V.Zelenskis: Iziume rastos dar dvi masinės kapavietės

Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, iš Rusijos išvyko 261 000 vyrų, pranešė nepriklausomas rusų leidinys. „Novaja Gazeta. Europa“, kuriam informaciją pateikė šaltinis Rusijos prezidento administracijoje.

Žurnalistai aiškina, kad Kremliuje diskusijos apie sienų uždarymą šaukiamojo amžiaus vyrams prasidėjo trečiadienį, kai saugumo pajėgos pradėjo gauti duomenis apie iš Rusijos išvykstančių vyrų skaičių.

Pasak leidinio šaltinio, naujausioje FSB pažymoje, kuri „šiandien, rugsėjo 25 d., keliavo po kabinetus“, minimas 261 tūkst. vyrų, kurie nuo trečiadienio iki šeštadienio vakaro išvyko iš Rusijos, skaičius.

Kremliaus šaltinis abejoja FSB duomenų teisingumu, nes FSB pasienio tarnyba „nedirbo taip greitai“. 

Tuo pat metu „atmosfera prezidento administracijoje yra tokia, kad saugumo ir gynybos ministerijos gali įtikinti V.Putiną uždaryti sienas, kol dar nevėlu“.

Sekmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos „demilitarizavo“ rusų okupantų bazę, štabą ir penkis amunicijos sandėlius, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Amunicijos sandėliai buvo sunaikinti Chersono srities Alčevsko, Skadovsko, Chersono ir Berislavskio rajonuose bei Zaporižios srities Tokmako rajone.

Gynėjai apšaudė rusų bazę Skadovskio rajone, štabą Snihirevskio rajone Mykolajivo srityje ir priešo vadavietę Berislavskio rajone.

Deokupuotame Iziume rastos dar dvi masinės kapavietės, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė interviu CBS.

„Šiandien gavau papildomos informacijos. Buvo rastos dar dvi masinės kapavietės, didelės kapavietės su šimtais žmonių. Mes kalbame apie mažą Iziumo miestelį, žinote? Mažame miestelyje yra dar dvi masinės kapavietės. Būtent tai ir vyksta“, – sakė jis.

Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 436 kūnai buvo ekshumuoti iš pirmosios Iziume rastos masinės kapavietės.

Serbija nepripažins Rusijos aneksijos „referendumų“ okupuotose Ukrainos teritorijose, praneša „Kyiv Independent“.

„[Aneksijos referendumai] visiškai prieštarauja mūsų valstybės ir nacionaliniams interesams, mūsų teritorinio vientisumo, suvereniteto ir sienų neliečiamumo principui“, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius.

Jis pridūrė, kad jo šalis laikysis tarptautinės teisės ir JT Chartijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl paragino Vakarų sąjungininkus pašalinti Rusijos bankus iš pasaulinės bankų sistemos SWIFT, kuri leidžia bankams siųsti pranešimus vieni kitiems.

„Jeigu mes atjungiame Rusijos bankus nuo SWIFT, turime atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT, bet turime įsitikinti, ir aš tai pakartosiu, kad kai kurios šalys nesilaiko ir nėra visiškai įsitraukusios į šias sankcijas. Taigi Rusijos bankai, visa sistema, visa Rusijos bankų sistema turi būti atjungta nuo SWIFT“, – sakė prezidentas interviu CBS.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Toliau jis pridūrė: „Jei kalbame apie embargą energetikai, turime neieškoti kompromisų arba turime užtikrinti, kad šis embargas veiktų ir visos kainos būtų įgyvendinamos pagal embargą, nes pelnas iš šio importo remia Rusijos kariuomenę ir finansuoja karą.“

„Matome, kad tai labai brangus Putino žaislas. Tai labai kruvinas žaislas. Taigi jam reikia daugiau pinigų, visų pinigų ir superpelno iš naftos ir dujų, kuriuos naudoja Rusija, ir mes turime tai apriboti.“

Ukraina gavo dvi JAV oro gynybos sistemas NASAMS, interviu CBS sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mums būtinai reikia, kad JAV parodytų lyderystę ir perduotų Ukrainai oro gynybos sistemas. Noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už teigiamą sprendimą, kuris jau patvirtintas. Gavome NASAMS, – sakė V.Zelenskis.

