Daugelį šių neteisingų aiškinimų apie pabėgėlius galite išgirsti ne tik iš paprastų žmonių, bet ir iš žiniasklaidos atstovų ar politikų lūpų. Toks mitų skleidimas iškraipo tikrovę, teigia žurnalistas. Dar blogiau, jie gali padaryti įtaką sprendimams, ką valstybės ir jų gyventojai darys, kad padėtų prašantiems pagalbos.
Mitas nr.1. Dauguma jų – ekonominiai migrantai
Dažnai aiškinama, kad esą dauguma migrantų, bandančių patekti į Europą dabar, paprasčiausiai ieško darbų, o ne bėga nuo smurto gimtoje šalyje – t.y., jie ne pabėgėliai, o ekonominiai migrantai, ieškantys ekonominių galimybių.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pareiškęs, kad ekonominiai migrantai sudaro didžiąją dalį tų, kurie siekia patekti į Europos Sąjungą, o dabartinę krizę pavadino „nelegalių migrantų sukilimu“. Jo požiūrį atkartojo ir daugiau kraštutinių politikų ES valstybėse.
Tačiau tokie aiškinimai nepagrįsti tikrove. Taip, nėra neginčijamų įrodymų, iš kur kilęs ir atvykęs kiekvienas migrantas ir pabėgėlis. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei pusė šiemet į Europą atvykstančiųjų jūra yra iš Sirijos – šalies, kurioje jau ketverius metus vyksta pilietinis karas, o pastaraisiais metais – ir siaučia „Islamo valstybė“.
Nemažai žmonių į Europą bėga ir iš kitų to paties regiono valstybių, ilgus metus išvargintų karo, – Afganistano, Irako. Dar dalis bėga nuo represijų ir persekiojimo iš tokių režimų kaip Eritrėja ir Gambija.
„The Economist“ skaičiuoja, kad 75 proc. tų, kurie jūra keliauja į Europą, yra iš šalių, iš kurių bėgantiems žmonėms ES kokia nors forma suteikia apsaugą.
Mitas nr. 2. Migrantai ir pabėgėliai gali likti Turkijoje
Kitas mitas – jie nėra tikri pabėgėliai, o ieško ekonominės naudos, nes jei tik bėgtų nuo karo, liktų pirmoje valstybėje, kurioje saugu – pavyzdžiui, Turkijoje. Aiškinama, kad jeigu žmonės nusprendžia vykti į Europą, jie tai daro ne iš baimės, o dėl galimybės gauti išmokas ten.
„Turkija yra saugi šalis. Likite ten. Rizikinga vykti čia“, – šį mėnesį pareiškė V.Orbanas.
Tačiau taip sakantys nesuvokia, kokia pabėgėlių teisinė situacija yra Turkijoje ir kitose Sirijos kaimynėse, taip pat – kokiomis sąlygomis jie priversti ten gyventi.
Turkija, kuri priėmė apie 1,9 mln. sirų, iš tikrųjų jiems nesuteikia pabėgėlių statuso.
Turkija, kuri priėmė apie 1,9 mln. sirų, iš tikrųjų jiems nesuteikia pabėgėlių statuso, dėl kurio sutarta daugumoje Vakarų valstybių. Ankara nėra pasirašiusi vienos dalies Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl teisiškai nėra įpareigota jos laikytis.
Turkija vietoj to sirų pabėgėliams siūlo laikiną apsaugą – su mintimi, kad vieną dieną jie paliks šalį.
Be to, sąlygos pabėgėliams Turkijoje nuolat blogėja, mažėja humanitarinė pagalba, įtampa su vietos gyventojai auga, o stovyklos tampa perpildytomis.
Pabėgėliai Libane dažniausiai gyvena klaikiomis sąlygomis. Jie jau sudaro penktadalį Libano gyventojų, o daugiau nei pusė iš 1,1 mln. pabėgėlių gyvena nesaugiuose būstuose, teigia Jungtinės Tautos.
Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esantys įstatymai pabėgėliams įsidarbinti arba neleidžia, arba tokias galimybes labai apsunkina.
Sąlygos Jordanijoje, kurioje yra apie 600 tūks. pabėgėlių iš Sirijos, yra panašaus blogumo. Du trečdaliai sirų ten gyvena skurde, o šeštadalis – absoliučiame skurde.
Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esantys įstatymai pabėgėliams įsidarbinti arba neleidžia, arba tokias galimybes labai apsunkina. Dažnai jiems tenka dirbti nelegaliai – tai reiškia, neturint jokių teisių ir už mažesnę nei minimali algą.
Organizacija Pasaulio maisto programa sirų pabėgėliams teikia paramą maistu, tačiau trūkstant finansavimo ji mažėja. Dabar vienam žmogui, kuris gauna paramą, maistui per dieną skiriama vos 50 centų.
„Po metų tremtyje pabėgėlių santaupos būna seniai ištirpę, naujų pajamų jie beveik negali gauti, todėl dažnai iš desperacijos eina prašyti išmaldos, užsiima prostitucija, į darbą siunčia vaikus. Vidurinei klasei priklausančios šeimos su vaikais vos išgyvena“, – teigia JT komisaras pabėgėlių klausimais Antonio Guterresas.
