D.Peskovas prakalbo apie derybas su V.Zelenskiu

Vokietija ir Danija susitarė statyti didelį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, kad sumažintų energetinę priklausomybę nuo Rusijos, rašo svoboda.org.

Bendras pajėgumas bus daugiau kaip 3 gigavatai, kurie aprūpins elektra 4,5 mln. žmonių. Statybas tikimasi baigti 2030 m.

Planuojama, kad tada prie projekto galės prisijungti Lenkija ir Baltijos šalys.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį išreiškė viltį, kad Vokietija taps pagrindine veikėja, padėsiančia Kyjivui stiprinti priešlėktuvinę gynybą, ir kad Berlynas jo šaliai skirs daugiau sunkiosios ginkluotės.

D.Šmyhalis tapo pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta.

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietijos pradinė vangi reakcija dėl karinės paramos Kyjivui teikimo sukėlė susirūpinimą.

Tačiau D.Šmyhalis per savo vizitą pripažino, kad nuo to laiko Vokietija gerokai padidino savo karinę pagalbą, o sunkioji ginkluotė, pavyzdžiui, haubicos „2000“ ar raketų paleidimo įrenginiai MARS, „puikiai veikia mūšio lauke“.

Oro gynybos sistemą IRIS-T tikimasi gauti rudenį, sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina „tikisi, jog Vokietija taps viena iš lyderių vystant Ukrainos oro gynybą“.

Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.

Ketvirtadienį NATO sąjungininkių gynybos ministrai turėtų atvykti į Vokietiją, kur vyks Jungtinių Valstijų vadovaujamas susitikimas, skirtas koordinuoti karinius poreikius Ukrainai.

Prieš derybas O.Scholzas pabrėžė Vokietijos įsipareigojimą remti Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tai bus daroma bendradarbiaujant su „mūsų draugais ir sąjungininkais“.

„Solidarumas“

Pirmoji D.Šmyhalio kelionės stotelė Berlyne buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, su kuriuo ukrainiečių premjeras „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“.

D.Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.

Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W.Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.

Tokie pareiškimai žymi akivaizdžiai pasikeitusį toną, palyginti su ankstesniais mėnesiais. Balandį F.-W.Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W.Steinmeieriui – buvusiam socialdemokratų užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

O.Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas.

Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.

Tačiau O.Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.

Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.

Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.

Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.

Po viešnagės Berlyne D.Šmyhalis vyks į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdyje.

Sekmadienio vakarą Rusijos kariai apšaudė du Charkivo rajonus, du žmonės buvo sužeisti.

Baigęs savo kadenciją, sekmadienį Maskvą paliko JAV ambasadorius Johnas Sullivanas, informavo ambasada Rusijoje.

62-ejų D.Sullivanas ambasadoriumi Maskvoje paskirtas 2019 metų gruodį.

„Išvykęs jis baigs savo karjerą valstybės tarnyboje, trukusią keturis dešimtmečius ir besitęsusią valdant penkiems JAV prezidentams“, – sakoma ambasados pranešime žiniasklaidai.

„Elizabeth Rood eis JAV ambasados Maskvoje reikalų patikėtinės pareigas, kol atvyks ambasadoriaus Sullivano įpėdinis“, – priduriama jame.

Daugiau informacijos ambasada nepateikė.

Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu J.Sullivanas dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotoju. Per savo karjerą jam teko eiti aukštas pareigas Teisingumo, Gynybos ir Prekybos departamentuose.

J.Sullivano kadencija baigėsi Rusijos santykiams su JAV pablogėjus iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.

Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos Maskvai įvedė plataus masto ekonomines sankcijas, o Kyjivui suteikė didelę karinę pagalbą.

JAV ambasada pastarosiomis savaitėmis taip pat stengiasi pasiekti, kad būtų paleisti Rusijoje sulaikyti jos piliečiai, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner, kurią Maskvos teismas praėjusį mėnesį pripažino kalta dėl narkotikų kontrabandos ir kuriai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

Ukrainos didvyrio Jaroslavo Melnyko vadovaujami kariai priešlėktuvinių raketų sistema „Buk M1“ sunaikino 28 priešo taikinius: 11 įvairių tipų kovinių lėktuvų, 2 rotorinius lėktuvus, 2 sparnuotąsias raketas ir 13 bepiločių orlaivių, skelbia ukrainiečių portalas „Pravda“. Vieną rusų lėktuvą kariai sunaikino gudraus manevro dėka.