Vis dėlto Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šių sistemų skaičiaus nepakaks civilinei infrastruktūrai, mokykloms, ligoninėms, universitetams ir pačių ukrainiečių namams apsaugoti nuo Rusijos smūgių. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

„Mums reikia saugumo, kad ukrainiečiai grįžtų namo. Jei bus saugu, jie atvyks, įsikurs, dirbs čia ir mokės mokesčius, tada mūsų biudžete nebus 5 mlrd. dolerių deficito. Tai bus naudinga visiems“, – aiškino valstybės vadovas.

Rugpjūčio antroje pusėje JAV paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtrauktos NASAMS sistemos, galinčios sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.

NASAMS (Norwegian Advanced Surface to Air Missile System) –Norvegijos ir JAV sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo konteineriuose įmontuotų raketų galimybių, jis gali siekti 55-75 km, 105 km arba 180 km.

Taikiniams aptikti naudojamas JAV pagamintas MPQ-64F1 radaras, galintis sekti iki 72 taikinių vienu metu.

Visos sistemos aptarnavimui reikia 22 žmonių.

Rusijos okupantai Sevastopolyje įteikė apie 1 000 šaukimų į kariuomenę šaukiamojo amžiaus vyrams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad dėl Rusijos karinės ir politinės vadovybės paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusijos kariniai komisariatai nuo rugsėjo 22 d. dirba visą parą.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų rekrūtai sėdi autobuse prie kariuomenės verbavimo centro Krasnodare, Rusijoje

Bandantiems išvengti mobilizacijos gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos Sevastopolio mieste šaukiamojo amžiaus vyrams buvo įteikta apie tūkstantį šaukimų į kariuomenę. Okupacinės kariuomenės atstovai užtikrina mobilizuotus žmones, kad jie tarnaus laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje iki vadinamosios „specialiosios operacijos“ termino pabaigos“, – rašoma pranešime.

Naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė rusų okupantų atakas septyniose gyvenamosiose vietovėse, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per dieną gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Soledaro, Vyjemkos, Kurdiumivkos, Zaicevo, Novomichailivkos, Pavlivkos, Pervomaiskės vietovėse“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad per dieną okupantai surengė keturis raketinius ir septynis oro smūgius, iš daugiau kaip 24 raketų paleidimo įrenginių apšaudė karinius ir civilinius objektus Ukrainos teritorijoje.

Nuo priešo ugnies nukentėjo daugiau kaip 35 gyvenvietės.

Rusijos okupantai siunčia naujai mobilizuotus kariškius į savo dalinius kontakto linijoje be jokio pasiruošimo, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko puslapyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

„Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė siunčia naujai mobilizuotus kariškius be apmokymų, kad jie papildytų nuostolių patyrusių dalinių sudėtį tiesiogiai prie kontakto linijos“, – rašoma pareiškime.

Generalinis štabas pažymėjo, kad tai daro didelę įtaką priešo karių dvasinės būklės lygiui ir jų pareigų atlikimo kokybei.

Draudimas išvykti Rusijos vyrams, kurie gali būti mobilizuoti, gali įsigalioti jau pirmadienį, rugsėjo 26 d., praneša nepriklausomas Rusijos leidinys „Svarbios istorijos“, remdamasis šaltiniais. 

„Rugsėjo 26 d., pirmadienį, Rusijos vyrams, kuriems taikoma mobilizacija, bus uždrausta keliauti į užsienį“, – leidiniui sakė buvęs FSB pareigūnas. Šios informacijos kol kas „Svarbios istorijos“ negalėjo patvirtinti kitais šaltiniais. Tačiau, pasak šaltinio Maskvos oro uoste, draudimas bus dalinis: pasieniečiai turės sąrašus žmonių, kuriems bus draudžiama keliauti, skelbia leidinys.

