Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 07, 06:05 Atnaujinta 2022 07 08, 00:41

Rusija siekia visiškai kontroliuoti Luhansko sritį, nesėkmingai bandė šturmuoti gyvenvietę prie Slovjansko

Beveik visiškai rusų kontroliuojamos Luhansko srities pakraštyje tebevyksta kovos. Visa Donecko sritis, anot jos gubernatoriaus, rusų paversta karštuoju tašku, regiono gyventojai raginami evakuotis. Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas, esantis Donecko regione, pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas, iš miesto evakuojami gyventojai.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Rusai užėmė beveik visą Luhansko srities teritoriją, bet pakraštyje dar vyksta kovos
  • Donecko srities gyventojai raginami evakuotis
  • Nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 8,79 mln. žmonių
  • Rusams nepavyko peržengti Doneco upės, bet Slovjanskas toliau intensyviai apšaudomas

Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:06

Apie situaciją Ukrainoje skaitykite čia.

Kanada Ukrainai perduos 39 šarvuočius

00:40

Šią vasarą Kanada į Ukrainą išsiųs 39 „General Dynamics“ pagamintus šarvuočius.

Ketvirtadienį Kanados gynybos ministrė Anita Anand sakė, kad šarvuočių sandoris papildo atskirą daugiamilijardinę sutartį dėl 260 transporto priemonių Kanados ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurios su „General Dynamics Land Systems“ buvo susitarta 2019 m.

„Tos 39 transporto priemonės bus pradėtos tiekti šią vasarą, o likusios 360 transporto priemonių taip pat bus toliau tiekiamos per kelis ateinančius mėnesius“, – sakė ji.

Transporto priemonės gali būti naudojamos ne tik kaip greitosios pagalbos, techninės priežiūros ir gelbėjimo automobiliai, bet ir vežti karius.

Degantys grūdų laukai

00:39

Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai, kuriuose užfiksuota, kaip Ukrainoje dega grūdų laukai. Įtariama, rašo „Euromaidan Press“, kad juos padegė Rusijos pajėgos.

Pasak ukrainiečių kariškio Ihorio Lucenkos, „liepsna kartais siekia 5 metrų aukštį, šimtų metrų pločio juostą. Juodi dūmai kyla į viršų ir pasklinda po dangų daugybę kilometrų“.

Jis pridūrė, kad nuo padegamųjų šaudmenų sausi javų stiebai užsidega „kaip degtukai“.

M.Podoliakas apie V.Putino propagandą: tai sąmoningo Rusijos genocido įrodymas

23:53

Ukrainos prezidento patarėjas bei derybinės grupės su Maskva narys Mychailo Podoliakas sureagavo į melagingus Kremliaus režimo lyderio V.Putino teiginius apie neva Vakarų šalių sukurstytą karą ir „kolektyvinį planą“.

„Nėra jokio „kolektyvinio Vakarų“ plano. Tik konkreti z-kariuomenė, kuri įžengė į suverenią Ukrainą, apšaudo miestus ir žudo civilius gyventojus. Visa kita – primityvi propaganda. Todėl V.Putino mantra apie „karą iki paskutinio ukrainiečio“ yra dar vienas sąmoningo Rusijos genocido įrodymas“, – tviteryje rašė jis.

 

V.Zelenskis padėkojo Gyvačių salą išlaisvinusiems kariams ir B.Johnsonui

23:41 Atnaujinta: 00:02

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis išreiškė padėką Gyvačių salą išlaisvinusiems šalies kariams. 

„Noriu jus pagirti už baigiamąjį kovos dėl Gyvačių salos etapą – ten buvo iškelta mūsų tautinė vėliava. Operacija truko du mėnesius“, – vakariniame kreipimesi sakė jis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tegul kiekvienas Rusijos karys – ar tai būtų laivas, ar lėktuvas – mato Ukrainos vėliavą Gyvačių saloje ir žino, kad mūsų jėga nebus palaužta“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Plačiau apie Gyvačių salos išlaisvinimo operaciją skaitykite: Ukrainos specialioji operacija Gyvačių saloje: kaip viskas vyko?

V.Zelenskis taip pat pasisakė apie JK premjero B.Johnsono sprendimą trauktis iš posto. Pasak jo, tai buvo pagrindinė tema, šiandien nagrinėta šalyje. Prezidentas teigė šiandien padėkojęs B.Johnsonui už paramą – karinę, politinę, finansinę bei susijusią su sankcijomis karą pradėjusiai Rusijai. 

„Scanpix“/AP nuotr./Boriso Johnsono ir Volodymyro Zelenskio pasivaikščiojimas po Kyjivą
„Scanpix“/AP nuotr./Boriso Johnsono ir Volodymyro Zelenskio pasivaikščiojimas po Kyjivą

„Didžiosios Britanijos vaidmuo saugant laisvę yra tikrai pasaulinio masto. Ir nors tai atspindi britų visuomenės poziciją, vis dėlto valstybės vadovo lyderystė ir charizma visuomet yra ypač svarbūs. Juo labiau tokiu metu, kai Rusija, pradėjusi antieuropietišką karą, pradėjo puolimą prieš Europą būtent nuo mūsų šalies. Nenuostabu, kad ukrainiečiai jaučiasi asmeniškai dėkingi Borisui“, – sakė valstybės vadovas.

Kartu jis ragino nepamiršti, kad santykiai kuriami tarp valstybių, todėl Didžiosios Britanijos parama Ukrainai neturėtų keistis, kad ir kas vyktų Londono valdžios sluoksniuose.

Visą V.Zelenskio kalbą originalo kalba galite pamatyti čia:

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas susitiko su kolega iš JK

23:35

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas ketvirtadienį Ukrainoje susitiko su JK ginkluotųjų pajėgų vadu admirolu Tony Radakinu. 

V. Putinas: jeigu Vakarai nori įveikti Rusiją karinėmis priemonėmis – „tegul pabando“

23:17

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai gali mėginti įveikti jo šalį „mūšio lauke“ ir kad Maskvos invazija Ukrainoje žymi poslinkį „daugiapolio pasaulio“ link.

Sakydamas vieną griežčiausio tono kalbų nuo įsiveržimo į kaimyninę šalį pradžios vasario 24 dieną, V.Putinas taip pat piktinosi „totalitariniu liberalizmu“, kurį, melagingai sakė jis, Vakarai stengiasi primesti visam pasauliui.

„Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti mūšio lauke. Ką gi šiuo atveju galima pasakyti – tegul pabando“, – per susitikimą su aukšto rango įstatymų leidėjais sakė Kremliaus vadovas.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje „iš esmės nieko rimto dar nepradėjo“, taip pat sakė, kad Maskva tebėra atvira deryboms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Tuo pačiu mes neatsisakome surengti taikos derybas, bet atsisakantieji turėtų žinoti, kad juo toliau, tuo sunkiau bus su mumis susitarti“, – perspėjo V.Putinas.

Jis melagingai apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ sukursčius šį karą ir teigė, kad Rusijos įsiveržimas į provakarietišką kaimynę žymi perėjimo prie „daugiapolio pasaulio pradžią“.