Apie tai skaitykite čia.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sako, kad Maskva gali kalbėtis su Kyjivu, o pokalbio tema galėtų būti apie tai, kaip Ukraina ketina įvykdyti Rusijos keliamas sąlygas, skelbia rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“ ir Ukrainos žiniasklaida.

Kaip rašo Ukrainos naujienų portalas Unian.net, V.Putino atstovas pabrėžė, kad bus kalbama, kaip Ukraina vykdys „specialiosios operacijos“ (taip Rusija vadina prieš Ukrainą pradėtą karą – 15min) užbaigimo sąlygas.

„Rusijos Federacija pasirengusi derėtis su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, kaip bus įvykdytos sąlygos „specialiajai operacijai“ nutraukti, ir vadovautis ne sąlygomis, o Rusijos interesais“, – Unian.net cituoja D.Peskovą.

Pasak šio naujienų portalo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nenori derybų ir palygino ją su riebiu aligatoriumi. Kiek anksčiau prezidentas derybas su Rusija pavadino „mirties nuosprendžiu“.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad kare su Rusija jau prasidėjo lūžis. To pavyzdžiai, anot jo, yra pastarojo meto įvykiai okupuotame Kryme, ypač reguliarūs sprogimai.

Skelbiama, kad Chersono srityje išlaisvintas ir Vysokopilijos miestas. Pranešama, kad sekmadienio rytą mieste suplevėsavo Ukrainos vėliava.

Ukrainos kariai išslaivino strategiškai svarbų Ozernojės miestelį, esanti už 32 kilometrus į rytus nuo Slovjansko.

Vienas įtakingiausių Kinijos pareigūnų, įstatymų leidėjas Li Zhanshu, kitą savaitę lankysis Rusijoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Li Zhanshu taps aukščiausio rango Komunistų partijos politiku, apsilankysiančiu šioje šalyje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva suartėjo, stiprindami bendradarbiavimą, kurį vadina santykiais „be limitų“ ir atsvara Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulyje.

Tuo metu įtampa tarp Kinijos ir Vakarų išaugo, Pekinui atsisakant pasmerkti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą, suteikiant diplomatinį užnugarį ir smerkiant Vakarų sankcijas Rusijai ir ginklų pardavimą Kyjivui.

Pasak oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“, nuo trečiadienio iki rugsėjo 17 dienos Li Zhanshu, kuris yra trečias įtakingiausias Kinijos pareigūnas, su oficialiais vizitais lankysis Rusijoje, Mongolijoje, Nepale ir Pietų Korėjoje.

Jis dalyvaus Rytų ekonomikos forume, kuris nuo pirmadienio keturias dienas vyks Rusijos tolimuosiuose rytuose esančiame Vladivostoko mieste, pranešė „Xinhua“.

Tikėtina, kad 72 metų Li Zhanshu pasitrauks iš savo pareigų Komunistų partijoje per kitą mėnesį vyksiantį svarbų suvažiavimą, kuriame, kaip tikimasi, prezidentas Xi Jinpingas užsitikrins beprecedentę trečią kadenciją iš eilės.

Pats Xi Jinpingas nebuvo išvykęs iš Kinijos nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 metais.

Ukrainos gynybos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletas pareiškė, kad nuo karinės invazijos pradžios Rusijos Federacija į Ukrainą paleido mažiausiai 3 500 raketų.

Volodymyras Zelenskis paragino Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen parengti naują sankcijų paketą.

Ukrainos prezidentas tviteryje pranešė, kad kalbėjosi su ja telefonu ir aptarė finansinę pagalbą savo šaliai, taip pat paragino į bet kokias sankcijas įtraukti draudimą išduoti vizas Rusijos piliečiams.