Mitas nr. 3. Jie neatrodo kaip tokie, kuriems reikia pagalbos
Kitas prieš migrantus nusistačiusių grupių tariamas argumentas – daug į Europą bėgančių žmonių turi išmaniuosius telefonus, dėvi ne skarmalus, o normalius drabužius ir dažnai atrodo esantys geros sveikatos.
Manymas, kad jeigu žmogus neatrodo pakankamai nuskuręs ar ligotas, tai jis nėra vertas pabėgėlio statuso, rodo, kad visiškai nesuvokiama, kas yra pabėgėlis.
Manymas, kad jeigu žmogus neatrodo pakankamai nuskuręs ar ligotas, tai jis nėra vertas pabėgėlio statuso, rodo, kad visiškai nesuvokiama, kas yra pabėgėlis.
Į Europą vykstantys žmonės turi skirtingas patirtis, gyveno skirtingus gyvenimus – tarp jų yra ir vidurinės klasės atstovų, taip pat – ir turtingų bei išsilavinusių šeimų. Tačiau juos visus vienija tai, kad jie buvo priversti bėgti iš gimtosios šalies dėl karo.
„The Washington Post“ rašo, kad 2013 m. tyrime padaryta išvada, kad maždaug pusė pabėgėlių iš Sirijos į Libaną buvo kvalifikuoti arba pusiau kvalifikuoti darbuotojai.
Sirijoje taip pat 100 žmonių tenka 75-87 mobilieji telefonai. Išmanusis telefonas taip pat yra beveik gyvybiškai būtinas keliaujant į Europą – naudojamasi GPS, žemėlapiais, komunikuojama su kitais pabėgėliais, šeimos nariais, taip pat jais galima prašyti pagalbos, jeigu ištinka nelaimė pavojingos kelionės metu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl pabėgėliams svarbiausias dalykas – jų turimas išmanusis telefonas
Mitas nr. 4. „Islamo valstybės“ teroristai apsimeta pabėgėliais
15min.lt jau rašė apie dvi nuotraukas, kurių vienoje esą pavaizduotas IS teroristas Sirijoje šių metų pradžioje, o kitoje – tas pats vyras Europoje, pabėgėlių minioje. Tačiau iš tikrųjų šis vyras – ne IS teroristas, o Laisvosios Sirijos armijos karininkas, vėliau priverstas bėgti. Dabar jis tikisi su šeima pradėti naują gyvenimą Nyderlanduose.
Kitoje socialiniuose tinkluose plintančioje nuotraukoje – esą IS vėliava mojuojantis pabėgėlis puola Vokietijos policiją. Tačiau ši nuotrauka – kelerių metų senumo.
Internete gausu ir daugiau melagingų nuotraukų, kurios iš tikrųjų arba neturi nieko bendro su šių metų pabėgėlių krize, arba prie jų pateikiama klaidinanti informacija.
Niekas negali atmesti, kad kartu su pabėgėliais į Europą gali patekti ir džihadistų, tačiau Europos sienų kontrolės agentūra sako neturinti įrodymų, kad IS kovotojai yra tarp migrantų, o ekspertai sako, kad tokie IS planai atrodytų keisti.
„Nematau reikalo IS kurti tokią sudėtingą ir daug jėgų reikalaujančią schemą, kaip Vakaruose surengti atakas, – teigia Artimųjų rytų studijų profesorius Kingo koledže Londone Reinoudas Leendersas. – Daug IS narių yra kovotojai iš užsienio ir jau turi ES valstybių pilietybes.“
Pagalbos pabėgėliams grupės sako, kad siekiant išvengti IS kovotojų įsimaišymo į pabėgėlių gretas pavojaus, reikia ne visiems migrantams užtrenkti duris, o sukurti saugius, teisėtus ir dokumentuojamus kanalus, kaip būtų vertinami naujieji atvykėliai.
Mitas nr. 5. Pabėgėliai ir migrantai sugriaus ekonomikas
Po argumentų, kad pabėgėliai esą sukels saugumo ir humanitarines krizes Europos valstybėse, eina ir dar vienas – kad jie mokesčių mokėtojams kainuos milžiniškus pinigus. Be to, jie esą atims darbus iš vietos gyventojų, paskatins skurdą.
Kaip ir kiti, šis mitas – nepagrįstas faktais. Daug ekonomistų teigia, kad jeigu su pabėgėlių srautu tvarkomasi išmaniai, jie gali turėti iš tikrųjų teigiamą poveikį ekonomikai.
Ilguoju laikotarpiu valstybėse, kurios priėmė daug pabėgėlių, pastarieji šalies ekonomikai turėjo teigiamą arba neutralų efektą.
Tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu valstybėse, kurios priėmė daug pabėgėlių, pastarieji šalies ekonomikai turėjo teigiamą arba neutralų efektą, rašo „The Washington Post“. Migracijos eksperto Heino de Haaso teigimu, migracija išvis turi labai nedidelį poveikį šalių ekonomikai – tad jeigu ji ir nebus teigiama, ji bus beveik nejuntama.
Taip, valstybėms iš pradžių teks išleisti nemažai priimant pabėgėlius. Tačiau ilguoju laikotarpiu tai atsipirks.
