Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Amerikiečio žurnalisto nužudymas Sirijoje atnaujino debatus dėl išpirkų

Jamesas Foley
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Jamesas Foley
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jungtinės Valstijos, atmetusios reikalavimus sumokėti didžiulę išpirką, kad išgelbėtų Sirijoje kovotojų pagrobtą amerikietį žurnalistą Jamesą Foley, liko ištikimos savo politikai, kurios griežtai nebesilaiko kai kurios Europos ir arabų šalių vyriausybės: nesutikti mokėti jokių išpirkų, kad išvaduotų pagrobtus savo piliečius, tikintis, kad ši tvirta pozicija padės apsaugoti amerikiečius nuo pagrobimų ir ekstremistų atakų.

Tačiau kai džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai įvykdė egzekuciją J.Foley, nupjaudami jam galvą, JAV prezidento Baracko Obamos administracijoje ir tarp Amerikos sąjungininkų užsienyje vėl suintensyvėjo debatai, ar būtų galima mokėti išpirkas ekstremistų organizacijoms, tokioms kaip tarptautinis teroristų tinklas „al Qaeda“, kylant grėsmei, kad tie judėjimai tuo bus skatinami rengti dar daugiau pagrobimų ir finansuoti savo veiklą.

Teroristai gyvena iš išpirkų

„Al Qaeda“ ir kai kurių kitų kovotojų grupuočių per pastaruosius 10 metų gautų išpirkų už pagrobtus europiečius suma buvo didesnė negu lėšos, gautos iš privačių rėmėjų, rodo JAV ir Didžiosios Britanijos statistika. Britanijos vyriausybė, kaip ir JAV, taip pat seniai laikosi principo nemokėti išpirkų ekstremistams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ džihadistai
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ džihadistai

„Islamo valstybė“ reikalavo, kad J.Foley tėvai sumokėtų už savo sūnų 100 mln. eurų, o Vašingtonas padarytų politinių nuolaidų džihadistams. Tačiau nė vienas tų reikalavimų nebuvo įvykdytas, nurodė pareigūnai.

„Islamo valstybė“ taip pat reikalauja po 100 mln. eurų už kiekvieną iš dviejų kitų amerikiečių, patekusių į kovotojų rankas, ketvirtadienį sakė savo vardo nepanoręs viešinti informuotas šaltinis. Tų įkaitų šeimos pagrobėjų reikalavimus gavo tik vieną kartą, praėjusių metų pabaigoje.

„Islamo valstybė“ reikalavo, kad J.Foley tėvai sumokėtų už savo sūnų 100 mln. eurų, o Vašingtonas padarytų politinių nuolaidų džihadistams. Tačiau nė vienas tų reikalavimų nebuvo įvykdytas.

Iš Naujojo Hampšyro kilęs 40-metis laisvai samdomas žurnalistas J.Foley buvo nužudytas kažkuriuo metu per pastarąją savaitę Sirijoje, kur buvo laikomas nuo savo dingimo 2012 metų lapkritį. Ekstremistai antradienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip gyvam įkaitui nupjaunama galva.

Ekstremistai pareiškė nužudę J.Foley, keršydami už JAV aviacijos smūgius nuo rugpjūčio 8 dienos džihadistams Irake; tokių smūgių iki ketvirtadienio buvo apie 90. Tačiau išpirkos už minėtąjį reporterį pirmąkart buvo pareikalauta praėjusių metų pabaigoje, kai „Islamo valstybė“, viena iš geriausiai pasaulyje finansuojamų ekstremistų grupuočių, dar nebuvo pradėjusi savo puolimo, per kurį užėmė didžiules teritorijas Irako vakaruose ir šiaurėje.

Kad ir koks būtų pagrindinis J.Foley nužudymo motyvas, „Islamo valstybės“ kovotojai, išmaniai besireklamuojantys socialiniame tinkle „Twitter“ ir skelbiantys nepriekaištingai sukurptus vaizdo įrašus, po to incidento atsidūrė JAV valdžios ir tarptautinės bendruomenės dėmesio centre, sako kovos su terorizmu ekspertas Matthew Levittas, dirbantis Vašingtono institute – strateginių idėjų kalvėje.

„Tai savotiška reklama, kokios išties neįmanoma nusipirkti, – pabrėžė M.Levittas. – Žvelgiant iš jų perspektyvos, tai buvo didžiulė sėkmė“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai prieš "Islamo valstybės" islamistų teroristinius aktus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai prieš "Islamo valstybės" islamistų teroristinius aktus

Jau surinko milijonus išpirkų

Vienas aukšto rango B.Obamos administracijos pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad „Islamo valstybė“ buvo pateikusi „virtinę reikalavimų“ Jungtinėms Valstijoms, siekdama susitarti dėl J.Foley paleidimo. Be kita ko, džihadistai reikalavo, kad Amerika keistų savo politiką ir požiūrį į padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotoja Marie Harf nurodė, kad šis judėjimas, kontroliuojantis didžiules teritorijas šiaurės Sirijoje ir Irake, vien šiais metais surinko milijonus dolerių išpirkų.

„Mes nedarome nuolaidų teroristams, – M.Harf sakė žurnalistams. – Mes nemokame išpirkų.“

„Jungtinių Valstijų vyriausybė yra labai tvirtai įsitikinusi, kad išpirkų mokėjimas teroristams suteikia jiems įrankį finansavimo pavidalu, kuris padeda propaguoti tai, ką jie daro, – aiškino ji. – Taigi, esame labai tvirtai apsisprendę to nedaryti dėl šios priežasties“.

