Ukraina pranešė apie kontrataką Bachmuto kryptimi: Rusijos pajėgos atsitraukė iki dviejų kilometrų

Apie naujausiu įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje yra labai sunki, tačiau „tam tikri tikslai vis dėlto buvo pasiekti“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Dmitrijus Peskovas pasigyrė, kad Maskva smarkiai apgadino Ukrainos „karinę mašiną“, tačiau jos pajėgos dirba lėtai, nes tai „nėra karas“.

Rusija nuo pat pirmos dienos karinę invaziją į Ukrainą vadino „specialia karine operacija“.

D.Peskovas sakė, kad Vakarai padarė „daug klaidų“ ir „apgavo Rusiją“, o tai paskatino Rusiją pradėti operaciją Ukrainoje – pasak jo, Vakarai tapo šios operacijos dalyviais.

Jis tvirtino, kad neseniai įvykdytos bepiločių lėktuvų atakos prieš Kremlių buvo „bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį“ prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir sakė, kad tokiu būdu Ukraina „susilygino su terorizmo rėmėjų valstybėmis“.

D.Peskovas pareiškė, kad po šio incidento Rusija įgyvendins visas būtinas saugumo priemones.

Ukrainos pareigūnai ir JAV ne kartą neigė, kad yra prisidėję prie dronų atakos prieš Kremlių.

Kalbėdamas apie anksčiau šiais metais Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą arešto orderį V.Putinui, D.Peskovas sakė:

„Sunku įsivaizduoti, kad kas nors pasaulyje rimtai svarstytų galimybę išduoti TBT orderį V.Putinui, branduolinės valstybės vadovui.“

D.Peskovas kanalui sakė, kad jo šalis yra „pernelyg stipri valstybė“, kad atsisakytų savo pozicijų dėl Vakarų spaudimo, ir teigė, kad Kremlius nebendraus su Vakarų žiniasklaida, „kol ji nepradės domėtis tiesa“.

Išlaisvinus Limano ir Svjatogorsko bendruomenes iš Rusijos okupantų, teisėsaugos pareigūnai vis dar randa naujų kapų ir neatpažintų lavonų. Regione jau rasti 385 kūnai, iš kurių 103 dar neidentifikuoti, rašo UNIAN.

Donecko srities policijos duomenimis, deokupuotose teritorijose iš viso rasti 385 kūnai, iš jų 309 – civilių gyventojų.

„Tarp Rusijos agresijos aukų yra 174 vyrai, 117 moterų, 6 vaikai, dar 12 žmonių lytis nenustatyta“, – sakoma pranešime.

Kartu nurodoma, kad toliau tęsiamas žuvusiųjų identifikavimo darbas – iki šiol identifikuoti 282 žmonės. Bogorodičnės kaime, kurį beveik visiškai sugriovė Rusijos kariai, ekshumuotos dvi pagyvenusios moterys ir vyras. Civiliai buvo palaidoti viename iš kiemų.

Dar trijų civilių vyrų kūnai buvo ekshumuoti Limane. Preliminariais duomenimis, du iš jų mirė dėl apšaudymo, o trečiasis mirė okupacijos metu dėl natūralių priežasčių.

„Deokupavus miesto kapinėse buvo rasta masinė kapavietė su žuvusiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais, tada prasidėjo kruopštus darbas, siekiant nustatyti kiekvieno iš jų tapatybę“, – sakė policija.

Rusijos kariuomenė turi didelių problemų su logistika, tačiau okupacinė vadovybė nekreipia dėmesio į šį klausimą. Karo ekspertas Yigalas Levinas prognozuoja, kad Ukraina bandys pabloginti priešo padėtį šioje srityje. 

Kaip pažymėjo ekspertas 24 kanalo eteryje, Rusijoje visada buvo problemų su logistika. Jis pabrėžė, kad karinėmis sąlygomis logistika – tai ne tik „pristatyti krovinį iš taško A į tašką B“, bet ir kompleksinė priemonė, susijusi su kariuomenės aprūpinimu. 

„Ukraina bando į tai smogti, išmušti šį blogą lygį iš po kojų, kad jis taptų visai niekuo. Rusijoje logistika tradiciškai yra apleista. Ji nebuvo stipri net carinės, sovietinės ir dabartinės kariuomenės dalis. Ukraina tai supranta ir smūgiuoja į logistiką“, – pridūrė Y.Levinas.

Tuo pat metu Rusijoje logistikos klausimas traktuojamas gana atmestinai. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kanada ir Latvija kartu organizuos kovinio vadovavimo mokymą ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, kuris bus pradėtas jau kitą savaitę, trečiadienį paskelbė dviejų šalių gynybos ministrės.

„Šiandien galiu paskelbti, jog Kanada ir Latvija jau nuo gegužės 15-osios bendrai apmokys ukrainiečių karius Latvijos teritorijoje“, – žurnalistams Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, susitikusi su vizito atvykusia Latvijos gynybos ministre Inara Murniece.

Pasak Kanados ministrės, dviejų šalių kariuomenės „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams parūpins vadovavimo gerinimo mokymą“.

Ukrainiečių jaunesniesiems karininkams, anot jos, bus aiškinama apie „pareigas mūšyje, planavimo procesą ir įsakymus, manevrų koordinavimą, žvalgybą, žvalgymą, planavimą ir vykdymą“.

Otava per pastaruosius metus Ukrainai skyrė daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (apie 685 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, įskaitant tankus ir šarvuočius, raketas „žemė – oras“, haubicas ir amuniciją.

Be to, nuo 2015 metų Kanada apmokė dešimtis tūkstančių ukrainiečių karių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Atskirai Kanada yra dislokavusi daugiau kaip 1,1 tūkst. karių Rytų Europoje, įskaitant 800 karių Latvijoje. 

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos Ukrainoje sistemos „Patriot“ numuštos rusiškos raketos „Kinžal“ nuolaužos.

Šį vaizdo įrašą paskelbė Vokietijos laikraščio „Bild“ žurnalistas Paulas Ronzheimeris.

„Šiandien (gegužės 10 d. – red. past.) Kyjive turėjome galimybę pamatyti raketos „Kinžal“, kurią gegužės 5 d. numušė sistema „Patriot“, liekanas. Tai buvo sensacija, nes hipergarsinė raketa buvo laikoma stebuklingu Putino ginklu“, – parašė „Twitter“ žurnalistas.

