Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 08, 05:54 Atnaujinta 2022 08 09, 00:30

Ukraina subombardavo svarbų tiltą Rusijos užimtame Chersono mieste

Neatslūgus nerimui dėl penktadienį vykusio Zaporižios atominės elektrinės (AE) apšaudymo Kyjivas pranešė, kad AE teritorija bei Enerhodaro miestas raketomis atakuotas ir šeštadienį. Šalies lyderis Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežčiau reaguoti į Rusijos branduolinį terorą. Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu okupuotose Ukrainos teritorijose bus rengiami pseudoreferendumai, Rusija praras bet kokią derybų su Ukraina galimybę.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Pentagono duomenimis, nuo invazijos pradžios Rusija jau prarado 80 tūkst. karių

00:30

Rusijos nuostoliai Ukrainoje gali siekti apie 80 tūkst. karių, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „Foreign Policy“ žurnalistas Jackas Detchas, remdamasis JAV gynybos departamento duomenimis.

„Pentagono skaičiavimais, Rusija neteko apie 80 000 karių nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei penkis mėnesius pradžios“, – tvirtina J.Detchas.

V.Zelenskis ragina Rusijai taikyti „branduolines“ sankcijas

00:16

Reikia naujų sankcijų Rusijai ir jos branduolinei pramonei už keliamą branduolinės katastrofos grėsmę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė pirmadienį vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

Jis teigė, kad Ukraina aktyviai informuoja pasaulį apie Rusijos branduolinį šantažą – apie Zaporižios atominės elektrinės objektų apšaudymą ir užminavimą. Anot jo, tarptautinė bendruomenė jau reaguoja.

„Tačiau būtina paspartinti reagavimą. Rusija nesiskaitys su žodžiais ir nuogąstavimais. Reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. „Černobylio katastrofa – tai sprogimas viename reaktoriuje, o Zaporižios AE – šeši energoblokai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Rugpjūčio 5 d. Rusijos okupantai apšaudė Zaporižios atominę elektrinę. Buvo pažeista aukštos įtampos ryšių linija, o viename iš energijos blokų suveikė avarinė apsauga.

Trys sprogimai taip pat užfiksuoti elektrinės teritorijoje, netoli vieno iš energijos blokų, kuriame yra branduolinis reaktorius. Užpuolikai smarkiai apgadino azoto ir deguonies gamyklą ir jugntinį pagalbinį pastatą.

Rugpjūčio 6 d. užpuolikai smogė Zaporižios AE teritorijai prie pat panaudoto branduolinio kuro saugyklos.

Ukrainos nacionalinė atominės energetikos kompanija„Enerhoatom“ teigia, kad Rusija nori atjungti Zaporižios elektrinę nuo Ukrainos energetikos sistemos ir išjungti elektros energiją šalies pietuose.

Rusijoje pradėti ardyti lėktuvai

23:52

Rusijos oro linijų bendrovės, įskaitant valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių nebegali įsigyti užsienyje dėl Vakarų sankcijų. Apie tai, remdamasi keturiais šaltiniais Rusijos aviacijos srityje, pranešė „Reuters“.

Birželį Rusijos vyriausybė rekomendavo oro transporto bendrovėms naudoti kai kuriuos lėktuvus atsarginėms dalims, kad likusieji užsienyje pagaminti lėktuvai galėtų skraidyti bent iki 2025 m.

Rusijai dėl invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos neleido jos oro transporto bendrovėms įsigyti atsarginių dalių ar atlikti techninės priežiūros Vakaruose.

Su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad šiuo metu yra išmontuojamas bent vienas Rusijos orlaivis „Sukhoi Superjet 100“ ir „Airbus A350“, kuriuos eksploatuoja „Aeroflot“.

Šaltinis teigė, kad „Airbus A350“ yra beveik naujas. Didžiąją Rusijos orlaivių parko dalį sudaro vakarietiški keleiviniai lėktuvai.

Šaltinis teigė, kad įranga buvo paimta iš poros „Aeroflot“ lėktuvų „Boeing 737“ ir „Airbus A320“, nes vežėjui reikia šių modelių atsarginių dalių kitiems „Boeing 737“ ir „Airbus A320“ lėktuvams.

G.Landsbergis planuoja vizitą į Odesą

21:47

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako planuojantis vykti į Ukrainos pietuose esančią Odesą, su šalies pareigūnais aptarti tolesnę Lietuvos pagalbą Kyjivui.