Tyliai vyksta debatai

Šiuo metu B.Obamos administracijoje vyksta debatai dėl išpirkų, kurias privačiai moka amerikiečių šeimos arba JAV bendrovės, sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

JAV įstatymai draudžia bet kokius mokėjimus arba pagalbą teroristų grupuotėms, nes tai sustiprinti jų palaikymą. Pavyzdžiui, jau penkerius metus Kolumbijos sukilėlių nelaisvėje laikomų trijų amerikiečių artimieji buvo ne kartą perspėti nesiųsti įkaitams net vaistų arba sportbačių, nes tai gali būti laikoma įstatymų pažeidimu.

Tačiau net tais atvejais, kai ekstremistams išpirkos sumokamos privačiai, JAV teisėsauga retai imasi pažeidėjų teisinio persekiojimo arba daro tai nenuosekliai. „Per visą laiką, kol dirbau FTB (Federalinio tyrimų biuro) agentu, nesu matęs, kad JAV vyriausybė grasintų patraukti atsakomybėn šeimą, sumokėjusią išpirką“, – sakė buvęs FTB vyriausiasis įkaitų derybininkas Clintonas Van Zandtas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Džiugiai nusiteikę islamistai iš Irako vyksta į Siriją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Džiugiai nusiteikę islamistai iš Irako vyksta į Siriją

Jis pridūrė, kad sumokamos išpirkos skatina dažniau grobti žmones.

„Galbūt tąsyk susigrąžinate žmogų, tačiau tokiu būdu prilipdote kainos etiketę ant kiekvieno užsienyje esančio amerikiečio galvos, – pabrėžė C.Van Zandtas. – Ir reklamuojate, kad mes mokame, jog susigrąžintume amerikiečius.“

Europos šalys linkusios mokėti

Europos vyriausybės skundžiasi susiduriančios su didesniu visuomenės spaudimu negu Jungtinės Valstijos, kad pagrobti piliečiai būtų vaduojami bet kokiomis priemonėmis – netgi mokant išpirkas.

Kataras, neretai atliekantis tarpininko vaidmenį Persijos įlankos regione ir platesnėje tarptautinėje arenoje, taip pat yra ne kartą prisidėjęs arba padėjęs organizuoti Vakarų šalių vyriausybėms išpirkų mokėjimą, sako JAV ir Britanijos pareigūnai.

Sausį JAV ir Didžioji Britanijos pastangomis buvo priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija, raginanti vyriausybes nemokėti išpirkų teroro grupuotėms. Didžiojo aštuoneto (G-8) šalys prieš metus taip pat paskelbė tokį įsipareigojimą, labiausiai spaudžiant Vašingtonui ir Londonui.

JAV Iždo departamentas nurodė, kad „al Qaeda“ ir kitoms teroristų grupuotėms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose nuo 2004 metų sumokėtų išpirkų suma yra bent 140 mln. JAV dolerių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaizdo įrašo fragmentas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaizdo įrašo fragmentas

Prancūzija, laikoma dažniausiai išpirkas mokančia valstybe, ne kartą neigė tai daranti. Panašią poziciją viešai deklaruoja Vokietija, Italija, Danija, Norvegija ir Švedija, nors saugumo ekspertai, diplomatai teigia, kad šios šalys yra ne kartą mokėjusios išpirkas arba padėjo dėl jų susitarti.

Užuot mokėjusios išpirkas Jungtinės Valstijos dažnai mėgina išvaduoti įkaitus, rengdamos slaptus specialiųjų pajėgų reidus ekstremistų stovyklose.

Kataras paprastai atsisako kaip nors komentuoti išpirkų temą, o Ispanija nei patvirtina, nei paneigia, kad moka teroristams mainais už įkaitų paleidimą.

Nors Jungtinės Valstijos griežtai atsisako daryti nuolaidų teroristams, Vašingtonas anksčiau šiais metais nusižengė savo principams, kai iškeitė penkis aukšto rango Talibano narius, laikytus Gvantanamo kalėjime, į penkerius metus Afganistano kovotojų nelaisvėje išbuvusį JAV armijos seržantą Bowe'ą Bergdahlą.

Užuot mokėjusios išpirkas Jungtinės Valstijos dažnai mėgina išvaduoti įkaitus, rengdamos slaptus specialiųjų pajėgų reidus ekstremistų stovyklose. Tokiu būdu 2008 metais buvo išvaduoti trys įkaitai Kolumbijoje, padedant vietos šnipams ir JAV žvalgybai.

Birželio pradžioje Vašingtonas organizavo slaptą operaciją, per kurią tikėtasi išvaduoti J.Foley ir kitus amerikiečius įkaitus, kuriuos Sirijoje laikė „Islamo valstybės“ kovotojai. Specialiųjų pajėgų kariai įsitraukė į susišaudymą su kovotojais ir kelis iš jų nukovė, tačiau įkaitų ten nerado.

Šiuo metu Sirijoje laikomi bent trys pagrobti amerikiečiai. Manoma, kad du iš jų yra „Islamo valstybės“ kovotojų rankose. Tuo tarpu laisvai samdomas žurnalistas Austinas Tice'sa (Ostinas Taisas), dingęs Sirijoje 2012 metų rugpjūtį, kaip manoma, yra tos šalies vyriausybės pajėgų nelaisvėje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min