Anksčiau kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės, remdamosis šaltiniais prezidento administracijoje, rašė apie galimą sienų uždarymą šaukiamojo amžiaus vyrams. Pasak „Meduza“, sienos bus uždarytos rugsėjo 28 d., o norint išvykti iš šalies reikės gauti karinės įskaitos tarnybos leidimą. Pasak kito leidinio, draudimas gali būti įvestas iki rugsėjo 30 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas turi kreiptis į Federalinę asamblėją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl dalinės mobilizacijos privertė totorių vyrus bėgti iš Rusijos okupuoto Krymo, sekmadienį per Ukrainos parlamento televiziją sakė prezidento atstovas Kryme. 

„Okupuoto Krymo teritorijoje Rusija, vykdydama mobilizaciją, daugiausia dėmesio skiria Krymo totoriams. Taip Rusija bando sunaikinti Krymo totorių genofondą, kuris dar nėra visiškai atsigavęs po 1944 m. (deportacijų). Vyrai imami nuo 18 metų amžiaus. Žmonės verčiami bėgti iš Krymo, ko jie nedaro nuo 2014 m.“, – sakė Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Kryme Tamila Taševa. 

T.Taševa pridūrė: „Šiuo metu tūkstančiai Krymo totorių, įskaitant jų šeimas, palieka Krymą per Rusijos teritoriją ir keliauja daugiausia į Uzbekistaną, Kazachstaną. Kadangi Krymo totoriai neturi užsienio pasų, tik vidaus Rusijos pasus, jie gali vykti tik į tas šalis, į kurias Rusijos piliečiams nereikia vizų.“

Per interviu televizijai T.Taševa taip pat patarė Kryme esantiems asmenims kuo labiau vengti Rusijos ar prorusiškų valdžios institucijų ir rekomendavo tiems, kurie bus pašaukti ir išsiųsti kariauti, pasiduoti Ukrainos pajėgoms.

Panašu, kad Rusijos Dagestano respublikoje tęsiasi protestai prieš įsakymą mobilizuoti daugiau žmonių į Rusijos kariuomenę, o vaizdo įrašuose matyti policijos ir visuomenės susipriešinimas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policija sulaiko demonstrantus. Pagal šį įsakymą dar tūkstančiai rusų bus pašaukti dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje. 

Panašu, kad Dagestano sostinė Machačkala yra protestų centras, kai kurie keliai užblokuoti. Ši teritorija pietuose ribojasi su Azerbaidžanu ir Gruzija.

Izraelis gydys 20 ukrainiečių karių, kurie buvo sužeisti per karą su Rusija, pranešė Izraelio ambasadorius Ukrainoje, rašo „The Guardian“.

„Izraelis priims gydyti 20 Ukrainos karių, kurie buvo sunkiai sužeisti per karą“, – tviteryje parašė pasiuntinys Michaelis Brodskis.

Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Šebos medicinos centrą netoli Tel Avivo.

Medicinos šaltinis agentūrai „Agence France-Presse“ patvirtino, kad du kariai yra pakeliui į Izraelį, o Ukrainos ambasados Tel Avive atstovė spaudai sakė, kad tikisi, jog pirmieji pacientai atvyks „netrukus“.

Jiems bus taikomas protezavimas ir reabilitacija.

Didžiausias Izraelio medicinos centras „Sheba Medical Center“ šešias savaites po Rusijos invazijos vasario mėnesį vadovavo lauko ligoninei Vakarų Ukrainoje.

Patvirtinta, kad Rusijos okupuotose Luhansko srities teritorijose buvo smogta keliems priešo objektams, feisbuke pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

Jo žiniomis, partizanai padegė kolaborantų balsavimo punktą Ščestyje. 

Svatovskio rajone „į orą pakilo“ rusų kareivinės, buvo sužeistas ūkininkas bendradarbis. Alčevske buvo sunaikintas okupantų amunicijos sandėlis.

Prie Rusijos ir Mongolijos sienos perėjos nusidriekė ilgos automobilių eilės, nes žmonės toliau bėga nuo Kremliaus įsakymo dėl dalinės mobilizacijos, praneša agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).

Altanbulago miesto kontrolės punkto viršininkas agentūrai sakė, kad nuo trečiadienio per šią perėją į Mongoliją įvažiavo daugiau kaip 3 000 rusų.

Pasak ten dirbusio AFP reporterio, prie pasienio kontrolės punkto imigracijos tarnybos langelio taip pat buvo matyti eilės žmonių su Rusijos pasais.

