Analitikai atkreipė dėmesį į pavojingų branduolinių ginklavimosi varžybų atsinaujinimą, tačiau netiki autoritarinių valstybių karinio koordinavimo ašimi.
Ataskaitoje minimos ginklų siuntos į Rusiją iš Šiaurės Korėjos ir Irano, taip pat geopolitinė įtampa tarp Vakarų ir Rusijos su Kinija. Tačiau pabrėžiama, kad spekuliacijos apie Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano karinės ašies sukūrimą yra perdėtos.
Vis dėlto SIPRI pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali stumti šias šalis arčiau viena kitos, o jo administracija dalijasi „įtakos sferas“. Teigiama, kad D.Trumpas gali tariamai derėtis su Kinija ir Rusija, kad pasidalytų pasaulio regionus, tačiau jis gali nuvesti pasaulį į dar didesnį globalinį nestabilumą, įvertino analitikai.
Rusija ir Jungtinės Valstijos kartu turi apie 90 proc. visų branduolinių ginklų. Ankstesniais metais Rusijoje ir JAV vyko pasenusių kovinių galvučių detonavimas, kuris aplenkė naujų kovinių galvučių dislokavimą. Pažymima, kad dėl to sumažėjo pasaulio branduolinių ginklų arsenalas.
Tačiau Kinija sparčiausiai didina savo atsargas ir, SIPRI skaičiavimais, turi 600 branduolinių galvučių. Nuo 2023 m. jos branduolinis arsenalas plečiamas po 100 naujų kovinių galvučių per metus.
Iki dešimtmečio pabaigos ji gali turėti tiek pat tarpžemyninių balistinių raketų, kiek Rusija ar JAV. Iki 2035 m. Kinija gali pasiekti didžiausią prognozuojamą 1 500 kovinių galvučių skaičių, o tai būtų maždaug trečdalis dabartinių Rusijos ir JAV atsargų.
-
Švedijos žiniasklaida: Rusija modernizuoja branduolinę bazę Kaliningrade
-
Dingo elektra, sprogo centrifugos: kokią žalą Izraelio smūgiai padarė Irano branduoliniams centrams
-
Po netikėto Prancūzijos žingsnio Izraelis puolė į atlapus: „Tai tarsi geto kūrimas“
-
Premjeras: Lietuvos žvalgyba žino apie rusų branduolines bazes, papildomų grėsmių dėl jų nekyla
-
Donaldas Trumpas: Iranas turėtų vėl pradėti derybas, „kol dar nevėlu“
Toks arsenalo pildymo tempas galėtų pakeisti branduolinių ginklų pasiskirstymo tarp NATO šalių paritetą ir karinę ašį su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja.
NATO šalys su sąjungininkėmis (JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Izraelis) dabar turi 5933 kovines galvutes, o Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja – 6230.
Praktiškai visos devynios branduolinių ginklų lenktynėse dalyvaujančios valstybės – JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis – 2024 m. paspartino branduolinių ginklų modernizavimo programas. Iš viso 2025 m. sausio mėn. pasaulyje buvo maždaug 12 241 kovinė galvutė, iš kurių 9 614 buvo karinėse atsargose. Maždaug 3 912 iš šių galvučių buvo dislokuotos raketose ir orlaiviuose. Apie 2 100 kovinių galvučių yra dislokuotos balistinėse raketose. Rusija, JAV ir Kinija raketas su branduolinėmis galvutėmis laiko padidintos parengties režime.
Jei nebus sudarytas naujas susitarimas dėl atsargų mažinimo, tikėtina, kad 2026 m. vasario mėn. nustojus galioti START III sutarčiai, raketose esančių kovinių galvučių skaičius padidės.
„Branduolinių ginklų skaičiaus pasaulyje mažinimo era, trukusi nuo Šaltojo karo pabaigos, eina į pabaigą, – reziumavo SIPRI Masinio naikinimo ginklų programos asocijuotas tyrėjas Hansas M.Christensenas. – Matome aiškią tendenciją, kad branduoliniai arsenalai didėja, branduolinė retorika stiprėja, o ginklų kontrolės susitarimų atsisakoma.“
