2026-05-30 10:01

Aiškina, kad ukrainiečių karių organai bus išsiųsti į užsienį persodinimui: ar tai išvis įmanoma?

Socialiniuose tinkluose ir prorusiškuose kanaluose plinta dar vienas pasakojimas apie Ukrainos kariuomenę. Jame teigiama, esą į Sumų sritį siunčiamiems Ukrainos 160-osios brigados kariams iš anksto buvo pranešta, kad nė vienas jų negrįš gyvas, o prieš išvykstant paimti DNR mėginiai, kurie neva leis jų organus po žūties panaudoti transplantacijai užsienio klinikose.
Operacija
Operacija / 123RF.com nuotr.

Istorija paremta anoniminiu šaltiniu, kuris teigia, kad prieš išsiunčiant 160-osios brigados karius į Sumų sritį iš jų buvo paimti DNR mėginiai. Taip pat skelbiama, esą surinkta biologinė medžiaga buvo supakuota į dėžes, pažymėtas užsienio klinikų, atliekančių organų transplantacijas, pavadinimais.

Ši publikacija pratęsia ne vienerius metus Kremliaus informacinėje erdvėje cirkuliuojantį dezinformacijos naratyvą apie tariamą prekybą organais Ukrainoje.

Melagienos apie tariamą prekybą organais Rusijos informacinėje erdvėje egzistuoja jau nuo Krymo aneksijos 2014 metais ir ją lydėjusių separatistinių Donbaso ir Luhansko respublikų atsiradimo.

Ukrainos saugumo tarnyba tokius gandus tuomet paneigė.

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą melagienos apie neva klestinčią nelegalią prekybą organais vis dažniau imti sieti su Ukrainos kariuomene ir fronte kovojančiais ukrainiečių kariais.

Techniškai neįmanoma

Nors pasakojimai apie tariamą ukrainiečių karių organų išėmimą ir jų gabenimą į užsienio klinikas skamba dramatiškai, juose ignoruojami keli esminiai transplantacijos medicinos aspektai, kurie verčia abejoti jų tikroviškumu.

Ekspertai pabrėžia, kad populiariojoje kultūroje dažnai vaizduojama „juodoji organų rinka“, kurioje organai neva masiškai išimami ir parduodami kaip įprasta prekė, mažai ką turi bendro su realia transplantacijos praktika.

Organų persodinimas reikalauja sudėtingos medicininės infrastruktūros, suderinamumo tyrimų, griežtų laiko terminų ir didelės specialistų komandos, todėl slaptas tokių operacijų vykdymas būtų itin sudėtingas.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų reanimacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Šerpytis jau anksčiau 15min yra išdėstęs, kad organų donorystės procesas visoje Europoje yra toks brangus ir sudėtingas dalykas, kad jo nebūtų įmanoma organizuoti apeinant oficialias medicinos institucijas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mindaugas Šerpytis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mindaugas Šerpytis

„Tam reikalingi labai brangūs imunologiniai tyrimai, leidžiantys nustatyti, kuriam konkrečiam recipientui vienas ar kitas organas galėtų tikti. Reikalingos operacinės, o jose turi dirbti dvi didelės įvairių specialistų medikų komandos. Įsitikinti, kad konkretaus organo donoras tinka konkrečiam pacientui, yra itin kruopštus ir sudėtingas procesas“, – aiškino medikas.

Anot M.Šerpyčio, organų pervežimas traukiniais arba automobiliais iš Ukrainos, būtų neįmanomai sudėtingas procesas, mat eksplantuoti organai, net prijungti prie specialių aparatų, pratęsiančių jų gyvybingumą, yra tinkami persodinimui tik labai trumpą laiką.

Shutterstock nuotr./Organų gyvybingumo laikas
Shutterstock nuotr./Organų gyvybingumo laikas

Paimtus organus reikia saugoti specialiomis steriliomis sąlygomis.

Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas informacinės sistemos – pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą.

Todėl nei žmogaus statusas visuomenėje, nei jo finansinės galimybės nepadės nei greičiau sulaukti organo donoro, nei greičiau pasveikti.

