Vašingtone įsikūrusios Atlanto tarybos – nepriklausomos organizacijos, kuri propaguoja transatlantinį bendradarbiavimą ir tarptautinį saugumą, – vyresnysis bendradarbis neseniai Trakuose kartu su būriu tarptautinės saugumo politikos strategų ir ekspertų iš Lietuvos bei užsienio dalyvavo tradiciniame neformaliame „Sniego susitikime“.
„Netolimoje ateityje greičiausiai ne, bet tolimesnėje – manau, taip, – portalui 15min.lt sakė jis, paklaustas, ar po pernykščių prezidento rinkimų Rusijoje vykę tūkstantiniai mitingai ir virtualioje erdvėje užviręs nepasitenkinimas rodo rimtesnius pokyčius. – Pernykščiai protestai, demonstracijos ir kita nustebino daugelį ir daug kur. Net vienas mano bičiulis iš Maskvos, karštai prijaučiantis opozicijai, to nesitikėjo. Akivaizdu, kad nesitikėjo ir Kremlius.“
Robertas Nurickas: "Jei opozicinių judėjimų užsidegimas ir pirminė euforija išblėso, nereiškia, kad pokyčių nėra."
Anot R.Nuricko, iš pradžių Rusijoje daug ką, ypač opozicijos žmones, apėmė jausmas: esame ant revoliucinių pokyčių slenksčio, bet revoliucija neįvyko. Dabar nuotaika esą pasikeitė į pesimistinę.
„Buvo iššvaistyta daug energijos. Manau, abi šios reakcijos buvo perdėm ekstremalios. Supratama, niekas neapsivers akimirksniu. Kita vertus, jei opozicinių judėjimų užsidegimas ir pirminė euforija išblėso, nereiškia, kad pokyčių nėra. Esu tikras, kad tai atspindi svarbesnes tendencijas Rusijoje, kurias atremti bei išlaikyti tikrai autoritarinę valdžios struktūrą, kuri pastaruoju metu judėjo atgal, administracijai ilgainiui taps vis sunkiau“, – teigė pašnekovas.
Situaciją Rusijoje sekantys analitikai įsitikinę, kad sąlygos rimtesniems pokyčiams šioje šalyje dar nesusiklostė. Paskata tam greičiausiai taptų ekonominės problemos. Kol naftos ir dujų kainos išlieka palyginti aukštos, neblogos Rusijos pajamos – garantuotos.
Egzistuoja ir savotiška baimė – rusams tenka rinktis tarp valdžios bei chaoso. Jie dar pamena 1999 m. krizę, kai visi mėgavosi laisve, o valgyti neturėjo ką, klestėjo nusikalstamumas. Dabar mokami atlyginimai, pensijos, pašalpos, versle yra tam tikra tvarka, rublis tvirtas. Be to, žmonės susiskaldžiusioje opozicijoje nemato alternatyvos dabartinei valdžiai. Naujas lyderis esą vargiai gali ateiti iš gatvės, jis turi būti režimo išdavikas – tą dažnai rodo daugelio posovietinių šalių istorija. Lietuva šiuo atveju buvo reta išimtis.
 |
| Reuters/Postimees/Алексей Навальный |
R.Nuricko žodžiais, didelė dalis protestuotojų vedlių yra iš vadinamosios senosios opozicijos. Kai kurie iš jų anksčiau buvo diskredituoti, turėjo nekokį praeities šleifą. Aleksejų Navalną jis pavadino viena iš išimčių. „Nieko keisto, kad jis nuolat sulaukia nedraugiško dėmesio iš Rusijos valdžios. Tai yra žmogus, kuris jiems kelia nerimą“, – aiškino pašnekovas.
Viena iš opozicijos problemų, pasak eksperto, – ji atspindi labai skirtingus politinius požiūrius, įskaitant vakarietiškas ideologijas, decentralizacijos rėmėjus, nacionalistus ir kitus. Todėl esą būtini politiniai ir taktiniai pokyčiai opozicijos strategijoje.
„Jei paklaustum, kokia jų politika, negalėtų susitarti, – kalbėjo R.Nurickas. – Vienintelis dalykas, dėl ko jie galėjo susitarti, buvo grynai politinė darbotvarkė dėl rinkimų. Daugumai rusų ji atrodo nesusijusi su kasdieniu gyvenimu. Politinėms jėgoms bus labai svarbu ateityje padaryti tai, ko pernai nesugebėjo įgyvendinti opozicija – nusibrėžti politinę programą, kuri neapsiribotų politika Maskvoje, bet apimtų ir ekonominius, socialinius dalykus, darbą, sietųsi su tuo, kaip gyvena dauguma rusų. Tam prireiks laiko, bet, manau, žmonės ne vien Maskvoje, bet ir regionuose jau pradeda apie tai galvoti.“
