Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis N.Lange „TVP World“ laidai „On the Record“ sakė, kad Europa turėtų „sutelkti dėmesį į tai, ką galime padaryti“ – nuo pramoninių pajėgumų iki oro gynybos, – o ne jaudintis dėl kito Donaldo Trumpo žingsnio. Tai jis sakė prieš prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri vyks vasario 13-15 d. Vokietijos mieste.
Jei Europa nori taikos, turės numušinėti Putino dronus ir naikintuvus
N.Lange sakė, kad Rusija jau dabar „puola“ pažeidinėdama oro erdvę ir darydama spaudimą Baltijos regione. Analitikas atmetė prognozes, kad Maskva, norėdama išbandyti NATO, lauks iki 2029 ar 2030 m.
„Tai gali įvykti bet kada“, – sakė jis, ragindamas Europos vyriausybes užpildyti pajėgumų spragas, kol jomis nepasinaudota.
Jau anksčiau yra skelbta apie Europos Sąjungos spartėjančius siekius finansuoti apginklavimą ir plėsti viešuosius pirkimus, įskaitant naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti bloko gynybos pramonės bazę.
N.Lange teigė, kad dabar šios pastangos turi būti perkeltos į operatyvinę parengtį, įskaitant pasiryžimą veikti, pavyzdžiui, „numušti objektus, kurie iš Rusijos oro erdvės skrenda į mūsų oro erdvę“.
JAV spaudimas ir Europos planas B
Analitikas kalbėjo D.Trumpo administracijai toliau stipriai spaudžiant siekti pažangos derybose dėl taikos, o Ukrainos prezidentui viešai užsiminus birželio mėn. pradžios terminą.
N.Lange skeptiškai įvertino, kad pakartotinė JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo „shuttle“ (liet. „šaudyklinė“) diplomatija padės pasiekti susitarimą, sakydamas, kad svarbiausias klausimas yra, ar Vašingtonas gali „priversti Rusiją pasirašyti paliaubas ir taiką“.
N.Lange išvada buvo paprasta: Europa turėtų pasirengti ateičiai, kai JAV politiniai prioritetai greitai keisis, ir burti karines „priemones“, pramonės produkciją ir politinę valią, reikalingą Rusijai atgrasyti, nelaukiant, kol Vašingtonas imsis iniciatyvos.