Rusijos šaukimu į kariuomenę siekiama papildyti jos kariuomenę šimtais tūkstančių vyrų po virtinės nesėkmių septynis mėnesius trukusiame kare su Ukraina.

Rusai, bėgantys nuo dalinės mobilizacijos, šiandien toliau atvyksta ir į Suomijos pasienio punktus.

Teigiama, kad Rusijos sienos netrukus gali būti uždarytos kovinio amžiaus vyrams, siekiant sustabdyti masinį judėjimą.

Vladimiro Putino pranešimas apie padidintą šaukimą į kariuomenę, siekiant paremti Maskvos invaziją į Ukrainą, rodo, kad Kyjivas „pergudravo“ Rusijos prezidentą, išskirtiniame interviu CNN sakė Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss.

Naujoji Didžiosios Britanijos vadovė sakė, kad V.Putinas įsakė nedelsiant padidinti karinę eskalaciją, „nes jis nelaimi“.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų susitikimas

„Jis padarė strateginę klaidą, įsiverždamas į Ukrainą“, – sakė L.Truss.

„Manau, kad ukrainiečiai jį pergudravo. Matėme, kaip ukrainiečiai toliau atremia Rusijos puolimą. Ir aš manau, kad jis nenumatė tokios stiprios laisvojo pasaulio reakcijos“.

Paklausta, kaip Vakarų lyderiai turėtų reaguoti, jei V.Putinas padidins karinį aktyvumą Ukrainoje, L.Truss atsakė, kad jie „neturėtų klausytis jo žvanginimo ginklais ir fiktyvių grasinimų“.

„Vietoj to mes turime toliau taikyti Rusijai sankcijas ir toliau remti ukrainiečius“.

Rusijos valdžios institucijos pažadėjo ištaisyti klaidas, padarytas pašaukiant karius, kai vyresnio amžiaus ir sergantiems žmonėms per klaidą buvo įsakyta atvykti į tarnybą, rašo „The Guardian“.

Šią savaitę paskelbęs apie dalinę mobilizaciją Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad karinė tarnyba bus taikoma tik tiems, kurie turi „atitinkamų“ įgūdžių ar karinės patirties.

Tačiau buvo pranešta apie kelis atvejus, kai buvo pašaukti tarnybai netinkami žmonės.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Pietvakarinėje Volgogrado srityje 63 metų diabetikas, buvęs kariškis, nepaisant silpnos sveikatos ir smegenų sutrikimų, buvo išsiųstas į mokymo stovyklą.

Rusijos valstybinė agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad nuo to laiko jis grįžo namo.

Šiaurės vakarų Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka vietos rajonų vadovams liepė „asmeniškai kontroliuoti gyventojų kreipimusis ir spręsti kiekvieną atskirą atvejį“, sakoma sekmadienį jo administracijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Vladimiro srities gubernatorius Vladimiras Avdejevas šeštadienį pareiškė, kad „visi per klaidą mobilizuoti asmenys grįš namo“.

Rusijos nelaisvėje yra 2 500 ukrainiečių. Tarp jų yra civilių ir nemažai moterų. Rusijos Federacija nepaleidžia civilių, nors jau įvyko keli apsikeitimai kaliniais.

Šia informacija interviu BBC pasidalijo vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Kalbame apie 2,5 tūkst. kalinių. Žmonės lieka nelaisvėje, o blogiausia, kad yra civilių. Keletą mainų iš eilės civiliai neišleidžiami. Turime užduoti klausimus ir reikalauti, kad civiliai gyventojai būtų paleisti. Civiliai turėtų būti grąžinami, o ne keičiami. Tarp jų yra daug moterų“, – sakė I.Vereščuk.

Ministro Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad vien „Azovstal“ teritorijoje buvo 131 moteris. Tik kelios iš jų buvo grąžintos. 

I.Vereščuk sakė, kad su belaisviais elgiamasi labai blogai – jie mušami ir kankinami.

Sekmadienį iš Ukrainos uostų išplaukė dar septyni laivai, gabenantys eksportuojamus žemės ūkio produktus, pranešė šalies Infrastruktūros ministerija.