„Yra tokių planų, šiuo metu dar derinamos datos su Ukrainos kolegomis. Tikiuosi, greitu metu pavyks dar sykį apsilankyti, – LRT pirmadienį sakė ministras. – Planas būtų apsilankyti Odesoje.“

Maskva ir Kyjivas praeitą mėnesį Stambule susitarė su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad pirmąkart nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos uostų bus atnaujintas kviečių ir kitų grūdų gabenimas laivais.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pirmasis laivas su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu rugpjūčio 1-ąją išplaukė iš Odesos. Pirmadienį jis sėkmingai pasiekė savo kelionės tikslą.

Pasak G.Landsbergio, būtent į Odesą vykti jis ketina, nes Lietuva „nemažai prisidėjo prie grūdų išvežimo“.

Paklaustas, kaip Vilnius dar galėtų padėti Kremliaus užpultai Ukrainai, ministras teigė, kad daugiausia tai yra politinė, diplomatinė pagalba, „telkiant paramą tarptautinėse organizacijose“.

Ukrainoje už šaudymą į butus Rusijos tankistui skirta 10 metų įkalinimo

21:33

Ukrainos teismas skyrė 10 metų nelaisvės Rusijos tanko įgulos nariui už tai, kad šis apšaudė daugiaaukštį gyvenamąjį namą, pirmadienį pranešė saugumo tarnyba SBU.

Seržantas Michailas Kulikovas smogė pastatui šiauriniame Černihivo mieste Rusijos invazijos pradžioje vasario pabaigoje. Černihivo teismas kaltinamąjį nuteisė už karo nusikaltimą.

M.Kulikovas „kirto Ukrainos sieną iš Baltarusijos“ vasario 24-ąją – tą pačią dieną, kai prasidėjo Maskvos įsiveržimas, nurodė SBU ir pridūrė, kad šio kario tankas važiuodamas Černihivo link šaudė į kaimus.

„Vasario 26 dieną, vykdydamas vado įsakymą, jis apšaudė 11 aukštų gyvenamąjį namą, kur buvo civilių gyventojų“, – sakoma tarnybos pareiškime ir priduriama, kad kai kurie butai buvo sunaikinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankas Ukrainoje

Gegužę Ukraina nuteisė 21 metų rusų seržantą Vadimą Šišimariną už civilio gyventojo nužudymą. Po apeliacijos bausmė jam buvo sumažinta iki 15 metų.

Kitoje byloje dar du Rusijos kariai, pirmosiomis karo dienomis apšaudę du kaimus Charkivo srities šiaurės rytuose, buvo nuteisti kalėti 11 metų.

JAV per Pasaulio banką skyrė Ukrainai dar 4,5 mlrd. dolerių

21:31

Pasaulio bankas pirmadienį pranešė pervesiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,42 mlrd. eurų) Vašingtono skirtos paramos karo krečiamai Ukrainai.

Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime.

„Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.

Vėliausia pagalbos išmoka, kurios didžioji dalis bus pervesta šį mėnesį, yra dalis 8,5 mlrd. dolerių (8,35 mlrd. eurų) JAV paramos paketo, „padedančio Ukrainos vyriausybei išlaikyti ligonines, mokyklas ir kitas kritiškai svarbias valstybės paslaugas Ukrainos žmonėms“.

Pasaulio bankas nurodė, kad lėšos pervedamos projektui „Viešosios išlaidos administracinių pajėgumų tvarumui Ukrainoje“ (Public Expenditures for Administrative Capacity Endurance in Ukraine, PEACE).

„Ukrainai reikia valstybinių paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą, kad būtų išvengta tolesnio gyvenimo sąlygų blogėjimo ir skurdo“, – sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas.

Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu per mėnesį padidėja apie 5 mlrd. dolerių, Kyjivui neturint daug galimybių surinkti lėšų arba prieiti prie išorinių rinkų.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į kaimyninę šalį, Kyjivo sąjungininkės skubiai ėmė teikti pagalbą. Didysis septynetas ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių (29,1 mlrd. eurų).

Rusijos žurnalistei M.Ovsianikovai skirta nauja bauda už „kariuomenės diskreditavimą“

21:23

Maskvos teismas pirmadienį nurodė žurnalistei Marinai Ovsianikovai, pasmerkusiai Rusijos invaziją į Ukrainą, sumokėti naują baudą už rusų „kariuomenės diskreditavimą“.

Kovą M.Ovsianikova išgarsėjo dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš karą. Pirmadienį žurnalistės advokatas neatmetė galimybės, kad ateityje jai gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Praėjusią savaitę kitas teismas nurodė 44 metų M.Ovsianikovai sumokėti 50 tūkst. rublių (apie 800 eurų) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą.

Pirmadienį ši buvusi valstybinio kanalo „Pervyj kanal“ redaktorė pranešė, kad Maskvos Čeriomuškų rajono teismas liepė jai sumokėti 40 tūkst. rublių (apie 600 eurų).

