Sekite 15min Google
Kai po stebuklu tapusio išgelbėjimo pagaliau nubudo ligoninėje, išgyvenusysis nepažino savo žmonos. Sutrikęs jis klausinėjo, kodėl ji jam anksčiau nedavė lovos.
Kabiras buvo vienas iš šimtų hidroelektrinės darbuotojų, kurie, manoma, buvo palaidoti po žeme, kai rugpjūčio 26 d. virš Nepalo Trisūlio slėnio subyrėjo ledynas, išlaisvindamas purvo ir vandens sieną, Nepale ir kaimyniniame Tibete pasiglemžusią daugiau kaip 1300 žmonių gyvybių. Dar tūkstančiai iki šiol yra dingę be žinios.
K.Maharjanas ir mechanikas-brigadininkas Sanjay Sahas išgyveno įstrigę oro pripildytoje patalpoje, nurodė įstatymų leidėjas Shri Ramas Neupane'as, patyręs tunelių inžinierius, padėjęs vadovauti gelbėjimo operacijai.
Jų išgelbėjimas, nepaisant visų prieštaravimų, suteikė vilties paieškos komandoms, kad dalis iš 121 darbuotojų liko gyvi.
„Reuters“ žurnalistai atkūrė šių dviejų vyrų išgyvenimo istoriją ir beprotiškas pastangas juos išgelbėti, remdamiesi pokalbiais su keliolika žmonių, tarp kurių aukų giminaičiai, inžinieriai, vyriausybės pareigūnai ir gelbėtojai, taip pat išnagrinėję vietoje rastus dokumentus, žemėlapius ir gelbėtojų tarpusavio pasikalbėjimus.
„Kampelis tunelio krašte“
Nelaimės dieną apie 7.30 val. ryto vietos laiku K.Maharjanas prieš savo pamainą „Viršutinio Trisūlio 3A“ hidroelektrinės statybvietėje paskambino žmonai.
„Turiu eiti į tunelį, – pasakė jis. – Ten nebus jokio ryšio.“
Maždaug po 60 minučių Langtang Lirungo kalne, maždaug 40 km, aukštupyje, sugriuvo ledynas, sukeldamas tokią galingą nuošliaužą, kad ji suformavo vandens sieną, nušlavusią kaimus ir užtvindžiusią 12 hidroelektrinių tinklą, kuriose tuo metu buvo beveik 900 darbuotojų.
Tuo tarpu Sostinėje Katmandu buvę elektros departamento pareigūnai savo ekranuose stebėjo, projektų energijos išteklius. Staiga laukeliai pradėjo tuštėti – viena po kitos stotys tiesiog nyko iš valdymo skydelių, byrėdamos tarsi domino kauliukai.
Surajas Dahalas, Nepalo elektros tarnybos inžinierius, vadovavęs daliai gelbėjimo operacijos, pripažino iš karto dėl to nesusirūpinęs, nes Nepale „potvyniai yra įprasti“.
Tačiau netrukus jie suprato, kad šį kartą viskas buvo kitaip. „Aukštutinio Trisūlio 3A“ elektrinės projekto vadovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį, todėl pareigūnams prireikė dar dviejų minučių, kol pavyko susisiekti su maždaug 40 darbuotojų, kurie, kaip manoma, liko viduje. Iki to laiko potvynis jau buvo užklupęs mažiausiai du hidroelektrinių projektus aukštupyje.
9.15 val., praėjus dviem minutėms po to, kai K.Maharjano žmona Hira Shova Maharjan nesėkmingai bandė susisiekti su savo vyru, pareigūnai davė skubų įsakymą 3A elektrinei: „Evakuokitės!“
S.Sahas, dirbęs elektrinės dispečerinėje, skubėjo iš aukšto į aukštą, bandydamas įspėti kolegas.