V.Zelenskis rašė, kad jie taip pat derino veiksmus, kuriais siekiama apriboti pernelyg didelį Rusijos pelną iš naftos ir dujų pardavimo.

Berlyne viešintys Baltijos šalių premjerai sekmadienį aptarė pagalbos Ukrainai ir energetikos klausimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu ir Estijos premjere Kaja Kallas susitikusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog siekiant palengvinti naštą augančių energetikos kainų paliestiems vartotojams būtinas glaudus visų regiono ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas. 

„Šiandien kaip niekada akivaizdu, kad Kremlius, nesugebėjęs palaužti ukrainiečių tautos valios gintis, energetiniu šantažu tikisi palaužti Ukrainos sąjungininkų europiečių valią. Lietuvos Vyriausybė puikiai supranta žmonių bei verslo nerimą dėl augančių energetikos kainų. Todėl dedame visas pastangas, siekdami palengvinti naštą vartotojams. Tam būtinas ir glaudus Baltijos šalių, regiono valstybių ir visų ES šalių narių bendradarbiavimas“, – teigė premjerė. 

Ji taip pat paragino nepamiršti, pasak jos, tikrųjų kylančių energetikos kainų priežasčių – Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Rusijos sąmoningų sprendimų naudoti energetinį šantažą prieš Vakarus.

I.Šimonytė taip pat pažymėjo, kad pagrindinis karo prieš Europą frontas yra ne energetikos kainos, o mūšio laukas Ukrainoje. Pranešama, kad Baltijos šalių premjerai aptarė, kaip bendromis pastangomis telkti tolesnę paramą Ukrainai, bei pabrėžė, kad ypač svarbu nepasiduoti Rusijos propagandai esą Europos sankcijos neveikia.

I.Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne taip pat atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, Vokietija turės pakankamai energijos iki kitų metų, sekmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas.

Pasak O.Scholzo, vyriausybė priėmė „savalaikius sprendimus“, kad išvengtų žiemos krizės. Be kita ko, pripildytos dujų saugyklos ir atnaujintas anglimi kūrenamų elektrinių darbas.

„Mes išgyvensime šią žiemą“, – pridūrė kancleris.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, nes dujotiekį esą reikia toliau remontuoti.

„Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai šiuo vamzdynu, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje. Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu dujotiekiu turėjo atsinaujinti šeštadienį.

Vokietija penktadienį pareiškė galėsianti ir toliau apsirūpinti dujomis, nepaisydama „Gazprom“ žingsnio, pakursčiusio nerimą, kad Europoje artėjančią žiemą gali pritrūkti šio energijos ištekliaus.

„Padėtis dujų rinkoje įtempta, tačiau tiekimo saugumas yra užtikrintas“, – sakoma Ekonomikos ministerijos atstovės pareiškime.

Atstovė išsamiai nekomentavo „Gazprom“ pranešimo, bet nurodė, kad Berlynas „pastarosiomis savaitėmis jau matė Rusijos nepatikimumą“.

Reakcija į sankcijas

Vakarų šalims paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai dėl vasarį jos surengtos invazijos į Ukrainą, Maskva sumažino arba sustabdė dujų srautus įvairioms Europos valstybėms, todėl energijos kainos šoktelėjo į viršų.

Maskva teigia, kad priversta riboti tiekimą „Nord Stream“ dėl ES įvestų baudžiamųjų priemonių, esą neleidžiančių Rusijai atgauti Kanadoje remontuotos „Siemens“ turbinos, reikalingos, kad veiktų dujotiekis.

Vokietija, kur šiuo metu yra ši turbina, sako, kad Rusija pati blokuoja svarbios įrangos grąžinimo procesą.

Anksčiau penktadienį Kremlius perspėjo, kad dėl atsarginių dalių trūkumo kyla pavojus, kad ateityje gali būti sunku eksploatuoti „Nord Stream“.

„Techninių rezervų nėra, veikia tik viena turbina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Taigi, kyla pavojus visos sistemos patikimumui“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tokia padėtis susiklostė ne dėl „Gazprom“ kaltės.