M.Ovsianikovos advokatas Dmitrijus Zachvatovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientė buvo nubausta už „Facebook“ įrašą. Rusijoje už du nuteisimus per pusmetį gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Teisme M.Ovsianikova teigė traukusi per dantį teisėją, bet šis, panašu, jos ironiškų pastabų nesuprato.

„Amerika ir Europa kaltos dėl to, kad Rusijoje nebėra žodžio laisvės, teisingų teismų ir sąžiningų rinkimų. Žmonės sodinami į kalėjimą už raginimus siekti taikos“, – teisme sakė žurnalistė, remiantis jos pareiškimu platformoje „Telegram“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova
AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

Dviejų vaikų motina M.Ovsianikova buvo trumpam sulaikyta liepą. Kelios dienos prieš tai ji viena demonstravo prie Kremliaus politiką – laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Rusijos teisėsauga nepaskelbė apie jokios bylos iškėlimą M.Ovsianikovos atžvilgiu.

Po kovą surengto protesto buvusi televizijos redaktorė tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.

Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.

Žurnalistė, valstybinėje televizijoje dirbusi 19 metų, neseniai duodama interviu AFP sakė, jog turėjo parduoti savo automobilį, kad gautų papildomų pinigų. Nuolatinio darbo šiuo metu neturinti M.Ovsianikova dirba laisvai samdoma reportere užsienio žiniasklaidai.

JAV ragina Rusiją nutraukti karinius veiksmus Ukrainos branduoliniuose objektuose

20:34

Baltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją nutraukti visas karines operacijas aplink Ukrainos branduolinius objektus.

„Kautynės netoli atominės jėgainės yra pavojingos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre. Ji kalbėjo JAV prezidento Joe Bideno lėktuve, valstybės vadovui skrendant į Kentukį aplankyti potvynių nuniokotų teritorijų.

„Toliau raginame Rusiją nutraukti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose ir aplink juos bei visiškai sugrąžinti kontrolę Ukrainai“, – pridūrė K.Jean-Pierre.

Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.

Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.

K.Jean-Pierre sakė, kad Jungtinės Valstijos toliau „atidžiai stebi“ padėtį jėgainėje, bet radiacijos matuokliai, „laimei“, neparodė neįprasto spinduliuotės padidėjimo.

„Mums taip pat žinoma apie netinkamą elgesį su [elektrinės] darbuotojais, ir giriame Ukrainos tarnybas bei operatorius už jų įsipareigojimą branduolinei saugai ir saugumui šiomis sunkiomis aplinkybėmis“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Pasak jos, Jungtinės Valstijos remia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pastangas padėti Ukrainai spręsti branduolinės saugos ir saugumo klausimus.

Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios elektrinę Ukrainos pietryčiuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė
„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės Jungtinėms Tautoms pavaldi TATENA įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.

Kremlius savo ruožtu pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Rusija įšaldė branduolinių objektų inspektavimą pagal START sutartį su JAV

20:32

Rusija pirmadienį pranešė perspėjusi Vašingtoną, kad įšaldo branduolinių objektų inspektavimą pagal strateginės ginkluotės mažinimo sutartį su Jungtinėmis Valstijomis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalies objektai, kurie turėtų būti tikrinami pagal naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, bus „laikinai“ neprieinami tokioms inspekcijoms.

Rusijos primesta valdžia pradeda rengtis referendumui Ukrainos Zaporižios srityje

17:08

Maskvos remiama Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities valdžia pirmadienį pareiškė, kad pradeda rengtis referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Pasirašiau įsakymą pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.

J.Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.

Nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių Ukrainos pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai daugiausia kontroliuojami Kremliaus.

Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Ukraina ragina demilitarizuoti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę

17:00

Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose, kur dėl pastarojo meto kautynių su Rusijos pajėgomis kilo branduolinio incidento pavojus.

Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.

Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.

„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

„Faktas, kad jų ten esama, yra didžiausias pavojus, galintis nuvesti iki radiacinio incidento ar net branduolinės katastrofos“, – pridūrė jis agentūros išplatintame pareiškime.

Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės JT pavaldi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.

P.Kotinas pareiškime nurodė, jog Rusija Zaporižios AE yra dislokavusi apie 500 karių ir 50 vienetų karinės technikos. „Enerhoatom“ vadovo vertinimu, padėtis komplekse pastarosiomis dienomis „prastėja“.

„Turėtų būti sudaryta taikos palaikymo misija, kurioje dalyvautų TATENA ir kitų saugumo organizacijų ekspertai. Jų buvimas ir kontrolės perdavimas iš pradžių jiems, o paskui Ukrainos pusei būtų išsprendęs šią problemą“, – pabrėžė P. Kotinas.