Jo bendradarbiai, dirbę už tunelių ribų, evakuodamiesi bandė pabėgti nuo potvynio, tačiau nebuvo pakankamai greiti. Pareigūnai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip maždaug 30 darbuotojų grupę nušlavė daug kartų jų ūgį viršijanti banga.
Remiantis „Reuters“ matytais inžineriniais brėžiniais, vienas iš keturių įėjimų į tunelį driekėsi daugiau kaip 180 metrų iki požeminės elektros pastotės, tačiau gelbėtojai manė, jog jis buvo visiškai užtvindytas, todėl neturėjo vilties ten rasti išgyvenusiųjų. nepalikdamas jokios vilties rasti gyvų žmonių.
Vietoje to Sh.R.Neupane'as atkreipė dėmesį į trumpesnį kabelių tunelį, kuris kilo į viršų ir buvo mažiau pažeidžiamas potvynio vandenų. Būtent ten slėpėsi K.Maharjanas ir S.Sahas buvo pasislėpę. Jie lindėjo vos už 160 metrų nuo išėjimo – „kampelyje tunelio krašte“, kaip vėliau tą vietą K.Maharjanas apibūdino savo žmonai.
Tai virto kalėjimu
Oro kišenė, išgelbėjusi jiems gyvybę potvynio metu, per kitas devynias dienas tapo kalėjimu. S.Sahas pasakojo, kad, norėdamas išlikti drąsus, kartodavo induistų mantras. Tuo tarpu K.Maharjanas gurkšnojo tą patį dumblėtą vandenį, kuriame miegojo, kad išliktų gyvas.
Kai jo žmona H.Sh.Maharjan pirmą kartą išgirdo apie Nepalą sukrėtusią gamtos stichiją, moteris manė, kad elektrinė bus saugi vieta. Vis tiek ji bandė skambinti vyrui, kolegoms, bet kam, kas galėtų ką nors žinoti. Tačiau niekas neatsiliepė.
Nuotraukose, kurias jai vėliau parodė pareigūnai, buvo matyti vieta, kur kadaise stovėjo įėjimas į statomą elektrinę. Ten plytėjo tik plikas upės krantas.
„Jis tikrai negali būti gyvas“, – tada pareiškė moteris.
Ji prisipažino, kad giliai viduje ją ėmė baisus beviltiškumo jausmas. Tačiau ji turėjo išlikti drąsi savo 10 ir 15 metų amžiaus sūnų akyse.
Kaip pasiekė išgyvenusiuosius
Nepalo gelbėjimo komandos darė prielaidą, kad tarp elektrinių projektų griuvėsių galėtų būti susidariusios oro kišenės, kurios tikrai galėtų padėti darbininkams išgyventi.
Pareigūnai manė, kad tarp griuvėsių išsibarstę deguonies kišenės galėtų padėti kai kuriems darbininkams išgyventi.
Tačiau jie susidūrė su problema. Griuvėsiai buvo tiek prisisotinę vandens, kad nebuvo galimybių pasiekti vietos sunkiąja technika.
„Viskas, ką ten numeti, tiesiog įsmenga“, – prisiminė Prakashas Pokhrelis, Nepalo nelaimių valdymo tarnybos geologas.
Rimti kasimo darbai prasidėjo tik praėjus trims dienoms po nelaimės. Visi keturi tuneliai buvo užblokuoti – purvu, akmenimis, mediena ir nuolaužomis. Dalis jų buvo palaidota po 15–30 metrų nuošliaužų sluoksniu. Gelbėtojai ėmėsi gręžimo, kontroliuojamo sprogdinimo, o, pastatę stabilią platformą, ir sunkiosios technikos, kad prasiskintų kelią.
Tačiau prapliupęs lietus dar labiau pablogino situaciją. Užsitęsusios liūtys užpildė iškastą šachtą vandeniu ir nuolaužomis, taip per kelias minutes sugriaudamos ne vienos valandos darbą.