Rusų energetikos milžinė paskelbė apie sprendimą neatnaujinti tiekimo „Nord Stream“ tą pačią dieną, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys pareiškė, kad artimiausiu metu sieks skubiai nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. Tokiu būdu didžiausios Vakarų ekonomikos mėgins atimti iš Kremliaus svarbų karo finansavimo šaltinį.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelensky , kalbėdama BBC laidoje, sakė, kad „visi ukrainiečiai bijo, bet negalima taip bijoti, kad nieko nedarytum. Negalima būti pasyviam.“

Paklausta, ką pasakytų britams, susiduriantiems su skausmingais pasirinkimais, kuriuos lemia sparčiai augančios energijos kainos, Volodymyro Zelenskio žmona sakė: „Aš suprantu, kad situacija yra labai sunki. Bet leiskite priminti, kad COVID-19 epidemijos metu, o ji vis dar su mumis, kai buvo kainų šuolis, nukentėjo ir Ukraina. Kainos kyla ir Ukrainoje. Bet be to, mūsų žmonės žūsta. Taigi, kai jūs pradedate skaičiuoti centus savo banko sąskaitoje ar kišenėje, mes darome tą patį ir skaičiuojame savo aukas.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Olena Zelenska ir Volodymyras Zelenskis

Rusijos pajėgoms praėjusią parą apšaudžius rytinę Charkivo ir pietinę Mykolajivo sritis, žuvo mažiausiai du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Mykolajivo srityje žuvo vaikas, taip pat buvo sužeisti septyni žmonės, per platformą „Telegram“ informavo regiono tarybos pirmininkė Hana Zamazejeva.

„Vien vakar Mykolajivo srityje dėl priešiškų veiksmų buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp nukentėjusiųjų trys vaikai – visi jie patyrė sužalojimų nuo skeveldrų... Deja, yra ir žuvusiųjų – aštuonerių metų vaikas“, – parašė ji.

Nukentėjusieji gydomi ligoninėse, nurodė H.Zamazejeva.

Pasak jos, sekmadienio ryto duomenimis, Mykolajivo srities ligoninėse gydomi 579 žmonės, nukentėję per rusų pajėgų atakas.

H.Zamazejeva sakė, kad praėjusią naktį raketomis apšaudytas srities centras Mykolajivas.

Raketų smūgiai smarkiai apgadino trijų gydymo įstaigų, dviejų mokymo įstaigų pastatus, muziejų ir keletą gyvenamųjų namų.

Tuo metu rytiniame Charkivo mieste naktį į sekmadienį nugriaudėjo sprogimai; manoma, kad tai buvo rusų raketinis smūgis, „Telegram“ nurodė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Apie vidurnaktį Charkivo Kyjivo rajone nugriaudėjo du sprogimai. Pirminiais duomenimis, priešas surengė raketų smūgį prieš miestą. Dėl smūgio vieno restorano pastate kilo didelis gaisras“, – sakė jis.

O.Synjehubovo teigimu, šis incidentas aukų nepareikalavo, tačiau rusams apšaudžius kitas Charkivo srities gyvenvietes, žuvo mažiausiai vienas asmuo.

Per apšaudymus nukentėjo gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kilo gaisrų atvirose teritorijose.

Žuvo 45-erių moteris, dar du žmonės patyrė sužalojimų, nurodė Charkivo srities karinės administracijos vadovas.

Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo paskutinės dar likusios savo pagrindinės elektros perdavimo linijos į energetinę sistemą ir dabar yra priklausoma nuo atsarginės linijos.

„Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė dar kartą prarado ryšį su savo paskutine likusia pagrindine išorės elektros perdavimo linija, bet... toliau tiekia elektrą į energetinę sistemą atsargine linija“, – sakoma agentūros pranešime.