Ukrainos ateities instituto karo ekspertas Ivanas Stupakas sako, kad Ukrainos kariuomenės žengimas į priekį prie Bachmuto Donecko srityje dar nėra didysis kontrpuolimas, tačiau tai yra geras proveržis.

Jo teigimu, rusai pasiekimu laiko net 60 metrų gatvės užėmimą šiame mieste.

„Jie vėl pradėjo antrąjį raundą, nes, kaip ir pernai, turėjo terminą iki gegužės 9 dienos. Norint nustatyti datas kitose vietovėse, tereikia susipažinti su praėjusių metų informacija. Nors operacijos mastas šiemet buvo mažesnis nei anksčiau, Rusijos kariškiams pavyko užimti 60 metrų gatvės Bachmuto mieste, o tai jiems yra reikšmingas pasiekimas“, – aiškino jis per televizijos kanalą FREEDOM TV.

Ukrainos gynėjai prie Bachmuto

+4

Eksperto teigimu, Ukrainos karių pažanga turi gerą perspektyvą.

„Tai nedidelis proveržis, tai dar nėra kontrpuolimas, tačiau perspektyva jau dabar yra gana gera ir labai įdomi. Esant 3 kilometrų pločiui, einant į 2,5 kilometro gylį yra labai geras proveržis. Rusija “paimti„ miestą žada jau aštuonis mėnesius. O čia, tiesiogine prasme, per kelias dienas, per dieną ar dvi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo didelę, rimtą miesto dalį“, – reziumavo jis.

Nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos organizacijos OVD-Info duomenimis, du Rusijos kariai nuteisti kalėti 2,5 metų už atsisakymą tarnauti Ukrainoje, rašo CNN.

Abu vyrai iš Kamčiatkos srities Rusijos Tolimuosiuose Rytuose buvo pripažinti kaltais pagal straipsnį dėl atsisakymo dalyvauti kariniuose veiksmuose, pagal kurį didžiausia bausmė yra iki trejų metų kalėjimo, praneša OVD-Info.

Vienas iš karių, Aleksandras Stepanovas, buvo nuteistas balandžio 25 d. remiantis bylos medžiaga. Teismo spaudos tarnyba praneša, kad sausio 18 d. A.Stepanovas atsisakė vykdyti karinio dalinio vado įsakymus ir atsisakė vykti į karą Ukrainoje mobilizacijos metu.

Antrasis kariškis yra Andrejus Michailovas, kuris panašiomis aplinkybėmis buvo nuteistas balandžio 27 d.A.Michailovas atsisakė vykti kariauti į Ukrainą sausio 21 d. – praėjus trims dienoms po A.Stepanovo sprendimo.

Rusijos teismai jau gavo daugiau kaip 500 bylų prieš kariškius, kurie tiesiogiai atsisakė vykdyti įsakymą vykti į Ukrainą arba dezertyravo iš fronto, kovo mėn. nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ skaičiavimais.

Tačiau ji pridūrė, kad dauguma tokių bylų slepiamos nuo visuomenės akių: nuosprendžiai paprastai neskelbiami, o statistika slepiama arba ištrinama.

Daugiau nei trečdalio žinomų nuosprendžių dėl savavaldžiavimo atvejais kaltinamieji gauna lygtines bausmes, o tai reiškia, kad jie vėl gali būti siunčiami į frontą, praneša „Mediazona“.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija gegužės 10 d. sudavė tris smūgius į Rusijos kariuomenės personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonus, rašo UNIAN.

O raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė vienai priešlėktuvinių raketų sistemai, dviem gyvosios jėgos koncentracijos rajonams, vienam degalų ir tepalų sandėliui, taip pat rusų elektroninės kovos stočiai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama šaukti į karinius mokymus atsargos piliečius, teigiama vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dokumente.

„Įsakau 2023 m. pašaukti Rusijos piliečius, esančius rezerve, į karinius mokymus Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, Rusijos Federacijos Nacionalinės gvardijos kariuomenėje, valstybės saugumo institucijose ir Federalinėje saugumo tarnyboje“, – sakoma dekrete.

Rusijos piliečių kariniai mokymai rezerve yra kasmetinis renginys.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos karinį rezervą sudaro specialusis kovinis kariuomenės rezervas, kuriame gali būti iki dviejų milijonų žmonių, ir didesnė tinkamų rezervistų grupė, kurią, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu skaičiavimais, sudaro beveik 25 milijonai žmonių.

Kai kurios aplinkybės: Rusijos žingsnis siųsti šimtus tūkstančių žmonių kovoti Ukrainos mūšio laukuose sukėlė nesutarimų ir protestų ir paskatino daug rusų, ypač jaunų vyrų, bėgti iš šalies.

Balandžio mėnesį V.Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį šalies šaukimo į kariuomenę programos tapo sunkiau išvengti.

Rusijos invazija į Ukrainą lemia Kinijos apskaičiavimus dėl galimos invazijos į Taivaną, trečiadienį CNN pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Tai, kas vyksta Europoje, svarbu Azijai, o tai, kas vyksta Azijoje, svarbu Europai“, – pridūrė Aljanso vadovas.

„Saugumas yra globalus, – pažymėjo jis. – Pekinas atidžiai stebi, kas vyksta Ukrainoje, kokią kainą moka prezidentas Putinas, bet taip pat ir galimą naudą. Taigi tai, kas vyksta Ukrainoje, iš tikrųjų yra svarbu Pekinui, Kinijai, kuri atlieka skaičiavimus, pavyzdžiui, dėl Taivano.“

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Vis dažniau kalbama apie Krymo išlaisvinimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas, karo ekspertas Andrijus Kramarovas įsitikinęs, kad norint tai padaryti, pirmiausia reikia sunaikinti Krymo tiltą.

Interviu „Obozrevatel“ jis pabrėžė, kad šį V.Putino liaupsinamą statinį, jungiantį pusiasalį su Rusija, reikia „susprogdinti“, kad okupantai negalėtų jo atstatyti.

A.Kramarovas taip pat pabrėžia, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia ginklų, kurie leistų kontroliuoti ne tik Krymo teritoriją, bet ir aplinkines vietoves.

„Reuters“/„Scanpix“/Kerčės tiltas Kryme

Pirmiausia būtina atkirsti priešo aprūpinimo karo priemonėmis kelius. Kartu, eksperto teigimu, pusiasalio išlaisvinimo procesas užtruks nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas priduria, kad Ukrainos pajėgos dar nesunaikino Krymo tilto, nes negali to padaryti su turima ginkluote.

Todėl A.Kramarovas prognozuoja liūdną Kerčės tilto likimą, kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus visus reikiamus ginklus.

„Manau, kad kai tik turėsime tokių priemonių ir tokią galimybę, Krymo tiltas bus sunaikintas. Greičiausiai jis bus sunaikintas ne vienoje, o keliose vietose – trijose ar keturiose, kad būtų visiškai užkirstas kelias galimam jo atstatymui“, – sakė jis.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad liūdi dėl naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties Rytų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad jo žūties nuo raketų ugnies netoli Bachmuto aplinkybės neaiškios.

„Turime išsiaiškinti šio žurnalisto žūties aplinkybes“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Šiuo klausimu galime tik išreikšti liūdesį“, – pridūrė jis.

AFP vaizdo koordinatorius Ukrainoje žuvo antradienį, kai raketomis buvo smogta netoli Bachmuto esančio miesto pakraščiui.

Bachmutas jau ne vieną mėnesį yra įnirtingų kovų Rytų Ukrainoje epicentre.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškime „Twitter“ pareiškė užuojautą A.Soldino šeimai ir bendradarbiams, ir nurodė, kad jis žuvo per Rusijos raketų ataką Časiv Jare rytiniame Donecko regione.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Armanas Soldinas

Ukrainos gynybos pajėgos, naudodamos droną, Bachmute sučiupo rusų okupantą. Apie tai savo „Telegram“ puslapyje pranešė Ukrainos inovacijų, švietimo, mokslo ir technologijų plėtros bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fedorovas. 

„92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados bepiločių orlaivių atakos kuopos kariai, naudodami droną, sučiupo rusų karį“, – sakė jis.

Pasak M.Fedorovo, incidentas įvyko antradienį, gegužės 9 d., Bachmute.

„Priešas pastebėjo droną ir ėmė gestais siūlyti pasiduoti. Pėstininkai ir žvalgai, panaudodami droną, palydėjo jį iki Ukrainos pozicijų“, – sakė ministras. 

Šis atvejis, pridūrė M.Fedorovas, įrodo, kad dronai atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikiniame kare. Jie naudojami žvalgybai vykdyti, artilerijai reguliuoti, technikai naikinti ir net okupantams paimti į nelaisvę.

Rusams iš artilerijos apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo vienas žmogus, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė, kad rusai apšaudė Vovčanską.

Pasak jo, žuvo vienas vyras. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais dar gali būti viena moteris.

„SIPA“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Antradienį per Rusijos atakas žuvo du Ukrainos civiliai ir penki buvo sužeisti, preliminarius duomenis pateikė Ukrainos karinis žiniasklaidos centras.

Anot jo, Rusijos pajėgos panaudojo sviedinius atakuodamos 126 gyvenvietes visoje Ukrainoje.

„Remiantis Ukrainos gynybos ministerijos Situacijų centro pateikta informacija, praėjusią parą Rusijos pajėgos apšaudė devynis Ukrainos regionus“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.

„Iš viso iš įvairių rūšių ginklų (minosvaidžių, tankų, artilerijos, MLRS, priešlėktuvinės gynybos sistemų, nepilotuojamų orlaivių ir taktinių lėktuvų) buvo apšaudytos 126 gyvenvietės ir nukentėjo 153 infrastruktūros objektai. Preliminariais duomenimis, du žmonės žuvo ir penki buvo sužeisti“, – pridurta oficialiame pranešime.

Rusijos Voronežo, Belgorodo ir Kursko sričių gubernatoriai pranešė, kad trečiadienį jų regionuose įvyko dronų atakų ir apšaudymų, paskelbė ukrainiečių leidinys „The Kyiv Independent“.

Aleksandras Gusevas sakė, kad jo vadovaujamoje Voronežo srityje du bepiločiai nusitaikė į karinį poligoną. Vienas jų nukrito, o kitas buvo sunaikintas, sakė pareigūnas.

Gubernatorius nepranešė apie jokias aukas ar nuostolius.

Tuo tarpu Belgorodo srities Šebekino mieste per apšaudymą esą žuvo vienas žmogus.

Anksčiau Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas teigė, kad oro gynyba sunaikino droną. Jis teigė, kad aukų nebuvo, tačiau dronas esą apgadino dujų vamzdį ir namą.

Rusijos naftotiekių operatorės „Transneft“ pranešimu, į Europą vedančio naftotiekio „Družba“ užpildymo punktas Rusijos ir Ukrainos pasienio teritorijoje tapo „teroristinio“ išpuolio taikiniu, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pasak bendrovės, per incidentą, kurį ji pavadino „teroristiniu išpuoliu“, niekas nenukentėjo.

„Taip, iš tiesų, anksti ryte buvo bandyta įvykdyti teroristinį aktą prieš naftotiekio „Družba“ sistemą Briansko srityje“, – „Tass“ sakė įmonės „Transneft“ atstovas spaudai.

„Dėl to niekas nenukentėjo. Kompetentingos institucijos tiria incidento aplinkybes“.

Ankstų trečiadienio rytą susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“, turintis ryšių su Rusijos teisėsaugos institucijomis, pranešė, kad naftotiekio „Druzhba“ užpildymo punkte buvo užpulti trys tušti naftos rezervuarai.

Rusijos naftos tiekimui sovietų statytu naftotiekiu sankcijos nebuvo taikomos, tačiau Europos šalys mažina šio maršruto naudojimą, atsižvelgiant į platesnio masto sankcijas Maskvai.

Naftotiekis „Druzhba“ buvo kelis kartus užpultas po to, kai praėjusių metų vasario mėn. Rusija pradėjo Ukrainos invaziją.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino nelaikyti laukiamo Ukrainos karių kontrpuolimo paskutiniu. Tai ministras sakė interviu laikraščiui „Bild“.

D.Kuleba pažymėjo, kad tolesnė karo raida priklausys nuo artimiausio Ukrainos kariuomenės puolimo sėkmės. 

„Nemanykite, kad šis kontrpuolimas yra paskutinis, nes nežinome, kas iš to išeis“, – sakė D.Kuleba. 

„Ir jeigu šis kontrpuolimas bus sėkmingas išlaisvinant mūsų teritorijas, tada galiausiai pasakysite: taip, jis buvo paskutinis, o jeigu ne, vadinasi, reikia ruoštis kitam kontrpuolimui“, – pridūrė ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

D.Kuleba taip pat pakomentavo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę. Pasak jo, „tai ne tas blogis, su kuriuo galima derėtis“. 

„Turime teisėtą Nacionalinio saugumo tarybos sprendimą, priimtą reaguojant į praėjusiais metais V.Putino įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, kad tiesioginės derybos su V.Putinu yra neįmanomos“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Rusijos žiniasklaida teigia, kad tą naktį du dronai su sprogmenimis atakavo karinį poligoną Voronežo srityje ir sužeidė 14 karių.

„Baza“ teigimu, dronai atskrido iki poligono ir „nuo smūgio sprogo“. Buvo sužeista apie 14 kariškių. Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nebuvo.

Taip pat pranešta apie gegužės 9 d. rytą netoli karinio aerodromo Voronežo srityje numuštą skraidantį objektą. Preliminariais duomenimis, objektas skrido 500 metrų aukštyje ir buvo numuštas už 6 kilometrų nuo aerodromo. 

Arčiau vakaro specialiųjų tarnybų pareigūnai netoli kapinių rado jo nuolaužas. Dabar jos siunčiamos ekspertizei.

Rusijos Novosibirsko mieste nenustatyti asmenys padegė „užkonservuotą“ bombonešį Su-24 lėktuvų gamyklos teritorijoje.

Socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas degančio bombonešio vaizdo įrašas. Pasak „Baza“, tada policijos pareigūnai apvažiavo Novosibirsko aviacijos gamyklos teritoriją ir iš tiesų rado 1990 m. Su-24 su padegimo požymiais. 

Vaizdo įrašo aprašyme buvo teigiama, kad orlaivis buvo visiškai sunaikintas. Pasak „Baza“, apžiūros metu paaiškėjo, kad Su-24 nebuvo itin apgadintas, tačiau prie važiuoklės aiškiai matėsi degiojo skysčio požymių. 

Saugumo pajėgos ieško įtariamųjų padegimu. Nežinomi asmenys į gamyklą pateko perpjovę grandininę tvorą ir buvo užfiksuoti viena iš kamerų.

Antradienį Didžioji Britanija paskelbė apie planus siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos pakartojo, jog neplanuoja pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir aprūpinti Ukrainos savo ilgojo nuotolio ATACMS raketomis.

Leidinys „Politico“ pranešė, kad, kai kurių pareigūnų teigimu, po Londono planų paviešinimo JAV laiko šį klausimą išspręstu po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė apie planus tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas.

Vienas JAV pareigūnas laikraščiui sakė, kad „JAV politika šiuo klausimu nepasikeitė“. Kartu jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau tieks Ukrainai oro gynybos įrangą, pavyzdžiui, „Patriots“ sistemas, šaudmenis ir šarvuočius.

„AFP“/„Scanpix“/Taktinių raketų sistema ATACMS

Ukraina prašo savo sąjungininkų ilgojo nuotolio ginklų, pažymėdama, kad jie galėtų iš esmės pakeisti karo eigą. Tačiau JAV ne kartą atsisakė suteikti raketų ir toliau laikosi savo sprendimo.

Manoma, kad viena iš priežasčių yra šių raketų trūkumas pačioje JAV kariuomenėje. Amerika taip pat baiminasi, kad Ukraina panaudos tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijoje, nors Ukrainos vyriausybė ne kartą patikino, kad neketina tokiems smūgiams naudoti donorų ginklų.

Anksčiau buvo pranešta, kad Jungtinė Karalystė ketina siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas. Tikėtina, kad tai bus raketos „Storm Shadow“, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Rusijos Federacijos saugumo tarnyba (FSB) teigia užkirtusi kelią pasikėsinimui į policijos viršininką okupuotoje Zaporižios srityje.

„FSB ... užkirto kelią pasikėsinimui į vieno iš Zaporižios srities teisėsaugos institucijų vadovų gyvybę. Pirmąja užpuoliko auka turėjo tapti Kirilovkos kaimo [esančio Azovo jūros pakrantėje, į pietus nuo Melitopolio] policijos skyriaus viršininkas.

Bandant sulaikyti nusikaltėlį, jis pasipriešino ginkluotu būdu, tačiau profesionalių Rusijos FSB specialiųjų pajėgų veiksmų dėka jis buvo nuginkluotas“, – skelbė „Tass“.

Pranešta, kad „sulaikytojo gyvenamojoje vietoje buvo rasta komponentų savadarbiam sprogstamajam užtaisui gaminti“ ir kad tai buvo „31 metų Ukrainos pilietis, atvykęs į Zaporižios sritį vykdyti sabotažo ir teroristinės veiklos“.

Šie teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Rusijos kariai neleidžia okupuotos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojams su šeimomis evakuotis iš netoliese esančio pasienio miestelio, trečiadienį pranešė Ukrainos kariškiai. 

„Enerhodare rusų okupantai surengė vadinamąją „evakuaciją“ Zaporižios AE darbuotojų šeimų nariams, tačiau elektrinės darbuotojams neleidžiama išvykti iš miesto“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškime.

Rusijos remiamos valdžios institucijos nurodė evakuoti tūkstančius civilių gyventojų palei pietinį frontą, nes gresia Ukrainos kontrpuolimas.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Tarp 18 gyvenviečių, kurių gyventojai savaitgalį buvo evakuoti, buvo ir Enerhodaras, kur gyvena dauguma atominės elektrinės darbuotojų.

Evakuoti gyventojai buvo perkelti į poilsio centrus ir viešbučius pietiniuose Berdiansko ir Kyrylivkos miestuose, o kiti – į Rusijos Rostovo sritį, pranešė Ukrainos kariškiai.

Zaporižios elektrinė yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, kurios kontrolę Rusijos pajėgos laiko nuo praėjusių metų invazijos pradžios. Ją daugiausia valdo ten dirbantys ukrainiečiai.

Kadangi elektrinė yra fronto linijoje, aplinkiniuose miestuose ir netoli objekto dažnai apšaudomi objektai.

Savaitės pradžioje Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija vėl išreiškė susirūpinimą dėl elektrinės saugumo ir apibūdino padėtį kaip „vis labiau nenuspėjamą“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Aljanso karinio komiteto posėdyje pareiškė, kad blokas turi „padvigubinti savo pastangas“, kad užtikrintų milijardo žmonių, gyvenančių NATO šalyse, saugumą, ir paminėjo, jo teigimu, didėjančias grėsmes. 

„Per pastarąjį dešimtmetį mūsų Aljanso transformacija buvo nepaprasta. Nuo 2014 m., kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir įžengė į Rytų Ukrainą, padidinome savo pajėgų parengtį.

Pirmą kartą per visą savo istoriją dislokavome kovines pajėgas Aljanso rytuose, o Europos sąjungininkai ir Kanada gynybai papildomai išleido 350 mlrd. dolerių.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Todėl, kai 2022 m. prezidentas V.Putinas pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, buvome pasirengę. Per kelias valandas aktyvavome visus savo gynybos planus. Perkėlėme 40 000 karių, kuriems vadovauja NATO, remiami didelių oro ir jūrų pajėgų, ir sustiprinome savo priešakinę gynybą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Šiais veiksmais sumažinome klaidingo apskaičiavimo ir eskalacijos riziką už Ukrainos ribų, aiškiai parodydami, kad ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – teigė J.Stoltenbergas.

Jo nuomone, to, kas yra padaryta, negana, todėl svarbu rengtis pavojingesnei ateičiai padvigubinant pastangas, reikalingas milijardo piliečių saugumui užtikrinti.

„Į Europą grįžo didelio intensyvumo karas, didėja pasaulinė konkurencija, autoritariniai režimai meta iššūkį mūsų vertybėms, interesams ir saugumui, daugėja ir kitų grėsmių – nuo terorizmo iki kibernetinių atakų, nuo branduolinio ginklo platinimo iki klimato kaitos. Todėl turime pasirengti naujai strateginės konkurencijos erai“, – pridūrė NATO vadovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iosios atskirosios šturmo brigados gynėjai prie Bachmuto sumušė Rusijos Federacijos 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados dalinius, išlaisvino dalį teritorijos ir paėmė į nelaisvę okupantus.

Apie tai paskelbė 3-ioji atskiroji šturmo brigada „Telegram“, „Azovo“ pulko įkūrėjas ir Nacionalinio korpuso partijos lyderis Andrijus Bileckis „Telegram“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos tankai juda link fronto linijos Bachmute

„Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iosios atskirosios šturmo brigados puolamųjų veiksmų buvo sumušti Rusijos Federacijos 72-osios brigados daliniai. Iš tikrųjų šios brigados 6-oji ir 8-oji kuopos buvo visiškai sunaikintos.

Buvo sunaikinta brigados žvalgyba, sunaikinta daug šarvuočių, paimta į nelaisvę nemažai karių. Didelius nuostolius patyrė vadinamasis 3-iasis „Wagner“ šturmo būrys.

Puolimas buvo vykdomas 3 km pločio ir 2,6 km juostoje. Visa ši teritorija buvo visiškai išlaisvinta iš rusų okupacinių pajėgų“, – tikino A.Bileckis.

Jis sakė, kad jam buvo didelė garbė kovoti ir vadovauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iosios atskirosios šturmo brigados kariams.

Šią informaciją patvirtino ir Ukrainos brigada.

„Prigožino pranešimas apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados pabėgimą iš Bachmuto ir ten likusius „500 lavonų“ rusų yra tiesa“, – tikino ji.

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad, pasak kai kurių duomenų, „Wagner“ pajėgos nesėkmingai bandė prasiveržti į Chromovę, kad užblokuotų Ukrainos sausumos logistikos linijas į Bachmutą.

Geolokacinė filmuota medžiaga ekspertams atskleidė, kad Rusijos pajėgos toliau žengė į priekį vakarinėje Bachmuto miesto dalyje.

Analitikai pažymėjo, kad privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas sakė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš HIMARS smogė „Wagner“ kalėjimui netoli Bachmuto, tačiau ISW neaptiko vizualinių šio teiginio įrodymų.

Anksčiau pranešta, kad J.Prigožinas planavo trečiadienį išvesti savo karius iš Bachmuto, tačiau per paskutines dienas jis pakeitė nuomonę, nepaisant to, kad Rusijos gynybos ministerija nesuteikė jo pajėgoms trūkstamų šaudmenų.

Jis pareiškė, kad jo samdiniai toliau kovos Bachmute ir reikalaus šaudmenų iš Rusijos gynybos ministerijos.

Ekspertų nuomone, tai, jog J.Prigožinas neįvykdė grasinimo palikti Bachmutą, rodo, kad jis supranta savo priklausomybę nuo Rusijos gynybos ministerijos.

„J.Prigožinas bandė šantažuoti Rusijos gynybos ministeriją, kad ši pakeistų puolimo Bachmute prioritetus ir jis pats galėtų paskelbti pergalę mieste“, – kasdienėje ataskaitoje aiškino Karo studijų instituto analitikai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Pažymėta, kad Rusijos savanorių batalionas „Nevskij“ tvirtino kovosiantis prie Bachmuto, tačiau, ISW duomenimis, jis buvo perdislokuotas į Ukrainą degradavęs.

Anot dalies pranešimų, „Wagner“ kovotojai nesėkmingai bandė prasiveržti į Chromovę ir aktyviai blokuoti Ukrainos sausumos logistikos linijas į Bachmutą.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas pranešė apie aštuonis susirėmimus Bachmuto rajone.

Tai gali reikšti, kad pastarojo meto pareiškimai apie suintensyvėjusias „Wagner“ operacijas mieste ir jo apylinkėse neatspindi pastangų didinti operacijų tempą, pažymėjo ekspertai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Trečiadienį ryte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai pagrindines pastangas sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis. Ten rusai surengė 46 atakas.

Įnirtingiausios kovos vyksta dėl Bachmuto ir Marijinkos miestų.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget A.Brink antradienį apkaltino Rusiją, kad ji „vėl blokuoja laivų krovą Ukrainos uostuose, kad būtų galima pamaitinti žmones, kuriems reikia grūdų visame pasaulyje“.

JAV pareigūnė rėmėsi panašiais komentarais šia tema, kuriuos anksčiau antradienį išsakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Pasauliui nereikėtų kas kelias savaites priminti Maskvai, kad ji nustotų naudoti žmonių badą kaip ginklą savo kare prieš Ukrainą“, – sakė A.Blinkenas.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Hakas sakė, kad antradienį vis dėlto įvyko du laivų patikrinimai.

Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai JT pranešė, kad dvi dienas nebuvo atliekami laivų patikrinimai pagal susitarimą dėl grūdų.

Pirmadienį Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši, netikrindama laivų, faktiškai sustabdė grūdų sandorį.

Juodosios jūros grūdų iniciatyva – tai Ukrainos ir Rusijos susitarimas, kuriam tarpininkavo JT ir Turkija, sudarytas 2022 m. liepos mėn. siekiant užtikrinti saugų laivų, gabenančių grūdus ir aliejinių augalų sėklas – vienus iš svarbiausių Ukrainos eksporto produktų – kursavimą.  

Šiuo metu vyksta derybos dėl iniciatyvos pratęsimo.

Britų karinė žvalgyba teigia, kad gegužės 9 d. parade Maskvoje Rusija galėjo parodyti daugiau šarvuočių, tačiau Kremlius baiminosi kritikos savo šalyje.

„2023 m. gegužės 9 d. Rusijos kasmetinio Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje rikiuotė išryškino logistikos ir strateginės komunikacijos iššūkius, su kuriais kariuomenė susiduria praėjus 15 mėnesių nuo karo Ukrainoje pradžios“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje. 

„AP“/„Scanpix“/Pergalės dienos paradas Maskvoje

Pranešama, kad parade dalyvavo daugiau kaip 8 000 karių, tačiau dauguma jų buvo pagalbinės, sukarintos pajėgos ir karo mokyklų kadetai.

Iš dislokuotų reguliariosios kariuomenės pajėgų dalyvavo tik geležinkelio kariuomenės ir karo policijos kontingentai.

Vienintelis parade dalyvavęs tankas buvo senas T-34. 

„Nepaisant didelių nuostolių Ukrainoje, Rusija galėjo parodyti daugiau šarvuotos technikos. Valdžia tikriausiai susilaikė nuo to, nes nori išvengti vidaus kritikos dėl paradų pirmenybės prieš kovines operacijas“, – mano žvalgyba.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė rezoliuciją su raginimu Europos Sąjungai oficialiai pripažinti Rusijos samdinių pajėgas „Wagner“ teroristine grupuote.

Neįpareigojanti ir simbolinė rezoliucija buvo priimta vienbalsiai pritarus viso politinio spektro atstovams.

Jos autorius, valdančiosios partijos parlamentaras Benjaminas Haddadas, tikisi, kad rezoliucija paskatins 27 ES nares įtraukti „Wagner“ į oficialų teroristinių organizacijų sąrašą.

„Visur, kur dirba, „Wagner“ nariai skleidžia nestabilumą ir smurtą, – antradienį parlamente sakė B. Haddadas. – Jie žudo ir kankina. Jie vykdo skerdynes ir plėšikauja. Jie beveik nebaudžiamai gąsdina ir manipuliuoja.“

B. Haddadas sakė, kad „Wagner“ kovotojai nėra paprasti samdiniai, kuriuos motyvuoja apetitas pinigams, nes jie „laikosi plačios strategijos nuo Malio iki Ukrainos remti agresyvią prezidento [Vladimiro] Putino režimo politiką mūsų demokratijų atžvilgiu“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Prancūzijos parlamentui ir paragino kitas šalis pasekti jo pavyzdžiu.

„Kiekviena terorizmo apraiška turi būti sunaikinta, o kiekvienas teroristas turi būti nuteistas“, – pridūrė jis.

Įtraukimas į teroristinių grupių sąrašą reikštų, kad ES narės gali įšaldyti „Wagner“ ir jos narių turtą, o Europos įmonėms ir piliečiams draudžiama turėti reikalų su šia organizacija.

Tačiau „Wagner“ ir jos vadovui verslininkui Jevgenijui Prigožinui Europos Sąjunga jau ne kartą skelbė sankcijas: vasarį – už žmogaus teisių pažeidimus Afrikoje, o balandį – už dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Dėl „Wagner“ kovotojų siuntimo į karo draskomą Libiją 2020 metais buvo įšaldytas J.Prigožino turtas Europos Sąjungoje, uždrausta jam išduoti vizas. Šį sprendimą jis nesėkmingai skundė.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį įstatymų leidėjams pripažino, kad ES priskirta teroristų etiketė teisiškai neturėtų jokio tiesioginio papildomo poveikio šiai grupei.

Tačiau, pasak jos, nereikėtų nuvertinti simbolinės tokio priskyrimo svarbos ir galimo atgrasomojo poveikio valstybėms, linkusioms kreiptis į „Wagner“.

J.Prigožinas yra artimas V.Putino sąjungininkas, o jo užverbuoti kovotojai jau kelis mėnesius kovoja siekdami užimti Bachmutą Rytų Ukrainoje.

Paryžius kaltina šią grupuotę vykdant prieš Prancūziją nukreiptas propagandines operacijas Vakarų Afrikoje, ypač Malyje.

Šiuo metu ES teroristų sąraše, kurį per savo reguliarius susitikimus tvirtina bloko valstybių narių vadovai, yra 13 asmenų ir 21 grupė ar organizacija, įskaitant „al Qaeda“ ir „Islamo valstybę“ (IS).

Lietuvos ir Estijos parlamentai jau yra pripažinę „Wagner“ grupę teroristine organizacija.

Tuo metu britų dienraštis „The Times“, remdamasis šaltiniu vyriausybėje, pranešė, kad Didžioji Britanija, siekdama padidinti spaudimą Rusijai, ketina oficialiai paskelbti „Wagner“ teroristine organizacija.

Per pastarąją parą Rusijos nuostoliai pasiekė daugiau nei 196 tūkst. karių.

Vien per parą žuvo 690 rusų, taigi iš viso agresorės nuostoliai siekia maždaug 196310 žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.

Generalinio štabo duomenimis, rusai taip pat neteko tankų – 3736 (2 per dieną), šarvuotų kovos mašinų – 7275 (18 per dieną), artilerijos sistemų – 3039 (8 per dieną), daugkartinio paleidimo raketų sistemų – 555 (1 per dieną), priešlėktuvinės gynybos sistemų – 308 (1 per dieną), operacinio ir taktinio lygmens dronų – 2624 (6 per dieną), sparnuotųjų raketų – 970 (15 per dieną), transporto priemonių ir autocisternų – 5974 (5 per dieną) ir specialiosios įrangos – 389 (1 per dieną).

Naktį į trečiadienį Rusijos okupantai bepiločiais lėktuvais atakavo Dnipropetrovsko sritį.

Ukrainos kariai apie vidurnaktį sunaikino Irano dronus, „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas.

„Agresorius vėl pasiuntė dronus į regioną... Vostoko oro pajėgų vadavietės daliniai sunaikino tris dronus. Ačiū priešlėktuvinės gynybos pajėgoms už budėjimą visą parą!“, – sakė karinės administracijos vadas.