„Šio proceso neįmanoma sustabdyti“, – tvirtino V.Putinas.

Jis pridūrė, kad dauguma šalių nenori įsidiegti vakarietiško „totalitarinio liberalizmo“ modelio ir „veidmainiškų dvejopų standartų“.

„Žmonės daugumoje šalių nenori tokio gyvenimo ir tokios ateities“, – kalbėjo V.Putinas. – Jie tiesiog pavargo klūpoti, žemintis priešais tuos, kurie laiko save išskirtiniais.“

Karą sukritikavusiam Maskvos miesto tarybos nariui gresia kalėjimas

23:11

Rusijos prokuroras ketvirtadienį paprašė skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Maskvos miesto tarybos nariui, kaltinamam kritikavus Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Apie tai pranešė agentūra „Agence France-Presse“. Teigiama, kad Aleksejus Gorinovas, 60-metis teisininkas pagal išsilavinimą, balandžio pabaigoje buvo suimtas už „sąmoningai melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir dabar yra teisiamas. A.Gorinovas yra pirmasis išrinktas opozicijos narys, kuriam gresia kalėjimas už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką.

Kaltinimai pateikti pagal naujus teisės aktus, pagal kuriuos už Rusijos kariuomenės diskreditavimą galima skirti kalėjimo bausmę.

Rusijos kariai Chersono srityje
Rusijos kariai Chersono srityje

A.Gorinovas pasisakė prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje per kovo mėn. vykusį darbo susitikimą, kuris buvo įrašytas į vaizdo įrašą ir kurį galima rasti „YouTube“ kanale. Kalbėdamas jis suabejojo planais surengti vaikų meno konkursą savo rinkimų apygardoje, kai tuo tarpu Ukrainoje „kiekvieną dieną žūsta vaikai“.

Ketvirtadienį jis dar kartą pasisakė prieš tai, ką Kremlius pavadino „specialia karine operacija“ (taip Rusijoje vadinamas Ukrainoje pradėtas karas).

„Nesvarbu, kaip tai pavadintumėte, karas yra pats nešvariausias ir niekingiausias dalykas“, – sakė jis.

„Kodėl daugelis mano tėvynainių jaučia gėdą ir kaltę? Kodėl tiek daug jų išvyko?“ – pridūrė jis, turėdamas omenyje liberalių pažiūrų rusų išvykimą iš šalies.

Palaikyti A.Gorinovo atėjo kelios dešimtys žmonių, taip pat jo žmona ir sesuo. 50-metis programuotojas Dmitrijus Fiodorovas sakė, kad Gorinovui pateikti kaltinimai yra „neteisėti“, ir apibūdino jį kaip „malonų žmogų ir gerą advokatą“.

Rusijos visuomenė išgyvena istorinį susidorojimą su kitaminčiais, kuris sustiprėjo po to, kai prezidentas V.Putinas vasario 24 d. pasiuntė karius į Ukrainą.

Šalyje iš esmės uždrausta kritikuoti Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Kovo mėnesį Rusija priėmė įstatymą, pagal kurį už „melagingos“ informacijos, kuria siekiama diskredituoti jos karines pajėgas, skleidimą, baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.

Rusai suėmė jiems talkinusi Kupjansko merą

23:06

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas skelbia, kad Ukrainą išdavusį ir okupantams talkinusį Kupjansko merą Henadijų Macehorą rusai suėmė ir uždarė į areštinę. 

Dar vasario mėnesį Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad meras įtariamas dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą bei išdavystės.

„Kaip matome, iš šių niekšų nieko gero nebus, nes jie nereikalingi patiems rusams. Tai jau tapo okupantų sistema. Pirmiausia jie išnaudoja žmones ir jų išteklius, o paskui juos atima. Vėlgi, savanoriškas bendradarbiavimas su priešu yra sunkus nusikaltimas, už kurį neišvengiamai laukia bausmė“, – rašė O.Synehubovas.
 

Intensyviai apšaudoma Avdijivka

21:28

Donecko srities administracijos vadovas P.Kyrylenka teigia, kad nuo vakar vakaro Avdijivkos gyvenvietė buvo apšaudyta daugiau kaip 10 kartų. Nukentėjo civilinė infrastruktūra, taip pat ir ligoninė. Apie tai jis paskelbė savo telegram kanale. 

P.Kyrylenkos telegram kanalo nuotr./Karas Ukrainoje. Avdijivka
P.Kyrylenkos telegram kanalo nuotr./Karas Ukrainoje. Avdijivka

Pranešama apie vieną žuvusį ir du sužeistus asmenis, tačiau informacija tikslinama. 

P.Kyrylenka pabrėžė, kad likti Avdijivkoje nesaugu ir gyventojus paragino evakuotis. 

P.Kyrylenkos telegram kanalo nuotr./Karas Ukrainoje. Avdijivka
P.Kyrylenkos telegram kanalo nuotr./Karas Ukrainoje. Avdijivka

 

B.Johnsonas traukiasi: ar keisis britų pozicija dėl Ukrainos ir Rusijos?

21:16

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios B.Johnsonas buvo vienas tvirčiausių Kyjivo sąjungininkų. 15min paklausė Lietuvos ir Ukrainos ekspertų, ar B.Johnsono pasitraukimas turėtų kelti nerimo dėl britų paramos ukrainiečiams.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigė, kad namuose B.Johnsonas prarado pasitikėjimą.

Pasak jo, tai nulėmė kelios aplinkybės – visų pirma gyventojų ir politikų atmintyje išlikęs skandalas dėl vakarėlių pandemijos metu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

Britų politikos ekspertas, Ukrainos žurnalistas Jehoras Brailianas 15min sakė, kad nepasitenkinimas B.Johnsonu Konservatorių partijos viduje – ne naujas dalykas, jis brendo ne vienerius metus.

B.Johnsono pasitraukimas esminės įtakos Londono laikysenai dėl Rusijos ir Ukrainos neturėtų, mano ir RESC vadovas L.Kojala.

„Be abejo, jis pademonstravo ir simbolinę paramą Ukrainai, ir priėmė reikšmingus sprendimus vyriausybės lygmeniu. Tačiau manau, kad tai yra bendra britų politinė nuostata, kurią atspindėjo Johnsono pozicija. Toriams išlikus valdžioje, manau, kad ir kitas premjeras ar premjerė iš esmės tęstų tą pačią politinę liniją – remtų Ukrainą, gilintų britų įsitraukimą į Europos saugumo struktūrą, ypatingai Estijoje, taip pat išlaikytų griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu“, – kalbėjo politologas.

Tuo metu J.Brailianas mano, kad B.Johnsonas pastaruoju metu Ukrainos klausimą perkėlė į savo šalies vidaus politiką ir dabar tai tapo neatsiejama jos dalimi.

Plačiau apie tai skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Ukrainos specialioji operacija Gyvačių saloje: kaip viskas vyko?

20:38

Kyjivas pranešė, kad ketvirtadienį susigrąžinta simboliškai ir strategiškai svarbios Gyvačių salos, esančios Juodojoje jūroje, kontrolė. Rusijos kariai iš salos išstumti, joje iškelta Ukrainos vėliava. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė paskelbė daugiau detalių apie Gyvačių salos išvadavimo operaciją.

Kaip teigiama feisbuke paskelbtame pranešime, liepos 7-osios naktį Ukrainos specialiųjų pajėgų 73-iojo jūrų centro kariai, vadovaujami Ukrainos kariuomenės pajėgų vado, povandeniniais laivais pasiekė Gyvačių salą. Naudojant specialią techniką pirmiausiai ištirta pakrantės teritorija – ieškota paliktų minų.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės nuot./Specialioji operacija Gyvačių saloje
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės nuot./Specialioji operacija Gyvačių saloje

Atlikus šį svarbų žingsnį buvo duotas ženklas tęsti operaciją, teigiama Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės pranešime, kuris paskelbtas feisbuke.

Kaip toliau vystėsi operacija?

Visų pirma, rašoma pranešime, į salą žengė inžinieriai, kurie „išvalė“ praėjimą nuo minų ir spastų.

Pasiekus salos plynaukštę grupė ėmėsi kelių svarbių užduočių, tarp kurių – vietovės žvalgymas, duomenų apie priešo įrangą rinkimas ir fiksavimas.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės nuot./Specialioji operacija Gyvačių saloje
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės nuot./Specialioji operacija Gyvačių saloje

„Vykdydama šią užduotį grupė įvairiose salos vietose įsteigė ukrainiečių sargybas. Virš Gyvačių salos taip pat buvo iškelta Ukrainos 73-iųjų specialiųjų pajėgų vėliava“, – rašoma toliau.

Remiantis pranešimu, kol Ukrainos kariai vykdė savo užduotį, Rusijos laivai pradėjo manevruoti salos kryptimi. Vos atlikusi užduotį ukrainiečių grupė paliko vietovę.

Netrukus po to Rusijos pajėgos atakavo salą, pataikė į prieplauką, tačiau, kaip teigiama, Ukrainos kariai į bazę grįžo nenukentėję.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusija siekia visiškai kontroliuoti Luhansko sritį, nesėkmingai bandė šturmuoti gyvenvietę prie Slovjansko

19:37

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį vakare pranešė, kad Rusija ir toliau apšaudo įvairias šalies gyvenvietes bei civilius objektus, o užimtose Luhansko teritorijose vykdo karinę mobilizaciją, tačiau mobilizuotieji – prastai apmokyti ir neaprūpinti priemonėmis.

„Slobožansko sektoriuje priešas ir toliau stengiasi išlaikyti pozicijas ir neleisti Ukrainos gynybos pajėgų daliniams patekti į laikinai užimtą teritoriją“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske

Anot štabo, Ukrainos kariai sustabdė priešo bandymus prasiveržti į Sosnivkos rajoną. „Mūsų šalies pakraščiuose priešas vis dar bando visiškai kontroliuoti Luhansko srities teritoriją“, rašoma pranešime.

„Slovjansko kryptimi užpuolikai vėl nesėkmingai šturmavo Bohorodyčnę, bandydami ją visiškai užimti“, – teigiama toliau.

Rusijos pajėgos patyrė nuostolių prie Bachmuto, bandydamos pagerinti savo taktinę padėtį šalia Veršinos ir Berestovo.

Atakuotas Charkivo regionas

18:47

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas telegrame pranešė, kad rusija vėl atakavo vieną iš rajonų.

Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, šiuo metu nuo Rusijos apšaudymo buvo sužeisti 3 žmonės, tačiau informacija tikslinama. 

ES neleis Rusijai G-20 susitikimu naudotis kaip „propagandos forumu“

18:17

ES neleis Rusijai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimu Indonezijoje naudotis kaip „propagandos forumu“ savo dezinformacijai apie karo Ukrainoje poveikį, ketvirtadienį sakė bloko atstovė.

Rusijos invazijos į Ukrainą pakurstytoms energijos ir maisto krizėms skiriama daug dėmesio G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkėje, sakė susitikime dalyvausiančio ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė Nabila Massrali.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino „pasibaisėtinas agresijos karas“ Ukrainoje panaikina bet kokią įprasto bendravimo galimybę, ir į tai bus atkreiptas dėmesys, sakė ji.

„Atmetame Rusijos dezinformaciją ir... bandymus pasinaudoti G-20 kaip propagandos forumu“, – pabrėžė atstovė.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

J.Borrellis nėra suplanavęs jokių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu per dvi dienas Balyje vyksiantį G-20 susitikimą.

ES, JAV ir Vakarų partnerės po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ignoruoja rusų delegacijas kituose tarptautiniuose susitikimuose, bet G-20 buvo laikomas bendravimo galimybe kitoms šalims, kurias gali paveikti Maskvos naratyvas.

N.Massrali sakė, kad „Rusijos politinis dalyvavimas G-20 susitikime aukštu lygiu gali kelti grėsmę G-20 patikimumui, veiksmingumui ir aktualumui“.

„Mes įsipareigoję užtikrinti G-20 ministrų forumo Balyje sėkmę, bet neleisime Maskvai piktnaudžiauti G-20 kaip savo pačios propagandos platforma“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Baltarusiai verbuojami įsitraukti į karą

17:35

Ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Gromovas pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos vykdo agituoja Baltarusijos karius įsitraukti į karą, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.

„Federalinės saugumo tarnybos, kitų Rusijos saugumo tarnybų ir Baltarusijos nacionalinės saugumo tarnybos pareigūnai vykdo informacinę kampaniją tarp Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karių apie būtinybę dalyvauti vadinamojoje specialiojoje operacijoje Ukrainos teritorijoje, tačiau esant būtinybei“, – cituojamas O.Gromovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Baltarusijos kariai per pratybas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Baltarusijos kariai per pratybas

Valdžios institucijos taip pat verbuoja buvusius specialiųjų pajėgų narius prisijungti prie karinės grupuotės „Liga“.

Mokymuose JK dalyvauja apie tūkstantis Ukrainos karių

17:27

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad mokymuose JK dalyvauja daugiau kaip tūkstantis šalį ginančių karių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Apie tai spaudos konferencijoje informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Gromovas. Kaip skelbiama, mokymuose JK dalyvauja Ukrainos sausumos, oro, specialiųjų pajėgų kariai. 

Ukraina padėkojo atsistatydinančiam JK lyderiui už paramą

17:21

Kyjivas ketvirtadienį padėkojo JK premjerui Borisui Johnsonui už paramą Ukrainai „sunkiausiais laikais“, prasidėjus Rusijos karinei invazijai, kai vyriausybės vadovas paskelbė atsistatydinantis iš savosios Konservatorių partijos pirmininko pareigų, atverdamas kelią išrinkti naują ministrą pirmininką.

„Dėkojame @BorisJohnson... visada buvusiam paramos Ukrainai priešakyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Kinijos ir Rusijos URM vadovai susitiko Balyje prieš G-20 ministrų derybas

14:44

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ketvirtadienį Balyje susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimą, kurį temdo Maskvos invazija į Ukrainą.

Abu ministrai buvo nufotografuoti Indonezijos kurortinėje saloje vykstančiame dvišaliame susitikime, didžiųjų pasaulio ekonomikų atstovams rengiantis penktadienį aptarti aktualiausias pasaulio problemas. Svarbiausia darbotvarkės tema – karas Ukrainoje.

Nepaisant kritikos, Pekinas palaiko draugiškus ryšius su Rusija, nors Vakarų šalys siekia izoliuoti prezidento Vladimiro Putino vyriausybę dėl pradėto karo kaimyninėje valstybėje.

S.Lavrovas informavo Wang Yi „apie specialiosios karinės operacijos pagrindinių uždavinių įgyvendinimą“ ir pakartojo Maskvos retoriką, kad Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, sakoma rusų Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Abi šalys pabrėžė vienašališkų sankcijų, priimtų apeinant Jungtines Tautas, nepriimtiną pobūdį“, – pridūrė URM.

G-20 susitikime dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Šeštadienį numatytos jo dvišalės derybos su Wang Yi, bet jis vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos. A. Blinkenas ir S.Lavrovas tame pačiame daugiašaliame susitikime kartu dalyvaus pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios.

Vėliausią kartą A. Blinkenas su S. Lavrovu matėsi sausio mėnesį Ženevoje, kur JAV diplomatijos vadovas perspėjo Rusiją dėl laukiančių pasekmių, jei ji įsiverš į Ukrainą, tačiau tai nesustabdė vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos.

Vašingtono teigimu, Rusija nebegali būti tarptautinio forumo narė. Šią poziciją palaiko ir kai kurios Vakarų sąjungininkės.

G-20 ministrų susitikimas laikomas preliudija į lapkričio mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą. Vašingtonas jame bandys paskatinti su jo pozicija dėl Ukrainos nesutinkančius sąjungininkus – pavyzdžiui, Indiją – nusigręžti nuo Maskvos.

Tačiau Kinija atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir yra kaltinama teikianti Kremliui diplomatinę priedangą, Pekinui smerkiant Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kijevui.

Pekinas vykdo nepriklausomą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu ir abi šalys atmeta bet kokį „trečiųjų šalių“ kišimąsi.

Vasario mėnesį vykęs V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas baigėsi bendru pareiškimu apie prasidedančią „naują tarptautinių santykių erą“ ir „nevaržomus“ ryšius tarp šalių.

Praėjusį mėnesį Xi Jinpingas, kalbėdamas su V. Putinu telefonu, patikino, kad Kinija palaiko Rusijos „suverenitetą ir saugumą“.

Jungtinės Valstijos suskubo pasmerkti Kiniją už „investavimą į glaudžius ryšius su Rusija“, nors Pekinas teigia esąs neutralus.

Ukrainos Donecko srityje per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai aštuoni žmonės

14:24 Atnaujinta: 15:11

Mažiausiai aštuoni civiliai žuvo ir dar keletas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytinėje Donecko srityje, pranešė vietos administracijos vadovas ir įvykių liudininkai.

Rusijos pajėgos stengiasi vystyti puolimą Donecko srityje, pastarosiomis dienomis užėmus Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestus kaimyninėje Luhansko srityje.

„Rusai nužudė septynis civilius: tris Toreko mieste, du Avdijivkoje, vieną Kodemoje ir vieną Siverske“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, pateikęs duomenis apie aukas per pastarąją parą.

Tuo metu Kramatorsko mieste, kuris yra Donecko srities administracinis centras, per Rusijos pajėgų smūgį mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Nuotr. iš Kramatorsko mero Oleksandro Hončarenkos "Facebook" profilio/Rusų paleistos raketos smogė Kramatorsko centrinei daliai
Nuotr. iš Kramatorsko mero Oleksandro Hončarenkos "Facebook" profilio/Rusų paleistos raketos smogė Kramatorsko centrinei daliai

Jie pasakojo matę sprogimo išmuštą didelį kraterį kieme tarp vieno viešbučio ir gyvenamųjų pastatų, taip pat vieno žuvusio žmogaus kūną ir degančius automobilius.

Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį atskirai pranešė, kad kelioms vietovėms Donecko srityje smogė rusų artilerija ir salvinės raketų ugnies sistemos.

Ukrainiečių tarnybos kelis kartus ragino gyventojus palikti tas teritorijas, fronto linijai artėjant prie Slovjansko miesto ir Kramatorsko.

Antradienį per Rusijos pajėgų smūgius Slovjanske žuvo mažiausiai du žmonės, dar septyni buvo sužeisti, sakė vietos pareigūnai.

Chersone rusai degina savo karių kūnus, kad nuslėptų tikrąjį mirčių skaičių ir priežastis

14:05

Chersone rusų okupantai nuolat degina kareivių kūnus, kad nuslėptų jų skaičių ir mirties priežastis, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos valdyba.

Okupuoto Chersono pakraštyje ne kartą buvo rasta vietų su daugybe apanglėjusių kūnų liekanų. Gaisro padaryta žala neleidžia atpažinti žuvusiųjų.

„Šie kūnai sunkvežimiais atvežami iš vietos tardymo izoliatoriaus. Siekdami nuslėpti tyčinio kūnų deginimo faktus, okupacinės kariuomenės atstovai bando tai įvardinti kaip artilerijos apšaudymo ir vėlesnių gaisrų pasekmes“, – pranešė žvalgyba.

Rusija planuoja išnaudoti nuomonių skirtumus Europoje dėl Ukrainos – žvalgybininkai

13:53

Rusijos propagandos aparatas rengiasi išnaudoti neišvengiamai atsirasiančius nuomonių skirtumus Europoje dėl paramos Ukrainai, ketvirtadienį paskelbė viena JAV žvalgybos firma.

Kuo ilgiau truks karas, tuo didesnę jis kels įtampą tarp Vakarų šalių gyventojų ir jų vyriausybių, sakoma privačios grėsmių vertinimo firmos „Recorded Future“ ataskaitoje.

„Laikui bėgant tai tikriausiai nulems natūralų paramos Vakarų koalicijai mažėjimą dėl pavargimo nuo karo ir dėl nenoro [patirti] ilgalaikį ekonominį skausmą“, – nurodė Masačusetse įsikūrusi kompanija.

„Šalutinis sankcijų poveikis“ galėtų būti labai svarbi nuomonės keitimosi priežastis, sakoma ataskaitoje.

„Beveik neabejotina, kad Rusijos informacijos operacijomis toliau bus bandoma išnaudoti šią galimybę ir savo naudai palenkti tarptautinę nuomonę“, – prognozuojama joje.

Daug stebėtojų mano, kad šio konflikto metu laikas yra Rusijai palankus veiksnys, ir sako, kad dabartinė tvirta Vakarų visuomenių parama Ukrainai gali neatlaikyti ilgo konflikto.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, sutiko su tokiu vertinimu, kai neseniai ragino užbaigti kovas iki žiemos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Recorded Future“ pažymėjo, kad Rusija jau vykdo operacijas keliomis kryptimis visuomenės nuomonei paveikti ir didžiausią dėmesį skiria kelioms svarbioms šalims, visų pirma Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai ir Turkijai.

„Recorded Future“ kaip bandymų daryti poveikį kanalus nurodė valstybines žiniasklaidos priemones, tokias kaip RT, interneto svetaines, kaip įtariama, valdomas valstybės tarnybų, pavyzdžiui, „Southfront“, taip pat gerai žinomus propagandos įrankius, įskaitant „Telegram“ kanalą „Cyber Front Z“ – „trolių“ fabriką.

JAV firma nurodo penkias tikėtinas Rusijos bandymų paveikti nuomonę kryptis: vidaus nepasitenkinimo Vakarų lyderiais kurstymą, neigiamą ukrainiečių pabėgėlių vaizdavimą, susirūpinimo ekonominiu, energetiniu ir maisto saugumu kurstymą, Ukrainos vaizdavimą kaip nazicmo ir fašistinių judėjimų šaltinį, nepasitikėjimo Vakarų žiniasklaida skatinimą.

Vakarų vyriausybės praeityje kaltino Rusiją dezinformacijos skelbimu socialinėje žiniasklaidoje siekiant paveikti jų politinius procesus, taip pat per 2016 metų JAV rinkimų kampaniją.

Rusijos Valstybės Dūma pritarė planui įsteigti patriotinio jaunimo judėjimą

13:42

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama įkurti patriotinį jaunimo judėjimą, primenantį sovietinių laikų jaunimo organizacijas.

Prezidentui Vladimirui Putinui bus pasiūlyta vadovauti šio jaunimo judėjimo stebėtojų tarybai, kuri sieks racionalizuoti ir remti vyriausybės pastangas stiprinti vaikų ir jaunimo patriotines ir rusiškas vertybes.

Sovietų Sąjungoje sovietinių vertybių suvokimą vaikams ugdė trys jaunimo organizacijos – spaliukų, pionierių ir komjaunuolių.

V.Putinas vasarį pasiuntė Rusijos pajėgas į Ukrainą ir pagrasino Vakarams branduoliniu ginklu.

Atrodo, kad trečiadienį per trečią ir paskutinį svarstymą patvirtintą įstatymo projekto autorius įkvėpė sovietinės jaunimo organizacijos.

Įstatymas buvo priimtas 133-ąją Rusijos karinės invazijos Ukrainoje dieną.

„Kuriamas visos Rusijos vaikų ir paauglių judėjimas“, – sakoma parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pareiškime. Jame priduriama, kad jo nariai patys pasirinks judėjimo pavadinimą.

Valstybės finansuojamoje organizacijoje galės dalyvauti visi vaikai nuo šešerių metų. Tikimasi, kad jos veikloje aktyviai dalyvaus regionų vadovai.

Dalyvavimas jaunimo judėjime bus savanoriškas.

Vyriausybė perduos organizacijai jaunimo stovyklas ir įvairias ugdymo įstaigas, kad „palengvintų vaiko vystymąsi“, sakė 28 metų Artiomas Metelevas, vadovaujantis Valstybės Dūmos jaunimo politikos komitetui.

„Valstybė turi sudaryti sąlygas, padedančias vaikams vystytis visapusiškai dvasiškai, moraliai, intelektualiai ir fiziškai, (padedančias) mokytis patriotizmo, pilietinės atsakomybės ir pagarbos suaugusiesiems“, – teigė įstatymo autoriai.

Kyjivo ir Maskvos ginčo centre atsidūręs prekinis rusų laivas pajudėjo nuo Turkijos krantų

13:16

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, pajudėjo nuo Turkijos krantų, praėjus beveik savaitei nuo to laiko, kai ten atplaukė, ketvirtadienį rodo jūrų eismą stebinčios interneto svetainės pateikiama informacija.

Laivas „Žibek Žoly“ nuplaukė mažiausiai 20 km nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto, o po to veikiausiai išjungė savo atsakiklį ir dingo iš akiračio, rodo svetainės marinetraffic.com duomenys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos krovininis laivas, sustabdytas prie Turkijos krantų
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos krovininis laivas, sustabdytas prie Turkijos krantų

Tinklalapio duomenimis, laivas plaukė per Juodąją jūrą Rusijos link.

Vienas turkų šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad laisvas jau grįžo į Rusijos teritorinius vandenis.

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad 7 000 tonų talpos laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.

Tačiau Rusija teigia „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybės turtą, taip pat superkanti javus iš vietos ūkininkų.

NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.

Su AFP kalbėjęsis turkų šaltinis teigė, kad „Žibek Žoly“ atrodo tebėra prikrautas grūdų, ir atmetė Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jog laivo įgula planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, prieš sugrįždama.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS anksčiau citavo neįvardytus „Žibek Žoly“ įgulos narius, sakiusius laivas planuoja perkrauti grūdus į kitą laivą, siekiant „neprarasti pinigų“.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė esanti „nusivylusi“ Turkijos sprendimu šį laivą paleisti.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir tarptautiniai partneriai smerkia RF (Rusijos Federacijos) nusikalstamus veiksmus pagrobus ir išvežus iš Ukrainos teritorijos į užsienio šalis grūdų. Itin akiplėšiškas atvejis buvo, kai rusų laivu „Žibek Žoly“ mėginta išgabenti vogtus grūdus iš okupuoto Berdiansko į Turkijos Karasu uostą“, – sakoma pranešime.

Dėl operatyvaus Ukrainos įsikišimo iš šio laivo nepavyko iškrauti pavogtų prekių, ir jis buvo sulaikytas. Turkijos pusei buvo išsiųstas prašymas areštuoti laivą ir krovinį, sakė URM.

„Tuo pat metu, ignoruojant Ukrainos pusės kreipimąsi, liepos 6-osios vakarą laivas buvo paleistas. Ukrainos pusė šią informaciją priėmė su giliu nusivylimu ir kreipiasi į Turkijos pusę su prašymu ištirti susiklosčiusią situaciją ir pateikti išsamų atsakymą į atitinkamų Ukrainos institucijų prašymus, taip pat visomis priemonėmis užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje“, – pridūrė ministerija.

Dėl šios situacijos į Ukrainos URM iškviestas Turkijos ambasadorius Kyjive.

Ukraina skelbia per savaitę sunaikinusi 11 Rusijos ginklų sandėlių

12:55

Liepos 6 d., trečiadienį, Rusijos amunicijos sandėlyje Chersone įvyko galingas sprogimas, po kurio sandėlis galiausiai visiškai sudegė. Šią informaciją patvirtino Chersono srities tarybos narys Sergejus Chlanas. Pasak jo, sandėlis buvo susprogdintas, o po to užsidegė degalai. Anksčiau Rusijos kariškiai ten buvo atgabenę savo amuniciją ir įrangą, skelbia „The Moscow Times“.

Per pastarąsias devynias dienas ukrainiečiai pranešė apie mažiausiai 11 Rusijos karinių bazių sunaikinimą. Be Chersono, sprogimai įvyko Donecke, Makijivkoje, Melitopolyje, Popasnoje, Naujojoje Kachovkoje, Snižnėje, Velikij Burluke, Kadijivkoje ir Perevalske.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė apie kovos veiksmų pertrauką

12:16

Pasak Rusijos Gynybos ministerijos atstovo (jį cituoja naujienų agentūra TASS), daliniams, kurie vykdė „kovines užduotis“, taikomos priemonės „koviniams pajėgumams papildyti“.

„Kariams buvo suteikta galimybė pailsėti ir gauti laiškus bei siuntinius iš namų“, – TASS citavo Gynybos ministerijos pašnekovą.

Anksčiau gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė prezidentui Vladimirui Putinui apie „visišką Ukrainos Luhansko srities išvadavimą“. Pranešimą išklausęs V.Putinas pareiškė, kad kariams reikėtų duoti laiko pailsėti.

Analitikai pabrėžia, kad Rusijos pajėgos išsekusios ir nebesugebėtų toliau vykdyti didelio puolimo.

Ukrainos kariuomenė Gyvačių saloje vėl iškėlė šalies vėliavą

11:30 Atnaujinta: 19:40

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę simboliškai ir strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, šią savaitę iškėlusios ten savo vėliavą po Rusijos pajėgų pasitraukimo.

„Ukrainos kariuomenė Gyvatės saloje iškėlė Ukrainos vėliavą“, – pranešė Ukrainos kariuomenė.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos vėliava vėl plevėsuoja Gyvačių saloje
Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos vėliava vėl plevėsuoja Gyvačių saloje

Ant vėliavos užrašyta: „Atmink, „rusų karini laive“, Gyvačių sala yra Ukraina!“.

„Veiksmingai susigrąžinome kontrolę Gyvačių saloje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo aukšto rango ukrainiečių kariškį Oleksijų Gromovą.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos dabar „fiziškai kontroliuoja“ salą.

Vasario 24 d., Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, du Rusijos kariniai laivai priplaukė prie Gyvačių salos ir rusai pareikalavo, kad Izmailo pasienio apsaugos būrio kariai pasiduotų. Pasieniečiai atsakė: „Rusų karini laive, eik nachui“, tačiau Rusijos kariai užėmė salą. Dauguma gynėjų buvo paimti į nelaisvę, o vėliau po apsikeitimo belaisviais grįžo namo.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Užrašas ant vėliavos, iškeltos Gyvačių saloje
Ukrainos kariuomenės nuotr./Užrašas ant vėliavos, iškeltos Gyvačių saloje

Birželio 30 d. rusai pasitraukė iš Gyvačių salos po Ukrainos kariuomenės smūgių, bet pavadino tai „geros valios gestu“.

Ukraina po Lugano konferencijos sako esanti rimtai nusiteikusi vykdyti reformas

11:09

 Ukraina yra pasiryžusi imtis plataus masto reformų, po Šveicarijoje vykusios karo nuniokotos šalies atstatymo konferencijos pareiškė aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.

Pietų Šveicarijos Lugano mieste šią savaitę vykusioje konferencijoje dalyvavo didelė Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija ir dešimčių kitų šalių atstovai.

Konferencijos pabaigoje antradienį šalys įsipareigojo remti Ukrainą, kurios atstatymas, kaip manoma, bus ilgas ir brangus.

„Ketiname labai rimtai imtis Ukrainos atstatymo, Ukrainos reformų“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksandras Rodnianskis.

„Mes rimtai norime parodyti pasauliui, kad turime veiksmų planą ir planą, kuris yra įgyvendinamas, kurį galima įvykdyti, ir kuris gali būti įgyvendintas tam tikrame etape“, – naujienų agentūrai AFP konferencijos kuluaruose sakė O.Rodnianskis.

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas
Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

„Norime įsitikinti, kad tam turime visą įmanomą paramą“, – pridūrė 36 metų Kembridžo universiteto ekonomikos docentas.

Dvi dienas Šveicarijoje vykusio susitikimo dalyviai pasirašė Lugano deklaraciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai Ukrainos atstatymo principai.

Tarp principų, dėl kurių susitarta, yra susitarimas, kad pati Ukraina turi būti atstatymo iniciatorė ir kad atstatymo procesas turi vykti kartu su plataus masto reformomis.

„Turi būti sistemingai stiprinama teisinė valstybė ir naikinama korupcija“, – sakoma dokumente.

O.Rodnianskis pabrėžė, kad Kyjivas visiškai pritaria šiems principams.

„Mes matome Ukrainą kaip neatsiejamą Europos Sąjungos dalį, kaip reformuotą, gerai veikiančią, klestinčią ekonomiką“, – sakė jis.

Iš Ukrainos, vienos skurdžiausių Europos šalių, reikalaujama plataus masto reformų, Kyjivui siekiant narystės Europos Sąjungoje ir tebesitęsiant vasario 24 dieną prasidėjusiai Rusijos invazijai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį mėnesį Ukrainos parlamentui pareiškė, kad narystė yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino šalį paspartinti kovos su korupcija reformas.

„Stulbinamos“ išlaidos

Pirmąją konferencijos dieną Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pristatė jo vyriausybės trijų etapų atstatymo planą.

Jame daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotiniems nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiams, vėliau – tūkstančių ilgalaikių atstatymo projektų finansavimui ir galiausiai – Ukrainos pavertimui ekologiška ir skaitmenine valstybe.

Premjero teigimu, skaičiuojama, kad atstatymo išlaidos sieks mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių.

O.Rodnianskis pridūrė, jog ši suma yra „stulbinama, ir dar didės, atsižvelgiant į tai, kad karas tęsiasi“.

Tačiau jis optimistiškai išreiškė viltį, kad Ukrainai nereikės prašyti didelės finansinės pagalbos jos išlaidoms padengti. Pasak jo, didelė dalis sumos gali būti padengta „natūraliai“, nes Ukrainos ekonomika auga „nuo labai žemo pagrindo“.

Jis taip pat pakartojo D.Šmyhalio raginimą didžiąją dalį išlaidų padengti iš konfiskuoto Rusijos turto.

JAV: G-20 ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu

11:08

Jungtinės Valstijos mano, kad Balyje vyksiančiose Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų derybose gali būti padaryta pažanga karo Ukrainoje klausimu, nepaisant to, kad jose dalyvauja Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėtų atvykti į Indonezijos kurortinę salą, kur vyks didžiųjų ekonomikų klubo diplomatijos vadovų derybos.

Aukšto rango JAV pareigūnas sakė besitikintis, kad „beveik visos G-20 šalys“ susitars dėl iniciatyvų, kuriomis būtų sprendžiamos pasaulinio aprūpinimo maistu ir energijos kainų nestabilumo problemos, sukeltos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnas pripažino, kad bendri G-20 pareiškimai dėl Ukrainos bus neįmanomi dėl Rusijos dalyvavimo.

„Tai, ar G-20 kaip subjektas pritaria ar nepritaria kokiam nors dalykui, yra mažiau svarbu nei tai, ar dauguma G-20 šalių, jei ne visos, pritaria tam, ką mes bandome daryti“, – sakė pareigūnas žurnalistams.

„Pamatysite, kad prireikus turėsime galimybę aiškiai parodyti Rusijos atsakomybę už kai kurias problemas, kurias G-20 ketina spręsti“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad A. Blinkenas Balyje nesusitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto šeštadienį JAV diplomatijos vadovas rengiasi sėsti prie derybų stalo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, kad aptartų didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Minėtas amerikiečių pareigūnas patarė nepuoselėti vilčių, kad bus paskelbta, ar prezidentas Joe Bidenas sušvelnins muitus Kinijai, nes tai, pasak jo, yra JAV prekybos atstovo biuro reikalas.

A.Blinkeno derybos su Wang Yi bus vienas iš kelių pastarojo meto Jungtinių Valstijų ir Kinijos pareigūnų susitikimų, įskaitant praėjusį mėnesį Singapūre įvykusį abiejų šalių gynybos vadovų susitikimą.

G-20 pirmininkaujanti Indonezija pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į vėliau šiais metais vyksiantį grupės viršūnių susitikimą, nepaisant JAV vadovaujamų pastangų jį izoliuoti.

Vis dėlto į tą lapkritį vyksiantį susitikimą buvo pakviestas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

Varšuvoje eksponuojami ukrainiečių sustabdyti rusų šarvuočiai

09:55

Į Varšuvos istorinę Pilies aikštę atvykę lankytojai gali pamatyti neregėtą vaizdą – du apdegusius ir aplamdytus rusų šarvuočius.

Aikštėje stovintį tanką T-72 ir savaeigę haubicą 2S19 nesunku būtų supainioti su muziejaus eksponatais, jei ne purvas ir žolė – vis dar prilipę prie jų vikšrų.

Ukrainos kariai šias transporto priemones numušė, o vėliau paėmė netoli Kyjivo ir šiaurinio Charkivo miesto po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje.

Dabar jie buvo eksponuojami Lenkijos sostinėje kaip karo grobis pagal bendrą Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių iniciatyvą „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika

Šios ekspozicijos žinia – ukrainiečiai gina ne tik savo šalies, bet ir visos Europos laisvę ir demokratiją.

Kai kurie žmonės fotografavosi su šarvuočiais, kiti iš pažiūros atrodė priblokšti šios karinės technikos buvimo judrioje aikštėje vasaros dieną.

Varšuvoje pas gimines viešinti ukrainietė Vika šluostėsi ašarojančias akis.

„Sunku čia tai matyti. Bet tai liudija, kokią paramą Lenkija rodo (Ukrainai)", – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Varšuvoje gyvenantis pensininkas Krzysztofas įdėmiai apžiūrinėjo tankus, ant krūtinės sukryžiavęs rankas.

„Rusų tankai įvažiavo į Lenkiją 1939 metais, – sakė jis. – Jie tikrai nebuvo tokie modernūs kaip šie. Bet kitais atžvilgiais, kalbant apie Rusijos režimo mentalitetą, niekas nepasikeitė.“

Aštuonmetis Saša iš Kyjivo pabėgo su motina Katarina ir kovo pradžioje kirto Lenkijos sieną. Jie yra vieni iš 4,5 mln. ukrainiečių, pabėgusių į kaimyninę šalį prasidėjus invazijai.

„Šie tankai čia rodo, kad karas yra tikras“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saša.

Atsidusdama jo motina pridūrė: „Jis daug žino apie karą. Jis svajoja grįžti į Kyjivą ir vieną dieną tapti kareiviu.“

Artimiausius kelis mėnesius tankai bus eksponuojami Varšuvoje, o paskui keliaus į pietinį Krokuvos miestą.

Vėliau Ukrainos gynybos ministerija planuoja juos eksponuoti kituose Europos miestuose, įskaitant Madridą ir Lisaboną.

Rusijos statytiniu okupuotame Sjevjerodonecke tapo V.Janykovyčiaus laikų meras

09:49

Mykola Morgunovas, Viktoro Janukovyčiaus laikais buvęs Briankos miesto meru, tapo okupantų statytiniu užgrobtame Luhansko srities Sjevjerodonecke, pranešė Luhansko srities karinė administracija.

„Sjevjerodonecke buvo pristatytas jau trečiasis „liaudies meras“ – šį kartą juo tapo Janukovyčiaus laikais buvęs Briankos meras Mykola Morgunovas“, – raše administracija.

Be to, teigiama, kad vyrai okupuotose Luhansko srities teritorijose apgaule mobilizuojami kovoti okupantų pusėje – jie esą yra kviečiami dirbti, o tada jiems įteikiami „šaukimai“ ginti „naujosios tėvynės“.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:26

Rusija ir toliau patiria nuostolius kare Ukrainoje – vien per praėjusią parą šalis agresorė neteko apie 150 karių, 8 priešlėktuvinių raketų, 3 artilerijos sistemų.

Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 36 650 savo karių, 1602 tankų, 3797 šarvuotų kovos mašinų, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas
Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą priešas patyrė Avdijivkos ir Bachmuto kryptimis.

Ukraina pasiprašė į EBPO

09:21

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis valstybės vardu įteikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormannui paraišką dėl narystės EBPO.

Ukrainos vyriausybė pareiškė, jog jo šalis „pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms bei nori prie jos prisijungti kuo greičiau“.

„Nuolatinė parama, būsimas Ukrainos atkūrimas ir pasirengimas narystei Europos Sąjungoje, kurio pradžiai pritarė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi“, – sakė D.Šmyhalis.

1961 metais įkurtai EBPO dabar priklausančios 38 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva, deklaruoja įsipareigojimą laikytis demokratijos ir rinkos ekonomikos principų. Jos sukuria daugiau kaip 62 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Rusai apšaudė Odesos sritį ir Gyvačių salą

08:51

Liepos 7 d., auštant, rusų okupantai paleido raketas į Odesos sritį ir Gyvačių salą, pranešė Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

„Odesos sritis. Auštant priešas dviem raketomis užpuolė vieną iš  rajonų. Nukentėjo du ūkiai, sunaikinta 35 tonas grūdų“, – teigė S.Bratčukas.

Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Rysai paleido dvi raketas ir į Gyvačių salą, ten apgadinta prieplauka. 

 

J.Ardern: JT Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą

08:26

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o Maskvą pavadino „moraliai bankrutavusia“.

J.Ardern, kuri jau seniai pasisako prieš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – veto teisę, pakartojo raginimą reformuoti šią instituciją.

JT „nesėkmę“ dėl Ukrainos lėmė Rusijos, turinčios veto teisę Saugumo Taryboje, pozicija, pareiškė ji, kalbėdama Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy (Louvio) institute vizito Australijoje metu.

J.Ardern teigimu, Rusija pasinaudojo savo vieta Taryboje, kad užimtų „moraliai bankrutavusią poziciją moraliai bankrutavusio ir neteisėto karo akivaizdoje“.