„Mažiau nei 48 valandos po to, kai [TATENA] generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi ketvirtadienį šiame objekte Ukrainos pietuose pradėjo... TATENA Palaikymo ir pagalbos misiją Zaporižioje (ISAMZ), agentūros ekspertams ukrainiečių aukšto rango pareigūnai pasakė, kad neveikia Zaporižios AE ketvirtoji eksploatacinė 750 kilovoltų elektros perdavimo linija. Trys kitos linijos buvo prarastos anksčiau šio konflikto metu“, – sakoma pranešime.

„Vienas reaktorius dar dirba ir gamina elektrą tiek aušinimui ir kitoms būtinoms saugumo funkcijoms objekte, tiek namų ūkiams, gamykloms ir kitiems [vartotojams] per energetinę sistemą“, – nurodė TATENA.

Teritorija aplink elektrinę – didžiausią Europos branduolinį objektą – ne kartą buvo apšaudoma, o abi šalys dėl to kaltina viena kitą. Situacija kelia vis didesnį nerimą tarptautinėje arenoje dėl gresiančios branduolinės katastrofos.

TATENA misija turi padėti užtikrinti jėgainės, kurią Rusijos pajėgos užėmė kovo 4 dieną, saugumą.

Ukraina penktadienį paskelbė subombardavusi rusų bazę Enerhodaro mieste netoli Rusijos okupuotos Zaporižios AE ir sunaikinusi tris artilerijos sistemas bei šaudmenų sandėlį.

Rusijos paskirta vietos administracija anksčiau šeštadienį paskelbė, kad Zaporižios atominė elektrinė vėl buvo atjungta tęsiantis apšaudymui, per kurį buvo sunaikinta svarbi elektros perdavimo linija.

Zaporižios AE nuo praėjusios savaitės ne kartą buvo atjungta nuo Ukrainos energetinės sistemos. Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ dėl to kaltino apšaudymą ir gaisrus netoli jėgainės.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos kenčia nuo „moralės ir drausmės problemų“, be to, patiria nuovargį ir daug nuostolių.

Pagrindinis karių nepasitenkinimas, tikriausiai,  susijęs su darbo užmokesčiu, įskaitant didelę tikimybę, kad nebus mokamos „didelės  priemokos“, teigiama naujausioje britų žvalgybos atnaujintoje informacijoje.

Tikėtina, kad su tuo buvo susijusi bent jau tam tikra vadų „atvira korupcija“, taip pat „neefektyvi karinė biurokratija“.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 49 500 karių. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos vienu metu likvidavo 450 priešininkų. Jos taip pat sunaikino septyniasdešimt vienetų priešo technikos.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu negalima patikrinti.

Naktį Charkive griaudėjo sprogimai. Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas.

„Apie vidurnaktį Kijivo Charkivo rajone nugriaudėjo du sprogimai. Priešas smogė miestui raketomis. Dėl smūgio restorano pastate kilo didelis gaisras“, – sakė jis.

Naktį okupantai apšaudė gyvenamuosius pastatus ir medicinos įstaigas Mykolajive. Apie tai savo telegram kanale pranešė Nikolajevo meras Oleksandras Senkevičius.

„Rusijos okupantai nesikeičia ir toliau terorizuoja civilius gyventojus. Šiąnakt jų apšaudymas smogė medicinos įstaigoms ir gyvenamiesiems pastatams Mykolajive. Komunalinių paslaugų darbuotojai ir gelbėtojų komandos dirba vietoje. Padaryta žala elektros tinklui ir vandens tiekimui. Renkame išsamią informaciją apie apšaudymo padarinius“, – sakė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį tapo pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta.

Berlyne jis pareiškė, kad jo šaliai reikia papildomos pagalbos kovoje su Rusija.

Pirmoji jo kelionės stotelė buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, su kuriuo D.Šmyhalis „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“, pranešė pats premjeras per „Twitter“.

Vėliau sekmadienį su kancleriu Olafu Scholzu susitiksiantis D.Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.

Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W.Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.

Kancleris O.Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.

Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.

Birželį O.Scholzui aplankius Kyjivą, o Vokietijai atsiuntus ginklų, tonas pasikeitė.

„Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais“, – prieš kelionę Vokietijos žiniasklaidai sakė D.Šmyhalis.

