Nežinia, ar K.Budanovas įgis tokią įtaką šioje pozicijoje kaip pirmtakas. Bet jau dabar jis matomas kaip vienas ryškiausių Ukrainos gynybos-politinės scenos veikėjų.
„Hipotetinėse apklausose jis antrajame prezidento rinkimų ture įveiktų V.Zelenskį, o neegzistuojanti jo partija pretenduotų į pirmąjį trejetą parlamento rinkimuose“, – pastebi Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Prieš pat Naujuosius K.Budanovas davė išsamų interviu transliuotojui „Suspilne“:
Rusijos tikslas 2026 m. – okupuoti Donecko ir Zaporižios sritis.
2025 m. agresorius rekrutavo per 400 tūkst. karių (planą įvykdė apie 103 proc.). 2026 m. sieks rekrutuoti 409 tūkst. „Jei norės, atsižvelgiant į demografiją, tokią tendenciją gali tęsti ilgai“. Okupuotose Krymo, Chersono ir kitose srityse rekrutavimas taip pat įvykdomas visa apimtimi. Ukrainos operacinis tikslas – trikdyti mobilizaciją.
Derybos dėl taikos „yra reikalingos“. Rusijai irgi reikia derybų, nes „karas yra labai sunkus ir brangus. Labai brangus – […] net ir atsižvelgiant į rusišką standartą, kai karo reikmėms ribojimų nėra.“
Pagrindinis JAV priešininkas yra Kinija. Todėl jie „rimtai vertina Kinijos ir Rusijos suartėjimą ir ieško būdų atitraukti Maskvą nuo Pekino. Tam reikia kažką pasiūlyti.“ [Reguliariai pasikartojantis teiginys, kad D.Trumpo administracija siekia „atkabinti“ Rusiją ir Kiniją, visgi neatrodo svarbiausias motyvas Trumpo derybinės taktikos kontekste – ypač žinant požiūrių į Kiniją skirtumus Trumpo administracijoje – L.Kojalos pastaba].
„Ir Rusijos karinėje vadovybėje 2021-2022 m. buvo nemažai tokių, kurie abejojo, ar reikia pradėti karą. […] Dabar Putino aplinkoje yra labai daug norinčių karą užbaigti.“
Apie Baltarusijos režimo paleistus politinius kalinius, tarp kurių buvo ukrainiečių: „Tai yra gera žinia. […] Ukraina yra viena iš kelių valstybių, turinčių galimybes susigrąžinti savo žmones iš įvairiausių pasaulio vietų.“
Apie tai, kodėl JAV mezga ryšį su Minsku: „Tą lemia geopolitika. […] Rusija. Prekybos koridorius iš rytų į vakarus. Daug priežasčių.“
Apie tai, kodėl Rusija vykdo hibridinius išpuolius prieš NATO šalis. „Pirmas tikslas – kad visas pasaulis apie tai kalbėtų. […] Tai taip pat galimybė įvertinti, kaip reaguojama į karines grėsmes.“ Priduria, kad Rusija neatmeta scenarijų, kuriais grasintų kitoms valstybėms, ir vėl pamini Baltijos šalis – dėl geografijos. Bet priduria, jog tol, kol vyksta karas Ukrainoje, Rusija negali net svarstyti atverti antro fronto.
46 proc. Rusijos 2026 m. federalinio biudžeto išlaidų, anot K.Budanovo, planuojama skirti karo ir saugumo reikmėms. [Oficialiai Kremlius skelbia šioms reikmėms numatantis apie 38 proc. išlaidų, bet net ketvirtadalis biudžeto agresoriaus šalyje apskritai nėra viešinama – L.Kojalos past.].
