TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

51 šalis pasirašo JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartį

Jungtinėse Tautose pasirašoma branduolinių ginklų uždraudimo sutartis.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Jungtinėse Tautose pasirašoma branduolinių ginklų uždraudimo sutartis.
Šaltinis: BNS
0
A A

Nemažėjant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, 51 šalis trečiadienį pasirašo Jungtinių Tautų branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, nors jai smarkiai priešinosi Jungtinės Valstijos bei kitos branduolinių užtaisų turinčios valstybės.

JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartį priėmė 122 šalys dar liepos mėnesį, tačiau nė viena iš branduolinį ginklą turinčių valstybių – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis – nedalyvavo šio dokumento rengime ir dėl jo nebalsavo.

Deryboms dėl šio susitarimo vadovavo Austrija, Brazilija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika bei Naujoji Zelandija.

Šio susitarimo pasirašymo ceremonija vyko trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad tai yra istorinė ir pirmoji daugiašalė nusiginklavimo sutartis per daugiau kaip du pastaruosius dešimtmečius.

Šis susitarimas įsigalios jį pasirašius ir ratifikavus 50 šalių; Procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Tačiau jis pripažino, kad reikia įdėti daug darbo, kad pasaulis atsikratytų 15 tūkst. branduolinių kovinių galvučių atsargų.

„Šiandien teisėtai švenčiame svarbų pasiekimą. Dabar privalome toliau eiti tuo sunkiu keliu branduolinių arsenalų panaikinimo link“, – pareiškė A.Guterresas.

Šis susitarimas įsigalios jį pasirašius ir ratifikavus 50 šalių; Procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

NATO trečiadienį sukritikavo JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartį, pavadindama ją neįvykdoma, ir perspėjo, kad ji gali surišti rankas tarptautinės bendruomenės atsakui į Šiaurės Korėjoje tęsiamą branduolinių ginklų programą.

„Tokiu metu, kai pasaulis turi išlikti vieningas kylančių grėsmių akivaizdoje, ypač didelės grėsmės, kurią kelia Šiaurės Korėjos branduolinė programa (akivaizdoje), šioje sutartyje neatsižvelgiama į šiuos neatidėliotinus iššūkius saugumui“, – sakoma 29 valstybių aljanso pareiškime.

„Bandymas uždrausti branduolinius ginklus sutartimi, kurioje nedalyvaus nė viena branduolinį ginklą turinti valstybė, nebus efektyvus, nesumažins branduolinio arsenalo ir nesustiprins jokios šalies saugumo bei tarptautinės taikos ir stabilumo, – nurodoma jame. – Kyla rizika, kad ji turės priešingą poveikį – sukurs susiskaldymą ir nuomonių išsiskyrimą tokiu metu, kai labiau nei kada nors reikia vieningo požiūrio į (branduolinių ginklų) platinimą ir grėsmes saugumui“.

Branduolinės galiūnės taip pat tvirtina, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numato Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.

Pasak NATO, branduolinio ginklo uždraudimas gali pakenkti NPT, kuri ne tik užkerta kelią branduolinių ginklų platinimui, bet ir įpareigoja branduolines valstybes – Britaniją, Kiniją, Prancūziją, Rusiją ir JAV – mažinti savo arsenalus.

Branduolinių ginklų poreikio neigimas

Austrijos, vienos iš nedaugelio Vakarų Europos šalių, nepriklausančių NATO, diplomatijos vadovas Sebastianas Kurzas nesutiko su idėja, kad saugumui yra būtini branduoliniai ginklai.

„Jei pažiūrėsite į dabartinius pasaulio iššūkius, šis pranešimas yra ne tik neteisingas, bet ir pavojingas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Naujoji branduolinių ginklų uždraudimo sutartis suteikia realią saugumo alternatyvą: pasaulį be jokių branduolinių ginklų, kur visiems yra saugiau, ir niekam tų ginklų nereikia“, – pridūrė S.Kurzas.

Minėtą sutartį pirmasis pasirašė Brazilijos prezidentas Michelis Temeras. Po jo sutartį parašais patvirtino Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma, Indonezijos, Airijos, Malaizijos, palestiniečių ir Vatikano atstovai.

Beje, Japonija, vienintelė šalis, patyrusi branduolinę ataką ir ilgą laiką agituojanti uždrausti branduolinius ginklus, derybas dėl JT susitarimo šiuo klausimu boikotavo.

Japonija itin būgštauja dėl Šiaurės Korėjos veiksmų. Jos ketinimai kelia didelį nerimą visai tarptautinei bendruomenei, nes ši uždara valstybė itin sparčiai vysto savo branduolinę programą. Per pastarąjį mėnesį Pchenjanas surengė savo šeštą ir kol kas galingiausią branduolinį bandymą bei paleido virš Japonijos teritorijos dvi tarpžemynines balistines raketas.

JT branduolinių ginklų uždraudimo sutarties pasirašymo ceremonija įvyko kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo pagrasinimo „visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją“, jei jo šalis būtų priversta gintis pati arba ginti savo sąjungininkes Japoniją ir Pietų Korėją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min