Taip pat ne visi asmenys tinkami būti donorais – tam būtina atlikti išsamius tyrimus sertifikuotoje laboratorijoje, taip pat žinoti žmogaus sveikatos būklę, persirgtas ligas.

Kliūtimi tapti donoru gali tapti amžius, organų nepakankamumas, teigiami virusologinių tyrimų rezultatai, onkologiniai susirgimai, pooperacinės komplikacijos, ilgesnis hipoksijos periodas, ŽIV ir hepatito susirgimai ir kt.

Teisiniai saugikliai ir medicinos algoritmai

M.Šerpytis akcentavo, kad donorystė įvairiose šalyse yra taip teisiškai apsaugota, jog nelegalios transplantacijos tampa faktiškai neįmanomomis.

„Transplantacijos procese įtraukiama labai daug žmonių – gydytojų, slaugytojų, laborantų, transplantacijos biurų komandos. Atlikti kažkokį nelegalų veiksmą yra praktiškai neįmanoma, tuo labiau nebūtų įmanoma tokių dalykų nuslėpti.

Anot M.Šerpyčio, organų paėmimas karo lauko sąlygomis yra neįmanomas – tam, kad žmogus galėtų tapti donoru, jo mirtis turi įvykti ne karo lauke, o ligoninėje.

„Asmuo, kuris yra tiek sužeistas, kad jį ištinka smegenų mirtis, jam dažniausiai būna pažeisti ir kiti organai, todėl neįmanoma nustatyti, ar jie išvis būtų tinkami transplantacijai.

Širdis sustoti gali labai greitai, nes smegenys dalyvauja visame kraujotakos procese.

Shutterstock nuotr./Gaivinimas
Shutterstock nuotr./Gaivinimas

Tam, kad būtų diagnozuota smegenų mirtis ir paimti organai, reikia ne vieno mediko sprendimo. Ir, visų pirma, ligonį bandoma išgelbėti, už jį yra kovojama.

Tik jau matant, kad situacija beviltiška, konstatuojama smegenų mirtis. Ir po jos yra labai nedaug laiko, kai reanimacijoje stengiamasi išlaikyti gyvybingus organus, nes širdis labai greitai stoja.

Lauko sąlygomis jis tiesiog tikrai žus, jei jam nesuteiks pagalbos, todėl ir donorystės procesas taps neįmanomas“, – paaiškino medikas.

Žuvusių organus paimti draudžia įstatymas

2025 m. sausį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo, be kita ko, uždrausta paimti organus transplantacijai iš žuvusių karių bei asmenų, žuvusių dėl ginkluotos agresijos prieš Ukrainą.

Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad anatomines medžiagas transplantacijai ir (arba) bioimplantų gamybai draudžiama paimti iš našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų, neveiksniais pripažintų asmenų, nenustatytos tapatybės žmonių, asmenų, žuvusių dėl teisėsaugos ar saugumo institucijų taikytų prievartos priemonių, taip pat iš gynybos ir saugumo pajėgų narių, žuvusių vykdant tarnybines pareigas, bei žmonių, žuvusių dėl ginkluotos agresijos prieš Ukrainą.

Todėl naujausias pasakojimas apie tariamą žuvusių Ukrainos karių organų perdavimą užsienio klinikoms ne tik prieštarauja transplantacijos medicinos principams, bet ir nesiderina su Ukrainoje galiojančiu teisiniu reguliavimu.

15min verdiktas: melas. Teiginiai, esą Ukrainos kariams prieš išsiunčiant į frontą renkami DNR mėginiai tam, kad jų organai vėliau būtų perduoti užsienio klinikoms transplantacijai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Istorija remiasi vien anoniminiu šaltiniu ir atkartoja jau daugelį metų Kremliaus propagandoje skleidžiamą naratyvą apie tariamą prekybą organais Ukrainoje.

Medicinos ekspertai pabrėžia, kad tokia schema būtų praktiškai neįmanoma dėl griežtų transplantacijos procedūrų, donorų atrankos ir itin riboto organų gyvybingumo laiko. Be to, Ukrainos įstatymai aiškiai draudžia paimti organus transplantacijai iš žuvusių karių bei asmenų, žuvusių dėl ginkluotos agresijos.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą