Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 3d. 23:00

Afganistanas, Sovietų Sąjunga ir Donaldas Trumpas: paskaičiuokime nusišnekėjimus

Sovietų kariai Afganistane
„Scanpix“ nuotr. / Sovietų kariai Afganistane

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio popietę išsakė daug keistų, su faktais prasilenkiančių minčių. Bene pati keisčiausia vis dėlto buvo jo „istorijos“ pamoka apie Sovietų Sąjungą. 15min nutarė kartu su istoriku Alvydu Nikžentaičiu pasigilinti į D.Trumpo samprotavimus.

Visų pirma, ką D.Trumpas, Amerikai ir visam pasauliui jau dvejus metus nesėkmingai įrodinėjantis, kad yra daugelio dalykų geriausias ekspertas, pasakė? JAV prezidento žodžiai skambėjo taip:

„Rusija anksčiau buvo Sovietų Sąjunga. Afganistanas pavertė ją Rusija, nes ji bankrutavo kovodama Afganistane. Rusija...

Afganistane Rusija buvo todėl, kad teroristai patekdavo į Rusiją. Jie (sovietai, – red.) turėjo teisę ten būti. Problema buvo ta, kad tai buvo sunki kova. Ir jie (SSRS, – red.) bankrutavo – jie vėl buvo vadinami Rusija, o ne Sovietų Sąjunga. Žinote, daug šių vietų, apie kurias dabar skaitote, nebėra Rusijos dalis dėl Afganistano.“

Ryšys tarp sovietų invazijos į Afganistaną, kuris dar anksčiau pagrįstai buvo pramintas „imperijų kapinėmis“, ir SSRS griūties, be abejo, yra. Sovietų Sąjunga į šalį įsiveržė 1979 metais, po dešimtmečio ją paliko, o 1991-aisiais subyrėjo.

Bet koreliacija dar nereiškia priežasties. Regis, D.Trumpas, savo pasvarstymais siekęs parodyti, kad JAV reikia pasitraukti ir iš Sirijos, ir iš Afganistano, mano priešingai. Pradėkime nuo pradžių.

„Rusija anksčiau buvo Sovietų Sąjunga“

Ši D.Trumpo mintis – tik iš dalies teisinga. Nors Šaltojo karo metais vakariečiai buvo pamėgę vadinti SSRS Rusija (buvo ir terminas „Sovietinė Rusija“), iš tiesų Rusija buvo tik viena iš 15 šią komunistinę imperiją sudariusių respublikų. Tarp pastarųjų buvo ir okupuotos Baltijos šalys.

Šiandien Rusijoje gyvena maždaug perpus mažiau žmonių nei Sovietų Sąjungoje, ir nors šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra išreiškęs apgailestavimą dėl SSRS griūties, šios valstybės nėra tapačios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Be jokios abejonės, rusai Sovietų Sąjungoje buvo dominuojanti tauta, bet SSRS pagrindinė idėja buvo sovietinis žmogus. Didžiarusiškumas buvo labai slepiamas“, – 15min teigė istorikas A.Nikžentaitis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į diktatoriaus Josifo Stalino didžiųjų valymų laikus, kai būtent rusų tauta bene labiausiai nukentėjo nuo represijų.

„Anuomet visada kalbėta apie sovietinę liaudį, o nacionalinius skirtumus stengtasi užgniaužti. Tad tai, ką Trumpas pasakė, yra nesąmonė“, – tvirtino A.Nikžentaitis, visgi pripažinęs, kad per Šaltąjį karą SSRS Vakaruose iš tiesų buvo vadinama Rusija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis

„Dėl to daugelis sovietinių respublikų, tarp jų – ir Lietuva, pasauliui buvo nežinomos. Visi viską suprasdavo Rusijos vardu. Vakariečiai labai nustebo suvokę, kokia etniškai įvairi buvo Sovietų Sąjunga“, – pridūrė istorikas.

„SSRS bankrutavo dėl Afganistano karo“

Aišku, pats žodis „bankrutavo“ nėra tinkamas. Sovietų Sąjungos ekonomika išties sugriuvo, bet tai nebuvo bankroto procedūra, kuri reiškia skolų nurašymą – Rusija po 1991 metų perėmė daugelį sovietų įsipareigojimų.

Tačiau D.Trumpas nėra tikslus ir įvardindamas karinę kampaniją Afganistane kaip SSRS žlugimo priežastį. Taip, karas buvo viena iš šios šalies griūties priežasčių, bet ne vienintelė.

„Daugelis mokslininkų sutiktų, kad Afganistanas buvo svarbus faktorius griūnant sovietų imperijai. Bet nemanau, kas nors kaltintų vien šį karą ar sakytų, kad sovietai bankrutavo dėl mūšių Afganistane“, – „The Washington Post“ teigė Merilando universiteto istorikė Sarah Cameron.

„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariai Afganistane
„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariai Afganistane

Be to, Afganistano karo efektas buvo labiau psichologinis nei ekonominis. Juk galia, kuri padėjo sutriuškinti nacių Vokietiją, kuri sumindė sukilimus Budapešte ir Prahoje, staiga pasirodė esanti nusilpusi ir negebanti įsitvirtinti mažoje, atsilikusioje šalyje.

„Moralinė, socialinė ir politinė karo kaina buvo didelė ir prisidėjo prie krizės SSRS, bet finansinė našta nebuvo didelė“, – teigė ir Amerikos universiteto ekspertas Ericas Lohras. – Didžiausia sovietų finansinė problema buvo nukritusios naftos kainos.