Kaip rašo „Reuters“, gelbėtojams prireikė beveik šešių dienų vien tam, kad pasiektų užkastą įėjimą į tunelį.
Naktį prieš surasdami gyvuosius, gelbėtojai susidūrė su purvo ir nuolaužų siena, kurios nepavyko pajudinti. Parlamento nario ir inžinieriaus Sagaro Dhakalo komanda rado išeitį – jie pasinaudojo maždaug 15 metrų virš tunelio esančiu natūraliu kanalu ir didelio slėgio srove paleido juo vandenį, o šis vos per kelias minutes išvalė 4–5 metrus trasos.
Tada vėl prapliupo lietus, sukėlęs dalinę griūtį, kuri trumpam įkalino ir kelis pačius gelbėtojus. Operacija įstrigo kelioms valandoms, kol kolegos įtikino juos grįžti į vidų, o gelbėtojų komandos sutvirtino praėjimą lakštiniu metalu ir vieliniais krepšiais su akmenimis.
10-osios dienos paryčiais S.Dahalas sulaukė skambučio iš sunkiosios technikos operatoriaus: gelbėtojai kažką išgirdo. Triukšmą.
Gangas Baralas, vadovavęs žemės gelbėjimo komandai, sakė, kad garsai pasigirdo, pradėjus gręžti tunelį. Jie vis sustabdydavo savo aparatus, kad galėtų įsiklausyti.
„Mes šaukdavome: „Kur jūs esate?“, „Ar jūs ten?“, – pasakojo jis. – Kartais atrodydavo, kad ten yra gyvas žmogus, bandantis su mumis komunikuoti.“
Nors vis dar nesuprato žodžių, gelbėtojai įvertino, kad jo šaltinis buvo vos už 15–20 metrų nuo jų. Iki 7 val. ryto kariškiams pavyko pramušti nedidelę skylę. Iš vidaus pasigirdo vienas žodis: „hunuhuncha“, kuris reiškia „mes čia“.
„Mama, tėtis grįžo!“
Kai gelbėtojai išgyvenusiuosius pagaliau ištraukė iš tunelio, nė vienas iš vyrų negalėjo stovėti. S.Sahas, kurio veidas buvo pajuodęs nuo purvo, turėjo būti išneštas ant vieno iš gelbėtojų nugaros. Tuo tarpu K.Marhajanas, patyręs didesnius sužalojimus, buvo išneštas ant neštuvų.
„Mama, tėtis grįžo!“, – sušuko jo sūnūs, kai apie tai išgirdo.
Operacijai lauke vadovavęs S.Dhakalas, išlindus abiems vyrams, pravirko: „Negalėjau sulaikyti ašarų“.
K.Marhajanui teko atlikti operaciją. Jo turima žaizda ant kojos buvo gili ir užkrėsta. Įėjus žmonai, vyras jos nepažino.
„Kur aš esu?“ – klausė jis.
Ji pripažino, kad tą akimirką tiesiog džiaugėsi, kad jis sugrįžo gyvas: „Jam dovanotas dar vienas gyvenimas.“
Kitą dieną dar vieno „Viršutinio Trisūlio-1“ hidroelektrinės projekto tunelyje buvo rastas Kinijos pilietis Lu Haitao.
-
„Labai sukrėtė“: lietuvis atvirai papasakojo, ką patyrė būdamas netoli pražūtingo potvynio Nepale
-
„Visi prieš mus ir už mūsų žuvo“: sukrečianti 70-metės šveicarės išpažintis, kaip ji išsigelbėjo iš potvynio Nepale
-
Stebuklas Nepale: po 9 dienų iš tunelio 170 metrų gylyje išgelbėti 2 žmonės
-
Praėjus 10 dienų po potvynių, Nepale iš hidroelektrinės tunelio išgelbėtas gyvas Kinijos pilietis
-
Siaubo sukaustytame Nepale – gedulo diena