Nuo rugpjūčio mėn., kai įsigaliojo JT tarpininkaujamas koridorius per Juodąją jūrą, iš Ukrainos uostų iš viso išplaukė 218 laivų.

Ukraina, viena didžiausių žemės ūkio produktų gamintojų, po Rusijos invazijos vasario mėn. negalėjo eksportuoti šiuo maršrutu, kol nebuvo sudarytas susitarimas, žadantis saugų laivų, gabenančių pasėlius, praplaukimą.

Okupuoto Berdiansko miesto centre girdėjosi sprogimai, pranešė Zaporižios srities Berdiansko miesto taryba.

Pažymima, kad nors sprogimai buvo girdimi Berdiansko centre, taip pat ir Melitopolyje.

Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad prie „administracinio“ pastato įvyko sprogimai, ir skelbė nuotraukas iš sprogimo vietos.

Pasak rusų, sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Tuo pat metu miesto taryba, remdamasi vietos gyventojais, rašo, kad sprogo automobilis.

Pasirodė pranešimų, kad žmonėms, neturintiems karinės tarnybos, buvo išduoti šaukimo į dalinę mobilizaciją Rusijoje dokumentai, rašo „Sky News“.

Tai daroma nepaisant gynybos ministro Sergejaus Šoigu garantijų, kad kampanijai Ukrainoje paremti bus kviečiami tik tie, kurie turi specialių karinių įgūdžių ar kovinės patirties.

Dabar du aukščiausio rango Rusijos įstatymų leidėjai, abu artimi Vladimiro Putino sąjungininkai, išsakė nusiskundimus dėl Kremliaus vykdomos mobilizacijos ir nurodė regionų pareigūnams suvaldyti situaciją ir skubiai spręsti visuomenės pyktį sukėlusius „perteklinius veiksmus“.

Rusijos aukštųjų rūmų – Federacijos tarybos – pirmininkė Valentina Matvijenko sakė žinanti apie pranešimus apie šaukiamus vyrus, kurie neturėtų būti šaukiami į kariuomenę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“.

Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V.Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.“

Prezidentas kalbėjo Rusijai kiek anksčiau priėmus įstatymą, sugriežtinantį bausmes už savanorišką pasidavimą ir dezertyravimą po dalinės mobilizacijos, apie kurią šią savaitę paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė: „Geriau atsisakyti šaukimo į kariuomenę laiško nei mirti svetimoje šalyje kaip karo nusikaltėliui.“

„Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos nei būti paralyžiuotam ir vėliau teisme atsakyti už dalyvavimą agresijos kare, – kalbėjo jis. – Geriau pasiduoti Ukrainos kariuomenei, nei žūti per smūgius iš mūsų ginklų, sąžiningus per karą besiginančios Ukrainos smūgius.“

Šeštadienį Rusija po virtinės nesėkmių mūšio laukuose pakeitė savo vyriausiąjį generolą, atsakingą už logistiką.

Ukrainiečių pajėgoms besitęsiantį kontrpuolimą jau pavyko susigrąžinti daug teritorijos šalies rytuose.

2022 m. rugsėjo 21 d. aukšto rango Rusijos Dūmos narys nacionalistas Aleksandras Chinšteinas paragino dalinę Rusijos kariuomenės mobilizaciją taikyti ir Vladimiro Putino asmenine armija vadinamai Rusijos nacionalinei gvardijai (Rosgvardijai), rašoma Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešime.

„Rosgvardijos daliniai atliko svarbų vaidmenį užtikrinant tiek kovinį, tiek užnugario zonos saugumą Ukrainoje ir šiuo metu padeda rengti stojimo referendumus okupuotose teritorijose.

Šias pajėgas ketinama naudoti vidaus saugumo srityje, siekiant užtikrinti V.Putino režimo tęstinumą. Jos buvo ypač prastai pasirengusios intensyviems mūšiams, kuriuos patyrė Ukrainoje.

Atsižvelgiant į reikalavimą malšinti didėjančius vidaus nesutarimus Rusijoje, taip pat į operatyvines užduotis Ukrainoje, labai tikėtina, kad „Rosgvardija“ patiria ypatingą įtampą“, – rašoma žvalgybos apžvalgoje.

Anot britų žvalgybos, yra reali galimybė, kad mobilizacija bus panaudota Rosgvardijos daliniams sustiprinti papildomomis pajėgomis.

Kinija ir Indija paragino derybomis užbaigti karą Ukrainoje, tačiau nepabrėžė tvirtos paramos tradicinei sąjungininkei Rusijai, rašo „The Guardian“.

Po savaitę trukusio spaudimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusijos užsienio reikalų ministras išėjo į Generalinės Asamblėjos tribūną ir išsakė ugningą priekaištą Vakarų valstybėms dėl, jo žodžiais tariant, „groteskiškos“ kampanijos prieš rusus.

Tačiau nė viena didžioji valstybė nepuolė palaikyti Rusijos, įskaitant Kiniją, kuri likus kelioms dienoms iki vasario mėnesį prasidėjusios invazijos į Ukrainą pažadėjo palaikyti „nenutraukiamą“ ryšį su prezidentu Vladimiru Putinu.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi paragino Rusiją ir Ukrainą „neleisti, kad krizė išsiplėstų“ ir paveiktų besivystančias šalis.

„Kinija remia visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinas prioritetas – sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – šeštadienį sakė Wangas.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainoje rusų sučiuptas britas papasakojo apie savo 5 mėnesius trukusią kovą dėl išlikimo. Rusų pagrobėjai sakė, kad jo mirtis gali būti „greita“ arba „graži“. Savo pirmajame interviu po to, kai šią savaitę buvo išlaisvintas, 28-erių metų Aidenas Aslinas britų laikraščiui „The Sun on Sunday“ atskleidė, kaip jis buvo mušamas, žalojamas peiliu ir verčiamas 24 valandas per parą klausytis sovietinių dainų.

„Scanpix“/AP nuotr./Aidenas Aslinas teisme apsišaukėliškoje Donecko respublikoje

A.Aslinas – vienas iš 215 Ukrainos gynėjų, trečiadienį susigrąžintų per mainus su Rusija.

Aidenas, vėl susitikęs su motina Angela ir sužadėtine ukrainiete Diane, prisipažino: „Niekada nemaniau, kad ištrūksiu gyvas.“

Plačiau skaitykite čia.

Vladimiro Putino užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad keturis Rusijos okupuotus Ukrainos regionus, kuriuose šiuo metu vyksta referendumai, Maskva „visiškai saugotų“, jei juos aneksuotų Rusija.

Iki antradienio rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose bei pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose vyksta balsavimas dėl to, ar jie turėtų būti prijungti prie Rusijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Jis šeštadienį Jungtinėse Tautose taip pat griežtai sukritikavo Vakarų šalis dėl atsako į karą Ukrainoje ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės siekia „sunaikinti“ jo šalį.

„Oficiali rusofobija Vakaruose tapo beprecedenčio, groteskiško masto“, – sakė S.Lavrovas ugningoje JT Generalinės Asamblėjos kalboje.

„Jie jau nesidrovėdami atvirai pareiškia apie ketinimus ne tik karinėmis priemonėmis nugalėti mūsų šalį, bet ir sunaikinti bei suskaldyti Rusiją,“ – teigė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Sekmadienį Rusijos okupantų užgrobtame Chersone likviduotas buvęs prorusiškos Regionų partijos deputatas, Ukrainos išdavikas Oleksijus Žuravka, rašo „Unian“.

O.Žuravka buvo likviduotas miesto centre esančiame viešbutyje, rašo interfax.ru, remdamasis „pagalbos tarnybų atstovu“.

Jo duomenimis, į viešbutį tariamai pataikė iš JAV pagamintos raketinės artilerijos sistemos HIMARS, suteiktos Ukrainai, paleistas šaudmuo.

Tuo pat metu „pagalbos tarnyba“ teigia, kad apšaudytame objekte esą nebuvo jokios karinės įrangos ar ginkluotų žmonių.

„...Žuvo du žmonės, tarp jų – Oleksijus Žuravka“, – pažymima medžiagoje.

Oleksijus Žuravka buvo Regionų partijos narys. Nuo 2006 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d. jis buvo parlamento narys. 2015 m. jis pabėgo į Rusiją.