Pareigūnas pridūrė, kad likusi nakties dalis regione praėjo be jokių priešo atakų.

Rusijos kariai daugiausia pastangų sutelkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Ten ukrainiečiai atrėmė 46 atakas. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi dėl Bachmuto ir Marjinkos miestų, rašoma šio ryto generalinio štabo pranešime.

„Kupjansko kryptimi priešas bandė pagerinti taktinę padėtį, vykdė puolimus prie Masjutovkos ir Stelmachovkos gyvenviečių, tačiau nesėkmingai“, – pažymima Generalinio štabo pranešime.

Lymano kryptimi priešas nesėkmingai vykdė puolimą prie Belohorivkos. Luhansko srities Makijivka, Bilohorivka ir Veselojė bei Donecko srities Jampilovka ir Spornojė buvo apšaudomos artilerijos ugnimi.

Bachmuto kryptimi Rusijos pajėgos tęsia puolimą.

„Per dieną jos vykdė nesėkmingas atakas Bachmuto miestelio, taip pat Ivanivsko ir Stupočkų gyvenviečių kryptimi. Nuo priešo apšaudymų nukentėjo Orechovo-Vasiljevkos, Bohdanivkos, Bachmuto, Ivanivskės, Časiv Jaro, Stupočkų, Železno ir Niujorko gyvenvietės Donecko srityje“, – rašoma pareiškime.

Marjinkos kryptimi gynybos pajėgų daliniai atrėmė daugybę rusų atakų netoli Marjinkos miestelio. Tuo pat metu priešo apšaudymas vyko, ypač Heorhijivkoje, Donecko srityje.

Šachtarsko ir Avdijivkos kryptimis priešo puolamųjų veiksmų nebuvo. Netoli Avdijivkos buvo surengtas oro antskrydis.

Antradienį rusų okupantai surengė 23 raketų ir 43 oro smūgius bei 97 raketų paleidimus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, rašoma rytiniame Generalinio štabo pranešime.

„Raketų smūgiams priešas naudojo įvairių tipų raketas, daugumą jų mūsų gynėjai sunaikino, bet, deja, turime ir pataikymų. Visų pirma 5 raketos C-300 pataikė į Kupjansko, Slovjansko, Kramatorsko ir Konstantynivkos miestus“, – pažymėjo Generalinis štabas. 

Savo ruožtu Gynybos pajėgų aviacija sudavė aštuonis smūgius į Rusijos personalo ir karinės technikos susitelkimo rajonus, taip pat du smūgius į priešlėktuvinių raketų kompleksus. 

„Per pastarąją parą mūsų gynėjai numušė šešis įvairių tipų priešo bepiločius orlaivius, iš kurių trys buvo „Shahed“ tipo“, – sakoma pranešime.

Be to, raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, keturioms gyvosios jėgos koncentracijos vietoms, dviem artilerijos daliniams šaudymo pozicijose ir priešo elektroninės kovos stočiai.

Antradienį „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė paliko kai kurias savo pozicijas Bachmute ir „atidengė“ dalį fronto, kurią teko dengti jo samdiniams.

„Užuot kovoję, nuolat užsiimame intrigomis. Vietoj gynybos ministerijos turime intrigų ministeriją, todėl mūsų kariuomenė bėga. Ji bėga, nes 72-oji brigada šiandien (gegužės 9 d. – red. past.) praš*ko tris kvadratinius kilometrus, dėl ko aš netekau apie 500 žmonių, nes tai buvo strateginis atramos taškas. Jie tiesiog paspruko“, – sakė jis. 

Šią informaciją patvirtino Ukrainos 3-oji atskiroji šturmo brigada.

„Tai oficialu. Prigožino pranešimas apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados pabėgimą iš Bachmuto ir ten paliktus „500 lavonų“ rusų yra tiesa. 

Trečioji šturmo brigada dėkinga už mūsų sėkmės fronte paviešinimą. Tačiau pridursime keletą detalių.

Per dvi dienas trukusį puolimą pietvakariniame miesto pakraštyje 3-iosios brigados šturmo daliniai, priklausantys taktinei grupei „Azov“, likvidavo 64 okupantus, o dar 87 buvo pusiaukelėje iki anksčiau minėtų (likvidavimas vyksta, duomenys tikslinami). Tarp jų yra ir „Wagner“ kovotojų. Taip pat turime 5 paimtus į nelaisvę rusus. 

Ypatingo dėmesio verta sunaikinta rusų technika. Tai keli sandėliai su priešo amunicija, minosvaidžiais ir ne vienu šarvuočiu“, – „Telegram“ skelbė Ukrainos gynėjai.

Naktį iš gegužės 8 į 9 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną plataus masto raketų smūgių seriją prieš Ukrainą. Gegužės 9 d. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė visas 8 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 15 iš 17 Rusijos pajėgų paleistų raketų Ch-101/Ch-555. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad trys raketos S-300 pataikė į civilinę infrastruktūrą Kramatorske ir Kostantynivkoje Donecko srityje.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos surengė sutelktą smūgį į Ukrainos laikinosios dislokacijos punktus ir amunicijos sandėlius, sėkmingai pataikydamos į visus taikinius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Per Rusijos raketų smūgį Kijeve danguje virš miesto matyti sprogimas

Anot JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tai, kad Rusijos raketų smūgiai toliau vykdomi mažesniu mastu nei kasdieniai smūgiai per nesėkmingą Rusijos kampaniją prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, greičiausiai rodo, kad Rusijos pajėgos daugiau dėmesio skiria reguliarių raketų smūgių serijų palaikymui, o ne faktiniam smūgių veiksmingumui.

„Rusijos pajėgos gali bandyti vykdyti beveik kasdienes raketų smūgių serijas, siekdamos parodyti, kad riboja galimas būsimas Ukrainos kontrpuolimo operacijas, nors sumažėjęs smūgių veiksmingumas greičiausiai iš esmės nesuvaržo Ukrainos veiksmų“, – teigia analitikai.

„Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pasinaudojo Pergalės dienos švente kaip proga pasišaipyti iš V.Putino ir suabejoti jo sprendimais, taip mesdamas vieną iš didžiausių iki šiol tiesioginių iššūkių V.Putinui, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Kalbėdamas apie šaudmenų trūkumą ir Rusijos ateities perspektyvas Ukrainoje J.Prigožinas paminėjo „laimingo senelio“ figūrą, kuris „galvoja, kad yra geras“. Tada J.Prigožinas retoriškai paklausė, ką Rusija ir būsimos kartos turėtų daryti ir kaip Rusija gali laimėti, jei „senelis“ pasirodys esąs „visiškas asilas“.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

J.Prigožinas taip pat pažymėjo, kad neįvardyti veikėjai (greičiausiai turėta omenyje V.Putinas ir aukšti Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnai) turėtų liautis puikavęsi Raudonojoje aikštėje.

Anot analitikų, tikėtina, kad J.Prigožinas turi omenyje V.Putiną, kuris dažnai vadinamas „seneliu“ (tiksliau – „bunkerio seneliu“), o J.Prigožinas anksčiau yra užsipuolęs kitus aukštus Rusijos pareigūnus ir karininkus vardais – tačiau V.Putino atžvilgiu to nedarė.

J.Prigožinas ir anksčiau panašiais retoriniais triukais bandė pakirsti V.Putino autoritetą. Vis dažnesni J.Prigožino išpuoliai prieš Putiną gali – jei Kremlius nereaguos į J.Prigožino plonai užmaskuotą kritiką V.Putinui Pergalės dienos proga – dar labiau pakirsti V.Putino sistemos normą, pagal kurią atskiri veikėjai gali kautis dėl pozicijų ir įtakos (ir patekti į V.Putino palankumą arba jo netekti), bet negali tiesiogiai kritikuoti V.Putino.

J.Prigožinas paskelbė, kad „Wagner“ pajėgos nesitrauks iš Bachmuto iki jo anksčiau nurodyto termino – gegužės 10 d., nepaisant to, kad Rusijos gynybos ministerija nesugebėjo aprūpinti „Wagner“ papildomais pabūklais, rašoma ISW analizėje.

Gegužės 9 d. J.Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ ir toliau kovos už Bachmutą ir palaikys savo reikalavimus artimiausiomis dienomis. J.Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ negavo visos amunicijos, kurią Rusijos gynybos ministerija tariamai pažadėjo gegužės 7 d. įsakyme, ir teigė, kad gegužės 8 d. „Wagner“ gavo tik 10 proc. prašytos amunicijos.

J.Prigožinas pridūrė, kad Rusijos gynybos ministerijos įsakyme „Wagner“ grasinama išdavyste, jei J.Prigožinas atitrauks savo pajėgas iš Bachmuto, o tai greičiausiai yra viena iš priežasčių, kodėl J.Prigožinas nevykdo gegužės 5 d. grasinimo pasitraukti iš Bachmuto, jei Rusijos gynybos ministerija iki gegužės 10 d. visiškai neaprūpins „Wagner“ šaudmenimis, kurio jis atsisakė gegužės 7 d.

J.Prigožinas ir toliau dėl didelių nuostolių ir lėto judėjimo į priekį Bachmute kaltino kitas Rusijos nereguliarias formuotes, siekdamas parodyti „Wagner“ kaip vienintelę kompetentingą jėgą, veikiančią šiame rajone.

Tai, kad J.Prigožinas nesugebėjo įgyvendinti savo gegužės 5 d. grasinimo pasitraukti, rodo, kad jis suvokia savo priklausomybę nuo Rusijos gynybos ministerijos. J.Prigožinas bandė šantažuoti Rusijos gynybos ministeriją, kad ši pakeistų Bachmuto puolimo prioritetus ir jis galėtų savarankiškai skelbti pergalę mieste Rusijos kariuomenės tikėtino pasirengimo prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą sąskaita. J.Prigožinas kritikavo pareigūnus, atsakingus už šaudmenų paskirstymą, kad šie beprasmiškai taupo šovinius ir leidžia Rusijos kariams žūti mūšyje, nors Rusijos gynybos ministerija tikriausiai (protingai) taupo ribotą kiekį šaudmenų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė pasinaudoti Pergalės dienos kalba, kad padarytų kokių nors reikšmingų retorinių pokyčių, ir pakartojo esamus naratyvus, ruošdamasis užsitęsusiam karui ir vaizduodamas Rusiją kaip sėkmingai besipriešinančią visiems Vakarams, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, V.Putinas bandė pasinaudoti Pergalės dienos iškilmėmis, kad sutelktų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) partneres, kurių daugelis nuo 2022 m. vasario mėnesio siekia sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus. V.Putinas pabrėžė NVS šalių vadovų dalyvavimo renginyje svarbą ir pakartojo šablonišką Kremliaus retoriką, kad Rusija siekia daugiapolės pasaulio tvarkos.

„Reuters“/„Scanpix“/Pergalės dienos paradas Maskvoje

Naujausias V.Putino pastangas sutelkti NVS šalis prislopino kelių Vidurio Azijos šalių vadovų iš pradžių išreikštas nenoras dalyvauti Pergalės dienos renginyje, o Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka neprisijungė prie kitų vadovų anksčiau vykusioje vainikų padėjimo ceremonijoje. Kitos ne Vakarų valstybės iš esmės atmetė Kremliaus bandymus suburti potencialią antivakarietišką koaliciją, ypač Kinija, vis labiau retoriškai atsiribodama nuo Rusijos.

ISW anksčiau vertino, kad dėl Rusijos karinės galios Ukrainoje sumažėjimo šios Rusijos pastangos greičiausiai tapo dar mažiau patrauklios kitoms valstybėms.

Analitikai teigia, kad per Pergalės dienos renginius buvo demonstruojama daug mažiau karinės technikos nei įprastai (įskaitant tik vieną Antrojo pasaulinio karo laikų T-34/85 ir jokių modernių tankų, kurių Rusijai labai reikia Ukrainoje) ir parodė tolimesnę Rusijos kariuomenės degradaciją, nepaisant to, kad Kremlius ankstesnėmis savaitėmis bandė sumenkinti Pergalės dienos reikšmę, mažindamas paradų skaičių ir visiškai atšaukdamas renginius.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Naktį iš gegužės 8 į 9 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną plataus masto raketų smūgių seriją prieš Ukrainą.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos toliau nežymiai įsitvirtino Bachmute ir tęsė ribotas puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko fronte.
• Rusijos pajėgos taikėsi į Ukrainos pozicijas į vakarus nuo Hulyaipolės ir Chersono srityje.
• Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas Čečėnijos Respublikoje atidarė naują specialiosios paskirties pulko „Sever Achmat“ karinę stovyklą.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau deportuoja civilius gyventojus gilyn į Rusijos okupuotą teritoriją.