Naujoji Zelandija sieks JT Saugumo Tarybos reformų, kad būtų užtikrinta, jog jos vertė ir svarba nesumažėtų, sakė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern

„Privalome reformuoti Jungtines Tautas, kad nereikėtų pasikliauti atskiromis šalimis, kurios pačios nustato sankcijas“, – sakė J.Ardern.

Pasak jos, Rusija turi atsakyti už savo invaziją.

J.Ardern paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje aprūpinti ištekliais, reikalingais karo nusikaltimams tirti ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Ji pridūrė, kad Naujoji Zelandija įstos kaip trečioji šalis į Ukrainos bylą prieš Rusiją TBT.

Kinijos vaidmuo

Tačiau ministrė pirmininkė perspėjo, kad negalima į pasaulį žvelgti „juodai-baltai“, invaziją į Ukrainą vertinti kaip karą tarp Vakarų ir Rusijos arba demokratijos ir autokratijos, o svarbius veikėjus, tokius kaip Kinija, nustumti į šalį.

„Nemanykime, kad Kinija, kaip Saugumo Tarybos narė, neatlieka tam tikro vaidmens darant spaudimą reaguojant į teritorinio vientisumo praradimą, už kurį atsakinga Rusija“, – sakė Naujosios Zelandijos lyderė.

„Neišskirkime nieko ir nemanykime, kad tokio požiūrio laikosi tik demokratinės valstybės“, – kalbėjo ji.

Augant Kinijos diplomatinei ir saugumo įtakai Ramiojo vandenyno regione, ypač turint galvoje balandį pasirašytą slaptą saugumo paktą su Saliamono Salomis, kai kurios Vakarų valstybės yra vis labiau susirūpinusios dėl Pekino ketinimų.

Tačiau J.Ardern teigė, kad Kinija jau seniai yra regiono veikėja ir būtų neteisinga tikėtis, kad suverenios Ramiojo vandenyno salų valstybės „pasirinks puses“.

Didėjant įtampai Ramiojo vandenyno regione, diplomatija turėtų būti „stipriausia priemonė“, sakė ji ir perspėjo, kad, užuot izoliavus didžiąsias veikėjas, reikia su jomis kalbėtis.

Net ir Kinijai tampant „atkaklesnei“, vis dar yra sričių, kuriose galima bendradarbiauti su Pekinu, pavyzdžiui, prekybos srityje, sakė J.Ardern.

Vis dėlto Naujoji Zelandija, be kita ko, per daugiašales institucijas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje, Honkonge ir elgesio su uigūrais Sindziange.

„Bayraktar“ kelionė į Lietuvą

07:55

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos atliko ypatingą ir nekasdienišką užduotį – orlaiviais „Spartan“ iš Turkijos atgabeno nuotoliniu būdu valdomą kovinį orlaivį „Bayraktar“ TB2, Lietuvos žmonių pavadintą „Vanago“ vardu. Moderniausias, pilnos komplektacijos kovinis orlaivis ir jam priskirta ginkluotė, efektingai naikinanti priešo tankus, artilerijos ir kitas sistemas artimiausiu metu pradės vykdyti užduotis Ukrainoje.

Visuomenininko ir žurnalisto Andriaus Tapino bei Laisvės TV inicijuota akcija nuskambėjo per visą pasaulį, kuomet per mažiau nei 4 dienas, vieningų Lietuvos piliečių dėka buvo surinkti beveik 6 mln. eurų. Bepiločius karinius orlaivius gaminanti Turkijos įmonė „Baykar“ kovinį droną „Bayraktar“ TB2 Lietuvai nusprendė padovanoti. 

Lietuvos kariuomenė pasidalijo akimirkomis, kaip „Bayraktar“ buvo gabenamas į Lietuvą.

 

Ukraina: Rusija nori Luhansko srities

07:30

Naujausioje karo ataskaitoje Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas pažymi, kad Rusijos tikslas – kontroliuoti visą Luhansko sritį.

Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka

07:13

Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka.

Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.

Juos parengusi Užsienio reikalų ministerija kitoms institucijoms išsiuntė su užrašu „Labai skubu“.

123RF.com nuotr./NATO vėliava
123RF.com nuotr./NATO vėliava

Šios ministerijos kanclerė Inga Černiuk teikime nurodė, kad prisijungimo protokolų ratifikavimą ketinama svarstyti per neeilinę Seimo sesiją, pastabas prašoma pateikti „ypatingos skubos tvarka iki 2022 m. liepos 7 d. 10 val.“.

Pirminiais duomenimis, Vyriausybė jau ketvirtadienį gali svarstyti šį klausimą.

Nepaisant to, Lietuva nebus pirmoji ratifikavusi Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus – Estijos parlamentas tai padarė trečiadienį.

Pagal parengtus dokumentus, Ministrų kabinetas kreipsis į Lietuvos prezidentą su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti liepos 5 dieną Briuselyje pasirašytus Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo.

Dėl šių dokumentų Seimas kitą savaitę ketina rinktis į neeilinę sesiją.

Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.

Įsigaliojus šiems prisijungimo protokolams Aljanso generalinis sekretorius visų sutarties šalių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie sutarties.

Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.

Neutralios buvusios Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į gynybinį Aljansą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą

06:27

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą.

Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda iš pradžių vyks į daugiašalės Šiaurės Rytų divizijos mobiliąją vadavietę Lenkijoje, vėliau – į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje, Lietuvoje.

„Prezidentai aptars saugumo bei gynybos klausimus, NATO rytinio flango stiprinimo eigą po Aljanso viršūnių susitikimo Madride“, – pranešė Lietuvos Prezidentūra.

NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Šalių vadovai taip pat kalbėsis apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinybę plėsti agresoriui taikomas sankcijas, aptars tolesnę politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

Tarp G.Nausėdos ir A.Dudos pokalbio temų – transatlantinių santykių stiprinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su JAV siekiant atremti regione kylančias grėsmes bei iššūkius.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Analitikai: Rusija daro pertrauką, kad sudarytų sąlygas svarbesnėms operacijoms

06:05

Rusijos gynybos ministerija nuo liepos 3 d. nepareiškė jokių pranešimų dėl teritorinių laimėjimų, o tai patvirtina vertinimą, kad Rusijos pajėgos daro operatyvinę pertrauką ir vis dar vykdo ribotas antžemines atakas, kad sudarytų sąlygas svarbesnėms puolamosioms operacijoms, naujausiose ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusios Karo studijų analitikai.

Jie taip pat sako, kad Kremlius toliau rengiasi užsitęsusiam karui ir iš esmės inicijuodamas operatyvinę pauzę Ukrainoje.

„Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus ir rytus nuo Slovjansko, stengėsi veržtis į vakarus link Siversko nuo Luhansko ir Donecko srities sienos, vykdė ribotas antžemines atakas į šiaurę nuo Charkivo miesto, vykdė nesėkmingus antžeminius puolimus šiaurės vakarų Chersono srityje“, – Rusijos pajėgų judėjimas apžvelgiamas ataskaitoje.

Ten pat analitikai, pabrėžia, kad Ukrainos pajėgos gali ruoštis kontrpuolimui link Chersono miesto.

Paskutinis atnaujinimas 2022-07-07 06:05

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min