Tačiau ministras pirmininkas teigė, kad Kyjivas tikisi daugiau iš Berlyno, įskaitant „modernius kovinius tankus“, tokius kaip „Leopard 2“.

Balandį F.-W.Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W.Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Ypatinga atsakomybė“

O.Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas.

Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.

Tačiau O.Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.

Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.

Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.

Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.

Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, O. Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.

Jis pridūrė, kad Vokietija rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

Be to, šalis priėmė beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių, o 155 000 vaikų iš Ukrainos šiuo metu mokosi Vokietijos mokyklose.

Prieš D.Šmyhalio vizitą O.Scholzo koalicijos partneriai žalieji, tradiciškai garsėjantys kaip pacifistai, pareiškė, kad Vokietija nori padidinti savo ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Karinės priemonės niekada nepadeda rasti sprendimo, tačiau kartais jos atveria galimybes politiškai išspręsti konfliktus taisyklėmis grindžiamoje pasaulio tvarkoje“, – teigiama partijos vadovybės pasiūlyme, pateiktame svarstyti kitame suvažiavime.

Opozicinis Rusijos interneto portalas „The Insider“ gavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) paleidimas iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.

Vaizdo įrašas darytas rugsėjo 2-3 d. naktį.

„The Insider“ paprašė ekspertų peržiūrėti vaizdo įrašą.

„Iš tiesų filmuojama iš priešingo Dniepro kranto, kamera nukreipta į pietus. Tai reiškia, kad MLRS paleidimo aikštelė yra į vakarus nuo Zaporižios AE. Taip pat į vakarus nuo termofikacinės elektrinės yra ir pačios atominės elektrinės teritorija, tačiau neįmanoma nustatyti, ar raketos tikrai paleidžiamos iš elektrinės teritorijos“, – teigia ekspertai.

VIDEO: Работа российских РСЗО с территории ЗАЭС в ночь со 2 на 3 сентября

Работа российских РСЗО с территории ЗАЭС в ночь со 2 на 3 сентября

Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleidžia priešui žengti gilyn į Ukrainą. Apie tai kalba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo pranešime.

„Gynybos pajėgų daliniai laikosi savo pozicijų ir neleidžia priešui žengti gilyn į mūsų valstybės teritoriją. Gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė priešo atakas Bogorodičnojės, Pasiekos, Dolinos, Bachmuto, Pokrovskės, Bachmutsko, Peskų ir Pervomaisko vietovėse“, – rašoma pranešime.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas savo ataskaitoje skelbia, kad Ukrainos pareigūnai pareiškė, jog šiuo metu vykstantis Ukrainos kontrpuolimas yra metodiška operacija, kuria siekiama sąmoningai susilpninti Rusijos pajėgas ir logistiką pietuose, o ne nedelsiant atkovoti didelius teritorijos plotus.

Analitikai teigia, kad gali būti, jog Kremlius deda daugiau pastangų paskatinti Rusijos karinių tinklaraščių autorių ir karo korespondentų, nušviečiančių karą Ukrainoje, savicenzūrą.

Ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė pozicinius mūšius palei Chersono-Mykolajivo fronto liniją ir kad Ukrainos kariai daugiausia dėmesio skiria smūgiams Rusijos antžeminėms komunikacijos linijoms, technikos ir gyvosios jėgos koncentracijoms bei logistikos mazgams palei pietinę ašį.

Socialinės žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti veiksmingų Ukrainos smūgių vakarinėje ir centrinėje Chersono srityje įrodymai.

Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir į šiaurę bei pietvakarius nuo Donecko miesto.

Tuo metu Ukrainos pajėgos gali rengti vietines atakas palei kontakto liniją Vakarų Zaporižios srityje, kad sutrikdytų vykstantį Rusijos karių dislokavimą.

Analitikai sako, kad Rusijos valdžios institucijos toliau kuria kovinę galią iš karių verbavimo per valstybines įmones ir kalėjimus, taip stengiamasis išvengti visuotinės mobilizacijos.

Rusijos okupacinė valdžia vis sunkiau teikia pagrindines paslaugas okupuotose Ukrainos teritorijose.