį laiką buvo laikomi dingusiais be žinios, tačiau vėliau oficialiai pripažinti žuvusiais. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie žmonės nelaikomi pabėgusiais ar patekusiais į nelaisvę – kalbama būtent apie žuvusius karius.
Anot tyrimo, masiniai karių paskelbimo dingusiais ar mirusiais procesai Rusijos teismuose prasidėjo 2024 metų liepą. Tuo pat metu paveldėjimo registre pastebimai išaugo atvejų, kai mirtis registruojama praėjus daugiau nei 180 dienų po faktinės žūties datos.
Nuo 2024 metų tyrėjai aptiko apie 52 tūkst. papildomų paveldėjimo bylų, susijusių su tokiomis „vėlyvomis“ registracijomis. Pritaikius apskaičiuotus koeficientus, tai atitinka apie 90 tūkst. žuvusiųjų.
Teismų duomenys patvirtina skaičius
Panašų rezultatą parodė ir teismų duomenų analizė. 2024–2025 metais Rusijos teismuose užfiksuota apie 86,5 tūkst. papildomų prašymų paskelbti asmenis dingusiais arba mirusiais.
Tiesa, dalis bylų galėjo dubliuotis – tas pats asmuo iš pradžių galėjo būti paskelbtas dingusiu, o vėliau mirusiu. Konservatyviausias tyrėjų vertinimas rodo mažiausiai 61,8 tūkst. unikalių tokių bylų.
Pasak tyrimo autorių, teismų duomenys nepaaiškina visų itin vėlyvų registracijų. Tyrėjai neatmeta, kad tokių atvejų daugėjo ir dėl dažnesnių kūnų apsikeitimų tarp Rusijos ir Ukrainos ar pavėluoto palaikų identifikavimo.
Įvertinę visus duomenis, „Mediazona“ ir „Meduza“ padarė išvadą, kad realus „vėlyvų“ žūčių skaičius greičiausiai siekia apie 90 tūkst.
