Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Afganistano rinkimai gali palengvinti karą, bet negali jo užbaigti

Afganistaniečiai stovi eilėje prie balsavimo apylinkės
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Afganistaniečiai stovi eilėje prie balsavimo apylinkės.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rinkimai Afganistane nenutrauks aštuonerius metus trunkančios kovos su Talibanu, greičiau nesugrąžins amerikiečių karių namo ir nelaiduos šaliai kompetentingos demokratinės Vyriausybės.

Tačiau pareigūnai sako, kad šie rinkimai gali padėti pažaboti fundamentalistinio Talibano judėjimo, kuris praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pabaigoje valdė Afganistaną ir suteikė prieglobstį Osamai bin Ladenui, pastarojo meto politinius laimėjimus.

Toks viltingas rezultatas priklauso nuo to, ar ketvirtadienį vykstantį balsavimą eiliniai afganai laiko teisėtu, o tai kelia rimtų abejonių turint galvoje faktą, kad Afganistano armija ir kitos institucijos buvo sukurtos didžia dalimi JAV bei kitų užsienio valstybių lėšomis.

Beveik aštuoneri metai po to, kai per JAV invaziją buvo nuverstas Talibano režimas, ši karinė misija praktiškai prasideda iš naujo, o priešas semiasi stiprybės iš afganų Vyriausybės silpnumo.Daug afganų savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad rinkimų baigtis buvo iš anksto nulemta, nors amerikiečių pareigūnai ir tarptautinės organizacijos labai stengėsi pabrėžti savo neutralumą.

Rinkimai vyksta tokiu metu, kai JAV visuomenės parama karui yra itin maža, o Afganistane žūstančių amerikiečių karių skaičius sparčiai didėja. Trečiadienį paskelbti „The Washington Post“ ir „ABC News“ apklausos rezultatai rodo, jog 51 proc. amerikiečių mano, kad neverta tęsti šio karo.

Rinkimų poveikis neprognozuojamas

Tris žvaigždutes turintis atsargos generolas Karlas Eikenberry, kuris gegužę buvo paskirtas JAV ambasadoriumi Kabule, elektroninio pašto laiške agentūrai „The Associated Press“ trečiadienį rašė, kad rinkimai gali būti svarbus žingsnis į priekį siekiant pagrindinio JAV tikslo – garantijos, kad Afganistanas vėl netaptų saugiu organizacijos „Al Qaeda“ prieglobsčiu.

„Šie rinkimai nepaprastai svarbūs, kad sustiprėtų ryšys tarp Afganistano žmonių ir jų lyderių, – rašė K.Eikenberry. – Tik tuomet galiausiai bus pažabotas jų šalį krečiantis smurtas ir Afganistanas niekada daugiau netaps saugiu prieglobsčiu tarptautiniams teroristams.“

Vis dėlto kyla pavojus, kad augantis smurtas – rinkimų dieną ar vėlesniu laikotarpiu – gali susilpninti, o ne sustiprinti afganų Vyriausybės teisėtumą. Taip pat akivaizdu, jog tai, kad milijonai žmonių pačiame karo įkarštyje gali ateiti pareikšti savo valią, savaime dar negarantuoja pažangos kelyje į politinį stabilumą.

„Ar rinkimai laikomi teisėtais, ar jie veda į smurtą – šie dalykai turės tokį patį poveikį politinei situacijai“, kaip ir pats balsavimas, sakė politologė Nora Bensahel iš Vyriausybės finansuojamo tyrimų instituto „RAND Corp.“.

Atsargos generolas leitenantas Davidas Barno, kuris vadovavo JAV pajėgoms Afganistane per pirmuosius po invazijos prezidento rinkimus 2004-aisiais, sakė, kad rizikinga prognozuoti, ar rinkimai padidins stabilumą.

„Šiuo metu visiškai nežinoma, kokiu mastu šių rinkimų rezultatus pripažins teisėtais Afganistano žmonės“, – sakė jis ir pridūrė, kad balsavimas gali „gerokai destabilizuoti“ padėtį.

Sąjungininkų padėtis nepalengvės

Manoma, kad dabartinis prezidentas Hamidas Karzai bus perrinktas į šį postą, nors daug afganistaniečių jį laiko silpnu vadovu ir jam gali tekti varžytis antrajame rinkimų rate, jei ketvirtadienį neužsitikrins mažiausiai 50 proc. balsų.

Kai kurie stebėtojai mano, kad šie rinkimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Jeremy Shapiro iš politikos studijų organizacijos „Brookings Institution“ šią savaitę esė rašė, kad jei lydės sėkmė, šie rinkimai nulems stipresnę, teisėtesnę Vyriausybę.

„Tačiau yra didelė baimė, kad sukčiavimas delegitimizuos Vyriausybę, kad rinkimų dienos smurtas atskleis sukilėlių stiprybę ir kad visuomenės pyktis dėl rezultatų išprovokuos gatvių protestus bei smurtą“, – rašė jis.

Šiais rinkimais nebūtinai bus pasiektas pagrindinis JAV tikslas – kad Afganistanas netaptų „Al Qaeda“  prieglobsčiu – ir tikrai kelia (tam tikslui) grėsmę“, – teigia J.Shapiro.

Ketvirtadienio rinkimai ir geriausiu atveju turbūt nepalengvins amerikiečių ir sąjungininkų pajėgų naštos. Beveik aštuoneri metai po to, kai per JAV invaziją buvo nuverstas Talibano režimas, ši karinė misija praktiškai prasideda iš naujo, o priešas semiasi stiprybės iš afganų Vyriausybės silpnumo.

Vos prieš trejus metus JAV šioje šalyje buvo dislokavusi apie 20 tūkst. savo karių. Dabar šis skaičius yra trigubai didesnis, o iki metų pabaigos gali siekti 68 tūkstančius.

Paradoksalu tai, kad didėjant amerikiečių pajėgoms didėja ir Talibano kovotojų įtaka bei karinis veiksmingumas, ypač pietinėje šalies dalyje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min