O.Žuravka šiais metais atvirai palaikė Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Jis buvo kaltinamas dalyvavęs grobiant ir kankinant ukrainiečius Chersono srityje.

Užsienio universitetuose studijuojantys studentai nebeišleidžiami iš Ukrainos, prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė pokalbyje su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu. 

Jis sakė, kad dabar ant kortos pastatyta ukrainiečių tautos egzistencija. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Kol studentai neliečiami, jie neina į kariuomenę, bet gali atsitikti taip, kad visi arba labai daug jų apskritai eis. Jei jie Rusijoje sutelks milijoną, apie kokį išvykimą jūs kalbate? Ar norite, kad Ukraina apskritai išliktų, ar norite išspręsti savo asmenines problemas studijuodami Sorbonoje ar Oksforde?“ – sakė O.Arestovyčius.

Sekmadienio naktį rusų okupantai apšaudė Mykolajivą, apgadindami gyvenamuosius namus ir vandentiekio tinklus, pranešė Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius.

„Remonto grupės ir komunalinių paslaugų darbuotojai dirba vietoje. Mūsų specialistai tikrina apšaudomas vietoves. Apie pasekmes jums parašysiu vėliau“, – sakė meras.

Pasak Mykolajivo srities karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, okupantai raketomis miestą apšaudė maždaug 01.25 val.

„Preliminariai aukų nėra. Išsami informacija dar tikslinama“, – sakė V.Kimas.

Nepriklausomos stebėsenos grupės „OVD-Info“ duomenimis, iš viso visoje Rusijoje už protestus prieš prezidento Vladimiro Putino dalinę karinę mobilizaciją buvo sulaikyta daugiau kaip 2 000 žmonių, iš jų šeštadienį 33 miestuose sulaikyti 798 žmonės.

„Reuters" praneša, kad nepasitenkinimas apėmė net prokremlišką žiniasklaidą, o vienas valstybinio naujienų kanalo RT redaktorius teigė, kad tokios problemos, kaip šaukimo dokumentų išsiuntimas ne tiems žmonėms, „įsiutino žmones“.

Kai šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo buvo paklausta, kodėl tiek daug rusų išvyksta iš šalies, jis nurodė, kad jie turi teisę laisvai judėti, rašo „The Guardian“.

Rusijoje kyla mobilizacijos problemų, nes mobilizuotųjų skaičių nustato Gynybos ministerija, o vėliau už mobilizacijos vykdymą atsakingi gubernatoriai, ir būtent jiems, greičiausiai, dirba vietiniai kariniai komisarai.

Dėl tokios padėties reali padėtis šaukimo komisijose gali neatitikti Rusijos gynybos ministerijos nurodymų, rašoma Jungtinių Amerikos Valstijų Karo studijų instituto (ISW) kasdieninėje analizėje

Pasak analitikų, Rusijos gynybos ministerija akivaizdžiai neturi visiškos mobilizacijos kontrolės, todėl kyla klausimas, kokie vyrai iš tikrųjų bus mobilizuoti ir kiek veiksmingos bus mobilizuotos pajėgos.

„Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos mobilizuoja asmenis okupuotose Ukrainos teritorijose, "apdovanodamos" juos rusiškais pasais už dalyvavimą fiktyviuose referendumuose, užuot laukusios, kol aneksija įteisins reikalavimus atitinkančių vyrų mobilizaciją Rusijos okupuotose teritorijose pagal Rusijos įstatymus“, – rašoma apžvalgoje.

Aukštųjų Rusijos karinės vadovybės pareigūnų postai ir toliau keičiasi iš rankų į rankas, o tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau mano, jog sisteminės problemos kyla dėl vyresniųjų pavaldinių asmeninių klaidų.

