Teismo posėdžio išvakarėse didžiulės protestuotojų minios susirinko Ankaros Tandogano aikštėje, demonstruodamos nepritarimą šiam teismui, kuris, anot stebėtojų, gali turėti didelės įtakos ne tik partijai, bet ir visai Turkijos demokratijai.
Kritikai teigia, kad ši byla yra politiškai motyvuotas bandymas pakenkti seniausiai Turkijos partijai, kuri 2024-aisiais Turkijoje vykusiuose vietos valdžios rinkimuose iškovojo didžiulę pergalę prieš turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partiją (AKP) ir kurios populiarumas apklausose auga.
CHP neigia kaltinimus ir apkaltino vyriausybę bandant ją sumenkinti kaip opozicinę jėgą.
Prasidėjus posėdžiui, mažoje Ankaros teismo rūmų salėje buvo daugybė žurnalistų ir teisininkų, sakė AFP korespondentas, pridurdamas, kad kai kurie teisės specialistai net negalėjo patekti į vidų.
Vienas iš CHP atstovaujančių advokatų Uguras Poyrazas paprašė teisėjo perkelti posėdį į didesnę salę, sakydamas: „Milijonai žmonių jus stebi, jūsų kilnybe. Jūsų sprendimas yra labai svarbus.“
Korespondentas teigė, kad lauke buvo dislokuotos gausios policijos pajėgos: prie įėjimo budėjo ginkluoti policininkai, dar šimtai pareigūnų su riaušių malšinimo įranga laukė netoliese stovinčiuose autobusuose.
Byla siekiama panaikinti 2023-iųjų lapkritį vykusio CHP kongreso rezultatus dėl balsų klastojimo.
Kongresas nušalino ilgametį partijos pirmininką Kemalį Kilicdaroglu ir išrinko dabartinį lyderį Ozgurą Ozelį.
Dėl šios bylos O. Ozelis gali būti nuverstas iš lyderio posto.
„Ši byla yra politinė, kaltinimai yra šmeižtas. (...) Tai perversmas (ir) mes priešinsimės“, – sekmadienį Ankaroje vėliavomis mojuojantiems šalininkams sakė O.Ozelis.
„Susiduriame su rimtomis pasekmėmis, kurias sukėlė Turkijos vyriausybės sprendimas atsisakyti demokratijos kelio ir pasirinkti valdymą per priespaudą, o ne per rinkimus“, – miniai sakė O.Ozelis.
„Kiekvienas, kuris kelia demokratinę grėsmę vyriausybei, dabar tapo vyriausybės taikiniu“, – pažymėjo jis.
Išpuolis prieš demokratiją?
CHP populiarumas išaugo nuo tada, kai ji vadovavo didžiausiems per dešimtmetį Turkijos gatvių protestams, kuriuos kovą išprovokavo jos kandidato į prezidentus, Stambulo mero Ekremo Imamoglu, įkalinimas.
Kaltinamajame akte K.Kilicdaroglu įvardijamas kaip nukentėjusioji šalis, o E.Imamoglu ir dar 10 CHP merų bei pareigūnų prašoma skirti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes už „balsų klastojimą“.
O.Ozelis ir dar aštuoni įstatymų leidėjai taip pat tiriami dėl panašių kaltinimų, tačiau jų bylą nagrinėja parlamentinis padalinys, nes jie visi turi imunitetą.
Rugsėjo 2 dieną teismas nušalino CHP Stambulo skyriaus vadovybę dėl kaltinimų balsų pirkimu provincijos suvažiavime ir paskyrė patikėtinį, kuris perims šias pareigas. Šis žingsnis, daugelio manymu, yra bandomasis pirmadienio bylos nagrinėjimas.
Jei Ankaros teismas panaikins CHP suvažiavimo rezultatus, tai gali lemti buvusio lyderio K.Kilicdaroglu sugrįžimą, kuris patyrė virtinę pralaimėjimų rinkimuose, dėl kurių partija išgyveno krizę.
Siekdama išsaugoti lyderystę, CHP rugsėjo 21 dieną sušaukė neeilinį suvažiavimą, manydama, kad jei teismas pašalins O. Ozelį, nariai galės po šešių dienų galės jį vėl išrinkti.
Įkalintas Stambulo meras pasmerkė šią bylą kaip išpuolį prieš demokratiją.
„Čia nekalbama apie CHP, čia kalbama apie demokratijos buvimą ar nebuvimą Turkijoje“, – penktadienį žurnalistams sakė E.Imamoglu, pasirodęs teisme dėl nesusijusių kaltinimų.
