A.Blinkenas: Ukraina turi viską, ko reikia, kad sėkmingai susigrąžintų teritoriją

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusija paleido raketas į Kupjansko miestą Charkivo srityje ir sužeidė mažiausiai tris žmones, pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Pasak O.Synjehubovo, buvo sužeistos dvi moterys ir vienas vyras. Vienam asmeniui medicininė pagalba suteikta vietoje, o kiti du buvo nuvežti į ligoninę.

Taip pat buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir mažiausiai penki privatūs gyvenamieji namai, rašė O.Synjehubovas.

Kovo pradžioje vietos pareigūnai nurodė iš dalies privalomai evakuoti šeimas su vaikais ir gyventojus su fizine negalia Kupjanske dėl dažno apšaudymo.

Kupjanskas iš Rusijos okupacijos buvo išvaduotas 2022 m. rugsėjį. Miestas ir kitos aplinkinės Charkivo srities teritorijos dėl savo artumo prie Rusijos sienos buvo nuolat atakuojamos nuo pat visiškos invazijos pradžios.

Antradienį Pentagono atstovas spaudai, brigados generolas Patas Ryderis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė numušė Rusijos raketą „Kinžal“, naudodama priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“. Ši raketa iki šiol vadinta nenumušama.

„Galiu patvirtinti, kad jie numušė Rusijos raketą, panaudoję priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, – sakė D.Ryderis.

„Kaip žinote, ši sistema yra platesnio spektro oro gynybos pajėgumų, kuriuos Jungtinės Valstijos ir tarptautinė bendruomenė suteikė Ukrainai, dalis“, – pridūrė jis.

JAV teisingumo departamentas antradienį paskelbė neutralizavęs sudėtingą kenkėjiškos programinės įrangos tinklą, kurį Rusijos saugumo agentūra FSB du dešimtmečius naudojo šnipinėjimui 50 šalių, įskaitant vieną NATO sąjungininkę.

Pasak JAV pareigūnų, FSB buvo sėkmingai įdiegusi kenkėjišką programinę įrangą pavadinimu „Snake“ („Gyvatė“), arba „Uroburos“, kompiuterinėse sistemose visame pasaulyje, bet daugiausia dėmesio skyrė vyriausybių kompiuteriniams tinklams, mokslinių tyrimų centrams, žurnalistams ir kitiems taikiniams.

Per ne vienus metus trukusią operaciją Federaliniam tyrimų biurui (FTB) pavyko įveikti kenkėjišką programinę įrangą, įterpus į ją savąjį kompiuterinio kodo gabalėlį, perduodantį komandas, dėl kurių kenkėjiška programinė įranga persirašo, pranešė Teisingumo departamentas.

„Įvykdžiusi aukštųjų technologijų operaciją, per kurią rusų kenkėjiška programinį įranga buvo nukreipta prieš save, JAV teisėsauga neutralizavo vieną sudėtingiausių Rusijos kibernetinio šnipinėjimo įrankių, kuris buvo du dešimtmečius naudotas siekti Rusijos autoritarinių tikslų“, – pareiškė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco.

Ši kenkėjiška programinė įranga kompiuterinio saugumo ekspertams žinoma jau mažiausiai dešimtmetį ir JAV Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) sako, kad FSB ją pradėjo kurti 2003 metais.

CISA šią kenkėjišką programinę įrangą pavadino „pažangiausiu kibernetinio šnipinėjimo įrankiu FSB arsenale“ ir pažymėjo, kad ją buvo nepaprastai sunku susekti kompiuterinėse sistemose ir tinklo sraute.

Be to, ji buvo sukurta taip, kad ją būtų paprasta naujinti ir modifikuoti, pareiškė CISA ir pridūrė, kad programinėje įrangoje, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, buvo „stebėtinai mažai riktų“.

Tai leido FSB metų metus per tinklus nesusekamai patekti į kompiuterius, kuriuose buvo saugomi slapto pobūdžio dokumentai.

Mažiausiai vienu atveju ši programinė įranga buvo įdiegta neįvardijamos NATO šalies kompiuterinėse sistemose ir tai, pasak CISA, Rusijos žvalgybai suteikė galimybę susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais, susijusiais su tarptautiniais santykiais, ir diplomatiniu susirašinėjimu ir parsisiųsti šiuos dokumentus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė manantis, kad Ukraina turi išteklių, reikalingų teritorijai atgauti per numatomą kontrpuolimą, rašo CNN.

„Jie turi viską, ko reikia, kad galėtų toliau sėkmingai susigrąžinti teritoriją, kurią per pastaruosius 14 mėnesių Rusija užėmė jėga“, – sakė A.Blinkenas bendroje spaudos konferencijoje su JK užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkeno komentarai nuskambėjo tą pačią dieną, kai JAV paskelbė apie papildomą 1,2 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai.

Rytų Ukrainoje nuo raketų ugnies netoli Časiv Jaro antradienį žuvo naujienų agentūros AFP vaizdo koordinatorius Ukrainoje Armanas Soldinas, pranešė vietoje buvę AFP žurnalistai.

Raketomis buvo smogta apie 16 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku netoli Bachmuto esančio miesto priemiesčiui.

Bachmuto miestas jau ne vieną mėnesį lieka įnirtingų kovų Rytų Ukrainoje epicentru.

Rusijos pajėgos apšaudė Chasiv Jaro miestą Donecko srityje, žuvo vienas žmogus, pranešė „Suspilne“ televizija.

Chasiv Jaro karinės administracijos vadovas Serhijus Chausas „Suspilne“ sakė, kad per pastarąją savaitę iš miesto išvyko apie 20 žmonių.

Miesto pareigūnai gegužės 9 d. bandė įtikinti daugiau vietos gyventojų evakuotis, tačiau nė vienas iš jų nesutiko, pridūrė S.Chausas. Dauguma pasilikti nusprendusių žmonių yra pagyvenę žmonės, o šeimos su vaikais jau evakuotos.

Pasak S.Chauso, mieste, kuriame kadaise gyveno daugiau kaip 13 000 žmonių, liko veikti viena vaistinė ir trys parduotuvės.

Chasiv Jaras yra šiek tiek daugiau nei už 15 km į vakarus nuo Bachmuto – miesto, tapusio Ukrainos ir Rusijos karių kovų epicentru.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kreipdamasis į Europos Parlamentą, pareiškė, kad gegužės 9 d. vyksiančiame Rusijos kariniame parade demonstruojama jėga „neišgąsdins“ Europos.

„Šios gegužės 9-osios žinia nėra ta, kurią šiandien girdime iš Maskvos. Mūsų žinia: praeitis nenugalės ateities. O ateitis, mūsų ateitis, yra Europos Sąjunga!“ – sakė O.Scholzas, kurį citavo Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Pasak „Ukrinform“, O.Scholzas taip pat pakartojo, kad Europa ilgam laikui rems Ukrainą.

 Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovas antradienį įspėjo, kad ilgai laukiamas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas gali nebūti lemiamas, ir paragino toliau teikti paramą Kyjivui.

Viešėdamas Vašingtone, JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paragino padidinti Ukrainai teikiamą karinę pagalbą ir padėti šaliai kuo greičiau laimėti karą, bet įspėjo nepuoselėti per didelių vilčių dėl būsimos operacijos.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

„Jie patys įrodė, kad yra labai, labai veiksmingi savo šalies gynėjai, bet mums reikia pripažinti, kad paprasto, greito, lemiamo lūžio gali ir nebūti“, – pareiškė J.Cleverly Atlanto Taryboje.