„Gali būti, kad Rusijos pajėgos ruošiasi prievarta mobilizuoti Ukrainos karo belaisvius kovoti už Rusiją, o tai būtų Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimas“, – atkreipia dėmesį analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos toliau siekė laimėjimų palei Charkivo ir Luhansko srities sieną ir į šiaurės vakarus nuo Lymano.
• Ukrainos kariuomenės pareigūnai nurodė, kad Pietų Ukrainoje tęsiama Ukrainos užkardymo kampanija mažina Rusijos kovinius pajėgumus.
• Rusijos šaltiniai nurodė tris vietoves, kuriose Ukrainos pajėgos vykdė antžemines operacijas Chersono srityje – šiaurinėje Chersono srityje, vakarinėje Chersono srityje prie Inhulecio upės ir į šiaurės vakarus nuo Chersono miesto prie Mykolajivo ir Chersono srities sienos.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse, Donecko mieste ir vakarinėje Donecko srityje.
• Rusijos valdžios institucijos toliau verčia okupuotos Ukrainos teritorijos gyventojus balsuoti fiktyviuose referendumuose.

Per 24 valandas Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė 7 raketų ir 22 oro smūgius, priešas smogė daugiau kaip 35 gyvenvietėms, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per pastarąją parą Rusijos okupantai surengė 7 raketinius ir 22 oro smūgius, daugiau kaip 67 kartus apšaudė karinius ir civilinius objektus Ukrainos teritorijoje, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, karo įstatymus ir papročius. Nuo priešo atakų nukentėjo daugiau kaip 35 gyvenvietės. Tarp jų – Zaporižia, Očakovas, Myroliubivka, Niujorkas, Bilohorivka, Krasnohorivka, Pavlovka ir Majorskas“, – rašoma pranešime.

Odesą vėl atakavo priešo bepiločiai orlaiviai regiono centre tęsiama gelbėjimo operacija, pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovo atstovas Serhijus Bratčiukas.

„Odesą užpuolė priešo bepiločiai orlaiviai. Gelbėjimo operacija tęsiasi, daugiau informacijos bus oficialiai pranešta kiek vėliau. Dabar aiškinamasi visos detalės, todėl nekurkite sąmokslo teorijų“, – sakė jis.

Odesoje nugriaudėjo keli sprogimai, danguje buvo matyti ir girdėti dronai, pranešė „Suspilne“ per „Telegram“, remdamasi savo korespondentų informacija.

„Odesoje įvyko keli sprogimai. Danguje matomi ir girdimi dronai... Mieste ir regione paskelbtas oro pavojus“, – rašoma pranešime.

Pietinė operatyvinė vadovybė pranešė, kad priešas miesto centre tris kartus smogė į administracinį pastatą, tačiau niekas nenukentėjo.

„...Tris kartus priešas smogė į miesto centre esantį administracijos pastatą. Vyksta gelbėjimo ir gaisro gesinimo operacijos. Vieną droną numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos...“, – dalijosi vadovybė.
 

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas šešių gyvenviečių teritorijose. Be to, Ukrainos gynėjai stipriai smogė priešui ir padarė okupantams didelių nuostolių, teigiama naujoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.

„Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Soledarės, Vyjemkos, Kurdiumovkos, Zaicevės, Novomychailivkos ir Pervomaiskės vietovėse“, – rašoma pranešime.

Be to, gynybos pajėgų aviacija atliko 26 smūgius. Jau yra Generalinio štabo patvirtintos informacijos apie 20 teritorijų, kuriose sutelkta okupanto karinė jėga ir karinė technika, ir 6 priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.

„Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai ypač smogė 5 kontrolės punktams, 13 priešo gyvosios jėgos ir įrangos koncentracijos vietų, 3 priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms, 3 raketinių kariuomenės ir artilerijos sistemoms, tarp jų „Uragan“, ir 2 šaudmenų sandėliams. Informacija apie aukas tikslinama“, – pridūrė Generalinis štabas.

Ukraina paprašė surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos vykdomų fiktyvių referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už tolesnius bandymus pakeisti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas pažeidžiant JT Chartiją“, – tviteryje rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Rusijos pajėgos po vidurnakčio raketomis apšaudė Zaporižią.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.

Raketų smūgiai buvo užfiksuoti keliuose Zaporižios miesto rajonuose ir kaime netoli regiono centro Zaporižios rajone.

Pranešta apie mažiausiai tris sužeistus žmones.

O.Staruchas sako, kad buvo sunaikinti infrastruktūros objektai, viename iš rajonų elektros pastotė neteko elektros tiekimo.