A.Nikžentaitis: „Ilgą laiką gyveno iš sunkiosios pramonės ir atmesdavo laisvąją rinką. Jos žlugimas parodė tokio ekonominio modelio negyvybiškumą.“

O tuomet jau perestroika atvėrė visą žaizdų skrynią – smūgių teko ekonomikai, biudžetui. Karas Afganistane kainavo, tačiau tikrai ne tiek daug.

A.Nikžentaitis 15min irgi tvirtino, kad priežasčių, kodėl sugriuvo SSRS, buvo ne viena: „Prisidėjo Černobylis, ginklavimosi varžybos, neturime užmiršti naftos kainų smukimo, kai sovietai neteko pagrindinio pajamų šaltinio.“

AP/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė (1986 m.)
AP/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė (1986 m.)

„Ta valstybė ilgą laiką gyveno iš sunkiosios pramonės ir atmesdavo laisvąją rinką. Jos žlugimas parodė tokio ekonominio modelio negyvybiškumą. Tai pribaigė sistemą. Neatsigauta iki šiol – išskyrus žaliavas, Rusija Vakarams nieko negali pasiūlyti“, – svarstė istorikas.

„Teroristai patekdavo į Rusiją“

Nekalbant apie tai, kad D.Trumpas vėl supainiojo Sovietų Sąjungą ir Rusiją, jis vis tiek nepataiko. Prisiminkime, kaip kilo karas.

Sovietai per visą Šaltąjį karą rėmė komunistus visame pasaulyje, ir Afganistanas nebuvo išimtis. Dar 1978 metais šios šalies komunistai po perversmo užėmė valdžią ir į prezidento kėdę pasodino Nurą Mohammadą Taraki.

„Facebook“ nuotr./Nuras Mohammadas Taraki
„Facebook“ nuotr./Nuras Mohammadas Taraki

Afganistano komunistų partija tada inicijavo krūvą konservatyvioje šalyje nepopuliarių reformų, be to, nužudė tūkstančius politinių kalinių, ėmė skersti beginklius civilius. 1979-ųjų pavasarį didžioji šalies dalis sukilo prieš tokį režimą.

Pykosi ir pati vyriausybė. 1979-ųjų rudenį N.M.Taraki buvo nužudytas jo varžovo, užsienio reikalų ministro Hafizullah Amino nurodymu. Sovietams H.Aminas nebuvo paranki marionetė, tad Leonido Brežnevo valdžia nusprendė pasiųsti į Afganistaną karius.

Kabule sovietai inscenizavo perversmą, nužudė H.Aminą ir į jo vietą pasodino nuolankų statytinį Babraką Karmalį.

„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariai Afganistane
„Scanpix“ nuotr./Sovietų kariai Afganistane

Nors Maskva kalbėjo apie „teisėtą intervenciją“, Vakarų pasaulis anuomet neabejojo, kad buvo surengta invazija. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sovietų veiksmus, be pačios SSRS, parėmė tik Angola, Rytų Vokietija, Vietnamas ir Indija.

Teroristai vykdavo į SSRS? Tikrai ne.

„Net įžūliausi sovietų propagandistai niekada netvirtino, kad afganistaniečiai teroristai puola Sovietų Sąjungą. Visoje sovietų žiniasklaidoje devintajame dešimtmetyje nerastumėte tokios nesąmonės“, – teigė Afganistano ekspertas Niujorko universitete Barnettas Rubinas.

Ekstremizmo žaizda Afganistane, tiesa, atsivėrė, bet būtent reaguojant į sovietų invaziją, o mudžahedams padėjo ir JAV. Įvairios grupuotės po sovietų pasitraukimo kovėsi tarpusavyje, kol galiausiai iškilo Talibanas.

„Islamiško terorizmo banga buvo, bet ji kaip tik buvo išprovokuota sovietų įsiveržimo. Teroristiniai kovos metodai susiformavo kaip tik tada. Trumpas painioja priežastį ir pasekmę“, – 15min tvirtino A.Nikžentaitis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis

„Sovietai turėjo teisę ten būti“

Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, išgirdęs šią D.Trumpo frazę, turbūt apsivertė karste. Būtent R.Reagano administracija priėmė ryžtingą sprendimą remti Afganistano mudžahedus ir tiekti jiems ginklus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ronaldas Reaganas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ronaldas Reaganas

„Prisiminkime Prahos, Budapešto, Rytų Berlyno įvykius. Šia prasme sovietų veiksmai Afganistane buvo logiški – ekonomiškai silpna Maskva savo įtakos sferą stengėsi plėsti jėga“, – tvirtino A.Nikžentaitis.

D.Trumpas savo pasisakyme dar minėjo, kad „Rusija ten yra“ – skirtingai nei JAV. Iš tiesų SSRS turėjo sieną su Afganistanu, bet Rusija neturi. Abi šalis siauriausioje vietoje žemėlapyje skiria 2172 km – toks tiesios linijos nuo Vilniaus iki Kretos salos ilgis.

„Tokie jo žodžiai susiję su pirmuoju jo pasakymu – kad Rusija anksčiau buvo SSRS. Jis galbūt galvoja, kad sienos nepasikeitė. Trumpas galvoja vien apie Ameriką, bet toks mąstymas gali atsisukti antru lazdos galu“, – mano A.Nikžentaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min