„Viliuosi ir tikiuosi, kad jiems labai, labai gerai seksis, nes kaskart, kai matydavau ukrainiečius, jie pranokdavo lūkesčius.“

„Bet turime būti realistai. Tai realus pasaulis, tai nėra Holivudo filmas“, – pažymėjo JK užsienio reikalų sekretorius.

Jis paragino Vakarų šalis „neprarasti ryžto toliau daryti tai, kas teisinga“, neatsižvelgiant į kontrpuolimo eigą ir į, jo žodžiais, eskaluojančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų perspektyvą.

Ukraina jau ne vieną mėnesį rengia pavasario kontrpuolimą, per kurį sieks susigrąžinti po invazijos pradžios Rusijos okupuotas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė apribojimus jo karo draskomos šalies grūdų eksportui, kuriuos nustatė kaimyninės Europos Sąjungos šalys ir kurie, anot jo, yra naudingi Rusijai.

„Visi apribojimai mūsų eksportui šiuo metu yra visiškai nepriimtini. Jie tik stiprina agresoriaus galimybes“, – pareiškė V.Zelenskis per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Tikimės, kad ES kuo greičiau atšauks visus apribojimus“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tokios priemonės karo metu yra „griežtos, net žiaurios“ ir nuviliančios.

ES valstybės narės, kurias jis turėjo omenyje, t. y. Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija, jau ne vieną savaitę ginčijasi su Ukraina grūdų klausimu.

Dėl Rusijos pernai pradėtos invazijos smarkiai sumažėjo Ukrainos galimybės eksportuoti savo grūdus tradiciniu maršrutu per Juodąją jūrą, tad šaliai teko eksportui ieškoti sausumos kelių per kaimynines valstybes.

ES valstybės narės sutiko leisti įvežti iš Ukrainos tam tikrus produktus be kiekybinių apribojimų ir be muitinio ir oficialaus tikrinimo.

Tačiau kritus supirkimo kainoms, kai kurių ES šalių ūkininkai ėmė protestuoti, tad Ukrainos maisto eksportui buvo nustatyta įvairių apribojimų bei draudimų.

Briuselis pareiškė, kad, kol tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, grūdų ir kito maisto importo iš Ukrainos uždraudimas yra nepriimtinas.

Europos Komisija praėjusį mėnesį su visomis susijusiomis šalimis pasiekė susitarimą, kuris leistų užtikrinti eksportuojamų ukrainietiškų grūdų tranzitą per ES šalis. Tačiau buvo nustatyta ir tam tikrų apribojimų.

U.von der Leyen su grūdais susijusią padėtį per spaudos konferenciją pavadino sudėtinga.

„Svarbiausias prioritetas dabar yra užtikrinti, kad grūdų tranzitas iš Ukrainos per Europos Sąjungą būtų vykdomas sklandžiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – sakė ji.

„Tam reikalingas labai glaudus įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Todėl kartu įkursime koordinavimo platformą“, – pridūrė EK vadovė.

Vienas iš viešai paskelbtų Rusijos pajėgų tikslų Ukrainoje buvo iki gegužės 9 d. – Pergalės dienos – užimti Bachmuto miestą, dėl kurio jau daugiau nei devynis mėnesius vyksta įnirtingos kovos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepamiršo rusų pareiškimo ir, Maskvai švenčiant kontroversiškai vertinamą šventę, paskelbė, kad Rusijai nepavyko užimti rytinio Bachmuto miesto.

„Jiems nepavyko užimti Bachmuto. Tai buvo paskutinė svarbi karinė operacija, kurią jie norėjo užbaigti iki gegužės devintosios“, – sakė šalies vadovas bendroje spaudos konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri antradienį lankėsi Kyjive.

„Deja, miesto nebėra. Viskas visiškai sunaikinta“, – pridūrė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Per pastarąją parą rusai į Bachmuto ir Lymano-Kupjansko kryptis paleido daugiau kaip 4 tūkst. sviedinių, o tai paneigia „Wagner“ smogikų lyderio Jevgenijaus Prigožino tezę apie vadinamąjį „sviedinių badą“ mūšyje, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas. 

Visų pirma jis patvirtino, kad rusų okupantai prieš Ukrainos kariuomenę naudoja uždraustus fosforo šaudmenis, tačiau nesėkmingai.

„Taip, per šį karą priešas pažeidė visas įmanomas ir įsivaizduojamas taisykles, įskaitant ginklų naudojimą – nuo uždrausto tipo minų iki fosforo šaudmenų. Tai labai apsunkino gynybą, tačiau tai dar kartą pabrėžė neįtikėtiną mūsų karių drąsą, didvyriškumą ir atsparumą, kurie, nepaisant priešo klastos, išliko gyvi. Tai nepakeitė mūsų pajėgų strateginės padėties“, – patikino S.Čerevatas.

Jis pabrėžė, kad rusai nejaučia „sviedinių bado“.

„Per pastarąją parą priešas panaudojo daugiau kaip 4 tūkstančius sviedinių mūsų operatyvinėje zonoje – Bachmuto ir Lymano-Kupjansko kryptimis. Apie kokį sviedinių badą mes kalbame?“ – klausė jis.

Pasak S.Čerevato, pagrindinis Rusijos ginkluotųjų pajėgų stuburas buvo sulaužytas pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais, ir dabar Kremlius daugiausia remiasi mobilizuotomis pajėgomis.

„Jei kalbame apie Bachmutą, tai daugiausia yra kaliniai. Pastiprinimo šaltinis buvo kaliniai, tačiau dėl didelių nuostolių juos papildė desantininkai“, – sakė jis.

Tuo tarpu rusai vis dar turi problemų fronte.

„Pagrindinė rusų problema yra ne sviediniai, o personalas, kuris nėra pakankamai apmokytas, aprūpintas ir, svarbiausia, neturi absoliučiai jokios motyvacijos“, – aiškino S.Čerevatas.

Turkijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį surengs pirmąjį oficialų susitikimą nuo daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusio Sirijos pilietinio karo pradžios, pranešė pareigūnai.

Susitikime Maskvoje taip pat dalyvaus Rusijos ir Irano diplomatijos vadovai, sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šis pranešimas reiškia diplomatinį postūmį turkų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, likus kelioms dienoms iki svarbių rinkimų.

R.T.Erdoganas rėmė ankstyvąsias sukilėlių pastangas nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą ir išlaikė karines pajėgas karo draskomos šalies šiaurinėje dalyje, o tai kelia Damasko pyktį.

„Zuma press“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Tačiau prieš dvejus metus Turkiją ištikus ekonomikos krizei, R.T.Erdoganas pakeitė kursą.

R.T.Erdoganas susitaikė su buvusiais varžovais visame regione ir dabar siekia surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su B.al Assadu.

Sirija atsisako rengti tokį susitikimą, reikalaudama, kad Turkija pirmiausia išvestų savo karius.

Susitaikymą su Sirija remia ir R.T.Erdogano oponentai, ir tai yra svarbus Turkijos rinkimų kampanijos elementas.

R.T.Erdoganas pažadėjo paspartinti beveik 4 mln. Sirijos pabėgėlių ir migrantų, kurie pabėgo į Turkiją gelbėdamiesi nuo skurdo ir karo, repatriaciją.

Susitarimas su Damasku laikomas būtina šio proceso sąlyga.

Iranas ir Rusija padeda tarpininkauti abiejų šalių derybose.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį perspėjo savo kolegą iš Kinijos, kad neutralumas dėl karo Ukrainoje prilygsta Rusijos pusės palaikymui, ragindama Pekiną dėti daugiau pastangų konfliktui užbaigti.

„Neutralumas reiškia stoti agresoriaus pusėn, todėl mūsų pagrindinis principas – aiškiai parodyti, kad esame aukos pusėje“, – sakė Annalena Baerbock per spaudos konferenciją Berlyne kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru Qin Gangu.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Antradienį Čekija „pasveikino“ Rusijos Federaciją su „kruvinu“ pasirodymu. Akcija, primenanti Rusijai apie ukrainiečių žudynes, vyko Prahoje prie Rusijos ambasados.

Aktyvistas prie Rusijos diplomatinės atstovybės atnešė geltonos ir mėlynos spalvos pripučiamą baseiną. Jis buvo pripildytas raudonų dažų, o jame maudėsi moteris.

Taip performanso organizatoriai pademonstravo ukrainiečių kraują, kurį rusai jau daugiau nei metus lieja bandydami užgrobti Ukrainą.

Europos Parlamento nariai antradienį nubalsavo už tai, kad būtų paspartintas įstatymo, kuriuo siekiama skubiai pristatyti šaudmenis ir raketas į Ukrainą ir padėti Bendrijos valstybėms narėms papildyti jų atsargas, svarstymas

EP nariai ir Europos Komisijos pareigūnai teigė, kad iki metų pabaigos turėtų būti priimti nauji teisės aktai, vadinami Aktu dėl paramos šaudmenų gamybai (angl. ASAP – the Act in Support of Ammunition Production).

Komisijos inicijuotas pasiūlymas dėl išlaidų pateiktas tuo metu, kai blokas siekia per ateinančius 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Tačiau tokio didelio kiekio amunicijos perdavimas Ukrainai smarkiai sumažino ES šalių narių atsargas, todėl atsirado poreikis priimti naują amunicijos gamybos įstatymą.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad ASAP „padės valstybėms narėms padidinti gamybą ir paspartinti šaudmenų tiekimą, kad būtų patenkinti Ukrainos ir valstybių narių poreikiai“.

Europos Komisija siūlo skirti 500 mln. eurų biudžetą. Teisės akto projekte raginama pasinaudoti ES Europos gynybos fondu ir kitu mechanizmu, pavadintu Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktu.

Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė – Europos liaudies partija (ELP), kuriai priklauso ir U.von der Leyen, – paragino praleisti įprastą parlamentinio komiteto etapą ir skubiai paspartinti ASAP priėmimo procedūrą.

Vienas iš ELP narių Christianas Ehleris parlamentui sakė, kad „turime padidinti amunicijos, kuri skubiai reikalinga Ukrainai Rusijos pradėtame kare, o taip pat ir pačiai Europai, gamybą Europoje“.

Kinija antradienį perspėjo Europos Sąjungą dėl naujo planuojamo sankcijų paketo Maskvai, kuriame rekomenduojama sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, ir pareiškė, kad imsis veiksmų jų interesams apsaugoti.

Užsienio reikalų ministras Qin Gangas, kalbėdamas apie ES diskusijas dėl galimų apribojimų aštuonioms Kinijos bendrovėms, sakė, kad jei bus imtasi baudžiamųjų priemonių, „Kinija taip pat imsis reikiamų atsakomųjų priemonių, kad tvirtai apsaugotų teisėtus Kinijos bendrovių interesus“.

Išvakarėse Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.

ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.

Trečiadienį ES ambasadoriai susitinka pradėti diskusijų dėl 11-ojo sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketo.

Kinijos ir Rusijos bendrovės „normaliai bendrauja ir bendradarbiauja, ir tai neturėtų būti paveikta“, sakė Qin Gangas po derybų Berlyne su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.

Jis pridūrė, kad Kinija griežtai nepritaria, kad kitos šalys nustatytų savo taisykles arba imtųsi vienašališkų veiksmų prieš ją.

Berlyne Qin Gangas tvirtino, jog Pekinas visada siekė taikaus dialogo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

Jis sakė, kad Kinija šiuo klausimu į Ukrainą išsiųs specialųjį pasiuntinį, ir paragino Vokietiją dėti daugiau pastangų siekiant paliaubų ir taikos derybų.

Tačiau A.Baerbock ragino Pekiną užimti aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu, įspėdama, kad laikytis neutralumo dėl šio karo reiškia stoti Maskvos pusėn.

„Neutralumas reiškia stoti agresoriaus pusėn, todėl mūsų pagrindinis principas – aiškiai parodyti, kad esame aukos pusėje“, – sakė ji per spaudos konferenciją Berlyne kartu su Kinijos užsienio reikalų ministru.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas

Rusai į Berdianską veža užimtų Zaporižios srities gyvenviečių okupacinės valdžios atstovus, kolaborantus ir vaikus.

Apie tai pranešė Berdiansko miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Halicyna. Ji pridūrė, kad į miestą kartu su Ukrainos civiliais vyksta ir Rusijos kariai.

„Tik trečdalis autobusų buvo su civiliais gyventojais, o likusieji – su Rusijos kariškiais. Civiliai buvo vežami į Berdianską, o okupantų kariuomenė judėjo Mariupolio link. Kol kas nesuprantame, ar jie vežami stiprinti Donecko sektoriaus, ar į Rusiją. Kitaip tariant, rusai laikinai okupuotų teritorijų gyventojus panaudojo kaip gyvuosius skydus savo kariams“, – aiškino ji.

Ji taip pat pažymėjo, kad užimtajame mieste tarp okupantų vyrauja „panikos nuotaikos“.

„Okupantai jau pradėjo panikuoti, patruliai stovi Melitopolio greitkelyje ir tikrina visas civilines transporto priemones, įskaitant evakuojamus asmenis“, – patikslino V.Halicyna.

Per pastarąją parą Donecko srities Bachmuto mieste Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 166 Rusijos kovotojus ir 206 jų sužeidė. Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

Pasak jo, rusai ir toliau siekia užimti Bachmuto miestą.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

„Per pastarąją parą jie 375 kartus apšaudė šį fronto ruožą iš įvairių tipų ir kalibro artilerijos, taip pat iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

Įvyko aštuoni susirėmimai, per kuriuos žuvo 166 okupantai ir 206 buvo sužeisti. Buvo pataikyta į priešo tanką T-72, pėstininkų kovos mašiną, lengvąjį šarvuotą vilkiką, bepilotį orlaivį „Orlan-10“ ir šešis lauko amunicijos sandėlius“, – informavo S.Čerevatas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų priimti sprendimą oficialiai pradėti derybas dėl šalies įstojimo į bloką po to, kai pernai ji oficialiai įgijo kandidatės statusą.

„Atėjo laikas pašalinti dirbtinį politinį netikrumą Ukrainos ir ES santykiuose. Atėjo laikas priimti teigiamą sprendimą dėl derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžios“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas sukritikavo Rusijos kariuomenės dėmesį Pergalės dienos paradui Maskvoje, kuris vyksta kaip tik tuo metu, kai Ukraina ruošiasi pradėti kontrpuolimą.

Paskutiniame iš serijos pasisakymų, skirtų Rusijos karinei vadovybei Maskvoje, J.Prigožinas teigė, kad Ukrainos pajėgos antradienį „plėšo flangus“ Bachmuto kryptimi ir „persigrupuoja prie Zaporižios“.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Ir netrukus prasidės kontrpuolimas“, – pridūrė jis ilgame susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame garso įraše.

„Wagner“ vadovo teigimu, rusai turėtų daugiau dėmesio skirti Ukrainoje vykstantiems įvykiams, o ne per televiziją transliuojamam Pergalės dienos paradui.

„Jie absoliučiai, aiškiai sako, kad kontrpuolimas vyks ant žemės, o ne per televiziją. Mūsų šalyje visi galvoja, kad reikia viską daryti per televiziją ir švęsti Pergalės dieną“, – žėrė kritiką J.Prigožinas.

Jo nuomone, Pergalės diena priklauso ankstesnei kartai.

„Pergalės diena yra mūsų senelių pergalė, – sakė jis. – Mes tos pergalės nenusipelnėme nė per milimetrą“.

Ukrainiečiai nestokoja išradingumo – prie bepiločių orlaivių, paprastai vadinamų dronais - bombas pritvirtina naudodami lipnią juostą ar užtrauktukus, praneša „Business Insider“.

Šie savadarbiai orlaiviai tapo įprasta Ukrainos žvalgybos ir pajėgų dalimi, pranešė „New York Times“. Vienas dronų pilotas sakė, kad dronai yra pigūs, kainuoja tik kelis šimtus dolerių, palyginti su 20 000 dolerių kainuojančiais dronais, kuriuos, kaip pranešama, naudoja Rusija.

Ukrainos kariai paprastai perkonfigūruoja Kinijos bendrovės DJI civilinius dronus, prie jų užtrauktukais ar lipnia juosta pritvirtindami iki dviejų kilogramų sprogmenų, pranešė „The New York Times“.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./DJI Mavic 2 Pro dronas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre paragino Europą nesileisti įbauginamai Rusijos prezidento Vladimiro Putino „jėgos demonstravimo“.

„Maskvoje, esančioje už 2200 kilometrų į šiaurės rytus nuo mūsų, V.Putinas šiandien dislokuoja savo karius, tankus ir raketas. Neišsigąskime tokio jėgos demonstravimo“, – sakė Vokietijos kancleris, turėdamas omenyje Rusijos Pergalės dienos paradą.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

O.Scholzas pažymėjo, kad ukrainiečiai „moka savo gyvybėmis“ už „galingos kaimyninės valstybės iliuzijas“, ir pakartojo, kad remia Ukrainą.

„Tvirtai remkime Ukrainą tol, kol tai bus būtina“, – pabrėžė O.Scholzas.

Spaudos konferencijoje su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola kancleris taip pat perspėjo, kad kitas Europos sankcijų Rusijai raundas „nebus paskutinis“ ir kad blokas bus pasirengęs aptarti tolesnius patobulinimus.

Estija atmetė rusų pareigūnų prašymą pašalinti ant Narvos tvirtovės prie Estijos ir Rusijos sienos pakabintą plakatą, kuriame Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vadinamas karo nusikaltėliu, rašo regioninis laikraštis „Pohjarannik“.

Narvos policijos nuovados viršininkas Indrekas Puvi sakė, kad Estijos ir Rusijos pasienio tarnybų atstovai ant Narvos pasienio tilto susitiko antradienį 10 val. ryto.

„Šiandienos neplanuotą susitikimą inicijavo Rusijos pusė. Be kita ko, buvo aptartas ant Narvos muziejaus sienos pakabintas plakatas, kurį pašalinti Rusijos atstovai reikalavo iš mūsų pasieniečių“, – sakė I.Puvi.

„AP“/„Scanpix“/Narvos pilis Estijoje

Kaip pranešama, Policijos ir sienos apsaugos valdybos pareigūnai Rusijos atstovams paaiškino, kad toks plakatas Estijoje nėra draudžiamas, jie dirbdami savo darbą vadovaujasi Estijos įstatymais, tad rusų pareigūnai neturi pagrindo reikalauti pašalinti plakatą.

Antradienio rytą Narvos muziejus ant tvirtovės sienos, kuri gerai matoma už upės Rusijoje, pritvirtino milžinišką plakatą su užrašu „Putinas – karo nusikaltėlis“.

Kitapus upės, Ivangorode, Rusija antradienį planuoja didelį Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą. Koncertų scena ir dideli ekranai įrengti prie tilto taip, kad būtų gerai matomi iš Estijos pusės.

Jei šventėje Ivangorode dalyvaujantys žmonės nukreiptų akis Estijos pusėn, pamatytų plakatą, kuriame V.Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.

Gegužės 9-ąją Rusija kasmet mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, Vakarai karo pabaigą mini gegužės 8-ąją.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnijos ir Uzbekijos vadovų atvykimą į paradą Maskvoje pavadino amoraliu ir nedraugišku žingsniu. Tai teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. 

„Renginio metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio tarptautinis teisingumas ieško už karo nusikaltimus, pateisino ukrainiečių žudymą, Ukrainos miestų ir kaimų naikinimą, ukrainiečių vaikų grobimą ir represijas prieš okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus.

Naktį prieš susitikimą Rusija į Ukrainą paleido 25 sparnuotąsias raketas, iš jų 15 – į Kyjivą, siekdama sukelti dar daugiau mirčių ir destrukcijos Ukrainos teritorijoje“, – teigė Užsienio reikalų ministerija. 

Tuo pat metu parado dalyviams buvo parodyta Rusijos karinė technika, kuri jau dešimtus metus iš eilės dalyvauja Rusijos neišprovokuotame agresyviame kare prieš Ukrainą.

Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimas jau vyksta „mažais žingsneliais“ ir „tinkamu laiku bus įgyvendintas visa apimtimi“, telemaratono metu sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk.

Anot jos, Rusijos užpuolikai intensyviai apšaudo Chersono srities pakrantės dalį, nes labai bijo numatyto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk

„Deja, jie tikrai taip bijo kontrpuolimo, kad bando tiesiog bombarduoti viską, kas priartėja prie dešiniojo kranto, ir labai smarkiai smogia į pakrantės gyvenvietes. Nuolat atakuojami Chersono ir Beryslavo rajonai, taip pat Beryslavo, Chersono ir Kizomio miestai. Jie naudoja valdomas aviacines bombas, kad darytų psichologinį spaudimą žmonėms (civiliams gyventojams) ir mūsų daliniams (Ukrainos gynybos pajėgoms). Esą jų galia tokia didelė, kad net neverta bandyti judėti į priekį“, – aiškino spaudos centro atstovė. 

„Nepaisant to, kad priešas supranta, jog Dniepro perėjimas yra galinga ir sudėtinga operacija, jie vis tiek baiminasi (kontrpuolimo) iš visų pusių – nesvarbu, ką prognozuoja analitikai“, – pridūrė N.Humeniuk.

Ukraina šiame kare gali nugalėti Rusijos agresorių. Tam reikia, kad jos pajėgumai būtų proporcingi Rusijos pajėgumams, per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anot šalies vadovo, susitikimo metu jiedu aptarė Ukrainos gynybos, jos prisijungimo prie bendrijos ir esamų prieštaravimų sprendimo klausimus.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Kalbant apie gynybą, Ukraina kasdien demonstruoja mūsų gynybos nuo Rusijos agresijos veiksmingumą. Kiekviena numušta teroristų raketa, kiekviena mūsų karių sėkmė atremiant Rusijos išpuolius yra įrodymas, kad mes galime nugalėti šį agresorių. Svarbiausia – mūsų pajėgumų proporcingumas agresoriaus pajėgumams“, – sakė V.Zelenskis.

Į Kyjivą atvykusi Europos Komisijos vadovė paskelbė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių kovai su Rusijos agresija.

Penktadienį ES Taryba galutinai patvirtino 1 mlrd. eurų skyrimą šaudmenims Ukrainai pirkti.

„Aptarėme labai svarbų klausimą: šių šaudmenų įsigijimo ir pristatymo greitį. Jų jau reikia mūšio lauke“, – spaudos konferencijos baigoje pažymėjo Kyjivas..

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė paliko kai kurias savo pozicijas Bachmute ir „atidengė“ dalį fronto, kurią teko dengti jo samdiniams.

Jis pateikė ultimatumą Rusijos gynybos ministerijai ir generaliniam štabui – jei jo samdiniai nebus aprūpinti šaudmenimis, jie pasitrauks iš savo pozicijų. 

„Gavome kovinį įsakymą, kuriame teigiama, kad pasitraukimo iš pozicijų atveju tai bus laikoma išdavyste. Tai pirmiausia buvo kreipimasis į mus. Jei nebus amunicijos, mes paliksime savo pozicijas.

Užuot kovoję, nuolat užsiimame intrigomis. Vietoj gynybos ministerijos turime intrigų ministeriją, todėl mūsų kariuomenė bėga. Ji bėga, nes 72-oji brigada šiandien (gegužės 9 d. – red. past.) praš*ko tris kvadratinius kilometrus, dėl ko aš netekau apie 500 žmonių, nes tai buvo strateginis atramos taškas. Jie tiesiog paspruko“, – sakė jis. 

J.Prigožinas suskubo kritikuoti Rusijos Gynybos ministeriją, sakydamas, kad, nepaisant žadėtos amunicijos ir Sergejaus Surovikino paskyrimo, pokyčių beveik neįvyko.

Jis teigė, kad „Wagner“ buvo skirta 10 proc. to, ko jie reikalavo.

„Mes buvome apgauti“, – tikino J.Prigožinas. 

Pasak jo, Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas asmeniškai sumažino ginklų kiekį, kuris turėjo būti skirtas J.Prigožino samdiniams.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas interviu metu su ispanų leidiniu „El Pais“ pareiškė, kad šiuo metu nėra jokių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvų, nes „abi pusės įsitikinusios, kad gali laimėti“

„Deja, nemanau, kad šiuo metu taikos derybos įmanomos“, – sakė jis.

„Abi pusės įsitikinusios, kad gali laimėti. Tai buvo Rusijos invazija, prieštaraujanti tarptautinei teisei ir Jungtinių Tautų chartijai, tačiau nematau, kad Rusija norėtų pasitraukti iš šiuo metu okupuotų teritorijų, ir manau, kad Ukraina tikisi jas susigrąžinti.“

Jungtinių Tautų organizacijos vadovas pabrėžė, kad vietoje to JT daro viską, ką gali, kad „užmegztų dialogą su abiem pusėmis ir išspręstų konkrečias problemas“, pavyzdžiui, Ukrainos grūdų eksporto ir Rusijos maisto produktų bei trąšų eksporto.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas

Generalinis sekretorius taip pat neturi didelės vilties, kad Kinijos ar Brazilijos tarpininkavimas padės nutraukti karo veiksmus.

„Jau sakiau, kad taikos derybos šiuo metu neįvyks, – teigė jis. – Tačiau tikiuosi, kad jos įvyks ateityje. Buvo kalbama apie Rusijos žiemos puolimą ir Ukrainos puolimą pavasarį; akivaizdu, kad abi pusės yra visiškai įsitraukusios į karą.“

Antradienį A.Guterresui buvo įteiktas Carloso V Europos apdovanojimas, skiriamas asmenims ar organizacijoms, prisidėjusiems prie Europos kultūrinių ir istorinių vertybių puoselėjimo ar europinės integracijos.

„Universalioms vertybėms, principams ir idėjoms, kurios mus vienija kaip žmonių šeimą... nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė nuo pat Jungtinių Tautų įkūrimo“, – sakė A.Guterresas.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą... kelia šaliai ir jos gyventojams kančias ir masinį naikinimą bei prisideda prie pasaulinės ekonomikos sutrikimų, kuriuos išprovokavo COVID-19 pandemija.

„Todėl turime pakelti balsą ir dar kartą patvirtinti savo vertybes. Ir visų pirma mums reikia taikos“, – pridūrė 74 metų buvęs Portugalijos ministras pirmininkas.

Jungtinių Valstijų pareigūnai pirmadienį pranešė, kad, Rusijai toliau atakuojant Ukrainą dronais ir raketomis, JAV suteiks Ukrainai dar 1,2 mlrd. dolerių (1,09 mlrd. eurų) ilgalaikės karinės pagalbos, kad toliau stiprintų jos oro gynybą.

Apie pagalbos paketą turi būti paskelbta antradienį, o pinigai bus skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Kitaip nei JAV įranga, ginklai ir šaudmenys, kurie Ukrainai dažniau siunčiami iš Pentagono atsargų – kad būtų galima juos greitai pristatyti, – šie pinigai bus išleisti per ateinančius mėnesius ar net metus, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumo poreikius ateityje.

Pagal paramos iniciatyvą bus finansuojamos oro gynybos sistemos HAWK, šaudmenys ir dronai, skirti oro gynybai. Taip pat bus perkama artilerija, raketos, finansuojama nuolatinė įvairių sistemų priežiūra ir atsarginės dalys, teigia pareigūnai. Jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes apie pagalbos paketą dar nebuvo oficialiai pranešta.

Įskaitant šį paketą, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV jai suteikė arba pažadėjo suteikti beveik 37 mlrd. dolerių (apie 34 mlrd. eurų) karinės pagalbos.

Sprendimas priimtas Ukrainai ruošiantis pradėti pavasario kontrpuolimą.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, antradienio naktį rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas, bet 23 iš jų ukrainiečiai numušė.

Kyjivo karinė administracija nurodė, kad virš sostinės numušta apie 15 rusų raketų, ir pridūrė, kad dėl kritusių raketų nuolaužų žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta.

Susidūrusi su ekonominėmis sankcijomis ir tiekimo grandinių apribojimais dėl invazijos į Ukrainą, Rusija, norėdama sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, nuolat naudojasi Irano dronais „Shahed“. Todėl į JAV pagalbos paketus – įskaitant tiesioginę karinę ginkluotę ir paramą – buvo įtrauktos sistemos, skirtos dronams numušti.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad Rusijos invazija sukėlė pavojų Vakarų vertybėms, todėl kartu su Europos partneriais svarsto galimybę aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Aktyviai diskutuojame dėl F-16 su Danija, Jungtine Karalyste, kai kuriomis kitomis šalimis Europoje, taip pat su JAV“, – tvirtino M.Rutte.

Tačiau, naikintuvų perdavimo atveju pirmiausia reikalingas visų partnerių susitarimas, kaip kad buvo anksčiau, prieš tiekiant Ukrainai „Panzer“ haubicas ir tankus „Leopard“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte

„Diskusijos vyksta“, – sakė Nyderlandų premjeras.

Jis taip pat pridūrė, kad būtinybę ginti Ukrainą kare su Rusija paaiškins Brazilijos prezidentui, kuris kritiškai vertina Kyjivo ginkluotę.

„Turime padėti Ukrainai kovoti šioje kovoje“, – pažymėjo M.Rutte.

Pasak jo, paramos Ukrainai klausimas yra „egzistencinis“ Nyderlandams, Europai ir kitoms šalims.

Pirmadienį paaiškėjo, kad Lenkija perdavė Ukrainai dar 10 naikintuvų MiG-29. Pirmuosius 4 lėktuvus Lenkija Kyjivui perdavė balandžio pradžioje. Taip pat žinoma, kad Slovakija Ukrainai taip pat suteikė 13 naikintuvų MiG-29.

Rusijos pajėgos turėjo didingų planų gegužės 9 d. pranešti apie savo „pergales" Ukrainoje, todėl gali tęsti savo terorą raketomis prieš šalies gyventojus, telemaratono metu pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Mes manome, kad priešas tikrai tęs terorą ir savo pastangas nukreips į tai, kad gyventojai būtų laikomi įtampoje bent jau šiandien. Todėl reikia vengti minios, tikrai suvokti jos keliamą pavojų“, – pabrėžė spaudos centro atstovė.

N.Humeniuk pažymėjo, kad Rusijos užpuolikų karinę jūrų grupuotę Juodojoje jūroje šiuo metu sudaro 18 laivų, iš kurių 5 yra raketnešiai.

„Cover Images“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas

„Atsižvelgiant į tai, kad rusai naktį šiek tiek apšaudė, jie vis dar turi mažiausiai 28 parengtas raketas „Kalibr“, – sakė ji.

Atstovė taip pat pabrėžė, kad anksčiau masinį okupantų apšaudymą lydėjo 70-80 raketų, o dabar – 15-30.

„Tai atskleidžią jų pajėgumus. Tačiau mes nepamirštame, kad, nepaisant sankcijų, jie vis tiek jas (raketas) gamina“, – teigė N.Humeniuk. 

Ji sakė, kad, žvalgybos duomenimis, priešas vis dar turi daug „Shahed“ tipo atakos bepiločių lėktuvų.

„Žinome apie rusų pomėgį simbolizuoti ir pan. Iš tiesų jie negali demonstruoti savo įrangos per paradus. Jie norėjo tai padaryti mūšio lauke. Tačiau ir ten jie patyrė pralaimėjimą. Todėl jie ieškos bet kokios kitos "pergalės"...“, – tikino moteris.

Jos nuomone, Maskva siekia sukurti papildomą nervinę įtampą, o tada jau smogti.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos smogė Ukrainos teritorijai iš jūros ir oro paleistomis sparnuotosiomis raketomis. Per dvi Rusijos atakų bangas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė 23 iš 25 sparnuotųjų raketų.

Ukrainos gynybos pajėgos kruopščiai ruošiasi būsimam kontrpuolimui ir pradės jį, kai ateis „tinkamas laikas“, kad „pademonstruotų sėkmę“, „Sky News“ pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.

„Mes pradėsime ... (ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą – red. past.), kai ateis tinkamas laikas, kai bus visiškai pasirengta ... mes pradėsime kontrpuolimą nedelsiant, kai mūsų karinė ir politinė vadovybė priims sprendimą“, – pažymėjo jis.

Ministras pirmininkas pridūrė, kad gynybos pajėgos dabar kruopščiai ruošiasi kontrpuolimui, jog jis būtų besąlygiškai sėkmingas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

„Ruošiamės labai kruopščiai, nes tai labai svarbi operacija, ir suprantame, kad privalome pademonstruoti šios operacijos sėkmę mūsų visuomenei, mūsų partneriams, visam pasauliui ir mūsų priešui“, – aiškino D.Šmyhalis.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar tvirtino, kad Ukrainos kariai jau vykdo kontrpuolimo veiksmus fronte, įskaitant Bachmuto gynybą. Tuo pat metu ginkluotųjų pajėgų vadovybė turi keletą planų, kaip išlaisvinti teritorijas iš okupantų.

Ukrainos generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad dėl plataus masto Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje žuvo 480 vaikų ir dar 967 buvo sužeisti, paskelbė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Iki 2023 m. gegužės 9 d. ryto dėl Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotos agresijos Ukrainoje buvo paveikti daugiau kaip 1447 vaikai. Remiantis oficialia prokurorų informacija, 480 vaikų žuvo, o daugiau kaip 967 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – rašoma pranešime.

Duomenys nėra galutiniai, nes dirbama, kad jie būtų nustatyti karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje – 455, Charkivo – 275, Kijevo – 128, Chersono – 96, Zaporižios – 89, Nikolajevo – 89, Černihovo – 70, Dnipro – 67, Luhansko – 66.

Pirmadienį po Rusijos pajėgų apšaudymo Stanislavo kaime, Chersono srityje, buvo sužeistas 9 metų berniukas, o Zaporižios srityje – 15-metis Matvijivkos bendruomenės gyventojas.

Praeitą savaitę paviešintame skelbime apie pirkimus, kurį paskelbė Didžiosios Britanijos vadovaujamas Tarptautinis fondas Ukrainai, kurį sudaro Šiaurės Europos šalių grupė, sukūrusi ginklų siuntimo į mūšio lauką mechanizmą, pranešama apie Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos prašymą „išreikšti susidomėjimą“ smogiamaisiais pajėgumais, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km arba beveik 200 mylių, paskelbė leidinys „The Washington Post“.

Pasak britų pareigūno, kuris atsisakė patvirtinti svarstomos ginkluotės tipą, laiką ar kiekį, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Tačiau šis pranešimas yra svarbus žingsnis link to, kad Didžioji Britanija pati tiektų tokią amuniciją, o prašomos specifikacijos ir pajėgumai labai atitinka jos iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukraina jau seniai prašo Vakarų šalių aprūpinti ją ilgesnio nuotolio raketomis, teigdama, kad tokie ginklai galėtų pakeisti karo eigą, nes leistų Ukrainos kariams smogti Rusijos vadavietėms, tiekimo linijoms, šaudmenų ir degalų sandėliams giliai Kryme ir laikinai okupuotoje teritorijoje Rytų Ukrainoje.

Pranešama, kad „Storm Shadows“ gali būti montuojami ant Ukrainos sovietinių lėktuvų. Tokios raketos gali pasiekti Rusijos teritoriją. Kartu Kyjivas žada Vakarams nenaudoti donorinių ginklų smūgiams Rusijai.

Baimė, kad Ukraina raketomis apšaudys taikinius Rusijoje, yra pagrindinė priežastis, kodėl Jungtinės Valstijos ne kartą atmetė Kyjivo prašymus dėl ilgo nuotolio amunicijos.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad Rusija „nugalės“ kovoje su, jo žodžiais tariant, „imperialistais“, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Šiaurės Korėja užmezgė glaudesnius ryšius su Kremliumi ir palaikė Maskvą po to, kai ji pernai įsiveržė į Ukrainą ir vėliau paskelbė aneksavusi dalį Ukrainos, kurią dauguma JT narių pasmerkė kaip neteisėtą.

„Siunčiame šiltus linkėjimus Jums, Rusijos kariuomenei ir Rusijos žmonėms už jų šventą kovą siekiant išsaugoti taiką pasaulyje“, – agentūra citavo Kimo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Kimas taip pat pasveikino V.Putiną su antradienį minima Pergalės diena, kuria pažymimas 1945 m. nacistinės Vokietijos pralaimėjimas, ir pareiškė, kad Rusija ir toliau gins savo „autonomiją“ ir „regiono stabilumą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kremliaus remiama okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto valdžia mobilizuoja gyventojus, turinčius Rusijos pasus, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė tremtyje esanti miesto taryba. 

„Mariupolyje prasidėjo mobilizacija. Apie tai praneša patys miesto gyventojai“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad valstybiniame sektoriuje dirbantys vyrai pirmieji gavo karinio komisariato siuntimus atlikti medicininę apžiūrą.

„Telegram“ žinutėje buvo prisegta vieno gyventojo gauto dokumento, kuris, pasak autorių, yra siuntimas, nuotrauka. 

„Mariupolyje pradėjo dirbti šaukiamosios komisijos. Okupantai jau ieško piliečių, kurie nevykdo „karinių prievolių“. Priešas planuoja šaukti vyrus iki rugpjūčio mėnesio“, – sakė tremtyje gyvenantis Ukrainos Mariupolio meras Vadimas Boičenka.

Rusijos remiamos, save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos, kuri administruoja Mariupolį, vadovas Denisas Pušilinas kovo 31 d. pasirašė dekretą, leidžiantį mobilizuoti Rusijos piliečius okupuotame regione.

Praeito mėnesio pabaigoje pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos vadovas pranešė, kad regione pavojingai sumažėjo vandens atsargos, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pastebėta, kad Rusijos okupuotame Donecke nuo invazijos pradžios vis dažniau susiduriama su vandens trūkumo problema.

Regioną aprūpinantį Siverskio-Doneco kanalą iš esmės tebekontroliuoja Ukraina, tačiau dėl jo ilgo maršruto dažnai kyla ginčų. Rusijos pajėgos tikriausiai siekė apsaugoti kanalą, kad sumažintų vandens trūkumą Donecko teritorijoje, pastebėjo britų žvalgyba.

Siverskio-Doneco kanalas eina per Chasiv Jaro miestą, esantį maždaug už 6 km į vakarus nuo Bachmuto.

Gynybos ministerija pažymėjo, kad Rusijos intensyviai naudojama netiesioginė artilerija, skirta Bachmuto ir aplinkinės teritorijos užėmimui, greičiausiai padarė šalutinės žalos kanalui ir vandens infrastruktūrai, o tai kenkia Rusijos pastangoms pašalinti vandens trūkumą.

Siekdama kompensuoti nesėkmę užimant ir išlaikant kanalą, Rusija tikriausiai tiesia vandentiekį, kad sumažintų vandens trūkumą Donecko mieste. Vis dėlto mažai tikėtina, kad tai visiškai kompensuos okupuotuose regionuose sumažėjusias galimybes gauti vandens.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos, kai švenčiama taika ir vienybė Europoje.

Šis vizitas laikomas Ukrainos simboliniu atkirčiu Rusijoje gegužės 9-ąją minimos Pergalės dienos paradui Maskvoje.

U.von der Leyen atvyko naktiniu traukiniu iš Lenkijos, pranešė šiuo traukiniu taip pat važiavęs reporteris.

EK vadovė susitiks su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kalbėsis apie Ukrainos siekį vieną dieną tapti Europos Sąjungos nare.

VIDEO: Simbolinis atkirtis Rusijos gegužės 9-osios paradui – Ursula von der Leyen atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos

Simbolinis atkirtis Rusijos gegužės 9-osios paradui – Ursula von der Leyen atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos

Reuters

Rusijos nuostoliai Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios siekia daugiau nei 195 000 karių.

Per vieną dieną rusai neteko 650 karių, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo "Facebook" puslapyje. Generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios likviduota apie 195620 jos karių.

Generalinis štabas pridūrė, kad per pastarąją parą taip pat buvo sunaikinti keturi rusų tankai, tiek pat šarvuotų kovos mašinų, 13 artilerijos sistemų, viena oro gynybos sistema, keturi operatyviniai ir taktiniai dronai, aštuonios sparnuotosios raketos, 11 transporto priemonių ir cisternų bei keturi specialiosios technikos vienetai.

Rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį sakė, kad jo pajėgos pradėjo gauti joms labai reikalingų šaudmenų, vykstant įnirtingiems mūšiams prie Ukrainos rytuose esančio Bachmuto.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose J.Prigožinas necenzūriniais žodžiais plūdo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą dėl šaudmenų trūkumo.

„Wagner“ kovotojai vaidina svarbų vaidmenį Rusijos kare ir vadovauja mėnesius trunkantiems mūšiams dėl Bachmuto – ilgiausiems ir kruviniausiems šiame kare.

J.Prigožinas pareiškė, kad jei nesulauks didesnės paramos, gegužės 10 dieną išves savo kovotojus.

Pirmadienį jo atstovo spaudai paskelbtame garso įraše J.Prigožinas sakė: „Preliminariais duomenimis, mes pradedame gauti šaudmenų.“

Jis sakė, kad Bachmute vyksta įnirtingi mūšiai, o jo pajėgos žengia į priekį.

J.Prigožinas pridūrė, kad Ukrainos kariai tebekontroliuoja maždaug 2,36 kv. km teritoriją Bachmute.

Pirmadienį ukrainiečių gynėjai atrėmė 42 priešo puolimo bandymus keturiose fronto kryptyse: Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos. Apie tai savo rytiniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Kariškiai pažymi, kad sudėtingiausia padėtis yra prie Bachmuto ir Marjinkos.

Dieną rusų pajėgos aktyviai, bet nesėkmingai atakavo Ivanivskės kaimo ir Časiv Jaro miestelio kryptimi, per kuriuos eina pagrindiniai Bakhmute esančių Ukrainos karių aprūpinimo keliai. O Marjinkos kryptimi Ukrainos kariams teko atremti daugybę agresoriaus atakų prieš patį miestą.

Lymano kryptimi pagrindinės priešo puolamosios grupuotės pastangos buvo sutelktos Belohorivkos kaimo kryptimi. Netoli Avdijivkos okupantai nesėkmingai puolė patį miestą ir Pervomaiskės kaimą.

Gegužės 8 d. Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į priekį Bachmuto teritorijoje, kur pranešama apie suintensyvėjusias „Wagner“ grupės pajėgų puolamąsias operacijas, kasdien atnaujinamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Ekspertai teigia, kad gegužės 7 d. paskelbta geolokuota filmuota medžiaga rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai pasiekė laimėjimų vakarinėje Bachmuto dalyje. Gegužės 7 ir 8 d. Rusijos šaltiniai teigė, kad „Wagner“ kovotojai suintensyvino Ukrainos pozicijų vakarinėje Bachmuto dalyje puolimą ir teritorijos apšaudymą.

Gegužės 7 d. „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad „Wagner“ pasistūmėjo 280 m Bachmute ir kad Ukrainos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 2,37 kv. km miesto teritoriją. Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas paneigė Rusijos teiginius, kad nuo gegužės 7 d. Bachmute dislokuoti kai kurie čečėnų „Achmat“ daliniai.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

ISW nematė jokio vizualaus patvirtinimo, kad „Achmat“ daliniai veiktų šiame rajone.

Gegužės 7 d. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos taip pat suintensyvino Ukrainos pozicijų prie Bohdanivkos (6 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), Časiv Jaro (13 km į vakarus nuo Bachmuto) ir Orichovo-Vasylivkos (14 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto) puolimą, o gegužės 8 d. surengė puolimą prie Bohdanivkos, Predtečynės (14 km į pietvakarius nuo Bachmuto) ir Ivanivskės (6 km į vakarus nuo Bachmuto).

Gegužės 8 d. Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas pranešė, kad Rusijos pajėgos Bachmuto kryptimi surengė 29 puolimus ir kad padidėjęs artilerijos aktyvumas rodo, jog Rusijos pajėgos šiame rajone nejaučia didelio amunicijos trūkumo, nors neseniai tai tvirtino J.Prigožinas.

S.Čerevatas pareiškė, kad Rusijos pajėgos ir toliau vykdo puolimą antžeminėmis pajėgomis, kuris yra pagrindinė jų taktika Bachmuto rajone. 127-osios Ukrainos teritorinės gynybos brigados vadas Romanas Hryščenka gegužės 7 d. pranešė, kad atvyko ir mieste veikia papildomi „Wagner“ kariai, dėl to padidėjo puolimų intensyvumas.

Gegužės 8 d. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas netoli Chromovės (į vakarus nuo Bachmuto), Ivanivske, Časiv Jare ir Stupočkoje (14 km į pietvakarius nuo Bachmuto).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando pasinaudoti Maskvos pergalės dienos paradu, kad parodytų nuolatinę Rusijos įtaką Vidurinėje Azijoje, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pranešama, kad gegužės 9 d. Maskvoje vyksiančiame Pergalės dienos parade dalyvaus Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, Uzbekijos prezidentas Šavkatas Mirzijajevas ir Tadžikijos prezidentas Emomalis Rahmonas.

Kremliaus naujienų agentūra TASS pranešė, kad V.Putinas taip pat pakvietė Turkmėnijos prezidentą Serdarą Berdimuhamedovą, bet jis nepatvirtino savo dalyvavimo.

2022-aisiais Maskvos Pergalės dienoje nedalyvavo nė vienas užsienio lyderis, o Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekija 2022 m. nerengė Pergalės dienos paradų, kai kurie iš jų rėmėsi pavojumi sveikatai dėl koronaviruso pandemijos.

Su Kremliumi susijęs naujienų portalas „Vedemosti“ pranešė apie S.Žaparovo vizitą į Maskvą Pergalės dienos proga balandžio 23 d., o Rusijos žiniasklaida pranešė apie K.-J.Tokayevo, Š.Mirzijajevo ir E.Rahmono vizitus gegužės 8 d., likus vos vienai dienai iki Pergalės dienos parado Maskvoje. Rusijos nepriklausomas naujienų portalas SOTA pranešė, kad E.Rahmono spaudos tarnyba iš pradžių skelbė, kad E.Rahmonas švęs Pergalės dieną Dušanbėje, bet vėliau nurodė, kad E.Rahmonas atvyko į Maskvą Pergalės dienos proga. 

„Vėlyvas Centrinės Azijos lyderių dalyvavimo paskelbimas greičiausiai rodo jų vengimą parodyti tiesioginę ir viešą paramą karui, nepaisant Kremliaus pastangų projektuoti valdžią“, – rašo analitikai.

Pranešama, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas taip pat išskrido į Maskvą dalyvauti Pergalės dienos parade.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Aukšto rango Ukrainos pareigūnai nurodė, kad Ukrainos pajėgos gali rengtis gegužės arba birželio mėnesiais vykdyti kontrpuolimo operacijas.
• Rusijos okupuota Padniestrė paragino Rusiją padidinti savo taikdarių skaičių regione, tikėtina, kad taip bus remiamos Kremliaus pastangos destabilizuoti Moldovą.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje.
• Gegužės 8 d. Rusijos pajėgos nežymiai pasistūmėjo Bachmuto ribose, pranešant apie suintensyvėjusias „Wagner“ grupės pajėgų puolamąsias operacijas ir tęsiamas antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos pajėgos tęsė gynybines operacijas pietų Ukrainoje.
• Pranešama, kad Rusijos valdžios institucijos suintensyvino kampaniją, nukreiptą prieš etninių mažumų atstovus, kurie pagal sutartį tarnauja Rusijos kariuomenėje.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau prievarta evakavo civilius gyventojus iš užnugario zonų Chersono ir Zaporižios srityse.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vykdo etninį valymą, teigia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.

„Rusai ir toliau imituoja sovietinę praktiką, susijusią su etniniu valymu laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Jie toliau sistemingai deportuoja gyventojus už laikinai okupuotų teritorijų ribų, prisidengdami evakuacija. Tai dar vienas genocido, kurį rusai vykdo prieš Ukrainos gyventojus, požymis.  Tuo pat metu jie apgyvendina rusus vietoje vietinių gyventojų“, – teigė Nacionalinio pasipriešinimo centras. 

Pavyzdžiui, 60 proc. vietinių gyventojų paliko okupuotą Melitopolį Zaporižios srityje ir persikėlė į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Kai kurie žmonės buvo prievarta deportuoti.

„Vietoj jų atvyko Rusijos piliečiai, kurie daugeliu atvejų turi giminystės ryšių su Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniais ir okupacinės administracijos atstovais; atitinkamai užimtas beveik visas vietinių gyventojų paliktas gyvenamasis turtas. Tuo pat metu rusai iškeldintus gyventojus išnaudoja propagandiniam „naujo taikaus gyvenimo paveikslui formuoti“, – pažymėjo pasipriešinimo centras.

JAV suteiks Ukrainai dar 1,2 mlrd. dolerių ilgalaikės karinės pagalbos, kad toliau stiprintų jos priešlėktuvinę gynybą, Rusijai toliau ją atakuojant dronais, raketomis ir raketomis žemė-oras, pirmadienį pranešė JAV pareigūnai.

Tikimasi, kad apie pagalbos paketą bus paskelbta antradienį, o pinigai bus skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Kitaip nei JAV įranga, ginklai ir šaudmenys, kurie Ukrainai dažniau siunčiami iš Pentagono atsargų – kad juos būtų galima greitai pristatyti, – šie pinigai bus išleisti per ateinančius mėnesius ar net metus, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumo poreikius ateityje, skelbia agentūra AP.

Pagal pagalbos iniciatyvą bus finansuojamos oro gynybos sistemos „Hawk“, oro gynybos amunicija ir bepiločiai orlaiviai, skirti oro gynybai. Taip pat bus perkama artilerija, raketos, palydovinių vaizdų pagalba ir finansuojama įvairių sistemų nuolatinė priežiūra ir atsarginės dalys, teigia pareigūnai. Jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes apie pagalbos paketą dar nebuvo oficialiai paskelbta.