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Ukrainos karinės pajėgos pasidalino Bučos žudikų nuotraukomis – jie jau negyvi

15:21

Rusija paskelbė žuvusių karių iš brigados, kuri dalyvavo žudant ukrainiečių civilius Bučoje, nuotraukas, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginis komitetas.

Nuotraukos sudėtos ant lentos, kurios viršų „puošia“ užrašas „Žuvusiųjų atminties būsime verti“. Kovą Bučoje buvo nužudyta apie 400 žmonių, kraupūs vaizdai pašiurpino visą pasaulį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Karinė technika Ukrainai

15:09

Ukraina gavo pirmąsias tris vokiškas priešlėktuvines sistemas „Gepard“ ir naudos jas svarbiems infrastruktūros objektams ginti, rašo „The Guardian“.

Rusijoje paskirtas Zaporižios vadovas pasirašė dekretą dėl referendumo

14:57

Rusijos paskirtas pietų Ukrainos Zaporižios regiono vadovas pasirašė dekretą, kuriuo numatoma surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad rugpjūčio 7 d. Ukraina apšaudė Zaporožios atominę elektrinę, sugadino aukštos įtampos elektros linijas ir privertė elektrinę sumažinti gamybos apimtis.

Dėl apšaudymo taip pat įvyko elektros energijos šuolis, Maskvos teigimu, suveikė saugos sistema, kuri nutraukė elektros energijos tiekimą.

Ukraina subombardavo svarbų tiltą Rusijos užimtame Chersono mieste

13:55

Ukrainos pajėgos praėjusią naktį subombardavo strateginę reikšmę turintį tiltą per Dnipro upę Rusijos užimtame Chersono mieste, pirmadienį paskelbė kariškiai.

„Kokia naktis okupantams Chersono srityje. Smūgiai Antonivkos tilto rajone“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis.

 Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalia Humeniuk patvirtino ataką.

„Šaudymo sistema, kurią išvystėme pastarosiomis dienomis, duoda rezultatų, – sakė ji. – [Smūgis] reikšmingai paveikė Antonivkos ir Kachovkos tiltus“, – sakė ji Ukrainos televizijai.

Antonivkos tiltas yra pagrindinė sausumos tiekimo jungtis tarp miesto ir pietinio Dnipro kranto. Tiltas buvo apgriautas liepos 27-ąją, todėl rusai turėjo perplanuoti tiekimo linijas ir galbūt galvoti apie pontoninius tiltus persikėlimui per upę.

Prorusiški vietos pareigūnai taip pat patvirtino smūgį,

„Suduotas vienas smūgis, užsidegė statybininkų kabina ir betono maišyklė. Apgadinta tilto danga, o tai reiškia, kad toliau jį remontuosime“, – Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

„Pavojingos žalos nepadaryta, struktūriniams elementams... nepakenkta“, – pridūrė jis.

Chersonas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Naudodamos Vakarų tiekiamas toliašaudes sistemas Kyjivo pajėgos priartėjo prie Chersono miesto, kur prieš karą gyveno beveik 300 tūkst. žmonių.

Rusija planuoja surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.

Kremlius vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios elektrinę

13:08

Kremlius pirmadienį vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose ir perspėjo, kad Europai gresia „katastrofinės pasekmės.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų [vykdomi] atominės elektrinės teritorijos apšaudymai – potencialiai ypač pavojinga veikla, paaštrėjimo atveju galinti sukelti katastrofinių pasekmių didžiulei teritorijai, įskaitant Europos teritoriją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai turi „pasinaudoti savo įtaka, kad tokie apšaudymai nebesitęstų“.

Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą dėl smūgių didžiausiai Europoje atominei jėgainei. Pastaruoju metu dėl tose apylinkėse vykstančių kautynių Jungtinės Tautos perspėjo, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Zaporižios elektrinės kompleksą Rusijos pajėgos užėmė vasario gale pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis. Pastarosiomis dienomis ten buvo surengta keletas karinių smūgių, nuo kurių nukentėjo jėgainės pastatai ir teko išjungti vieną reaktorių.

Padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje

12:20

Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ vadovas pirmadienį paragino Zaporižios atominę elektrinę paversti zona, kurioje nebūtų karinių pajėgų. Bet to, jis pareiškė, kad elektrinės teritorijoje turėtų būti taikdarių komanda.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad šiuos komentarus jis išsakė per televiziją po to, kai Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą apšaudžius didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje.

Tuo pat metu „Energoatom“ savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė žinutę, kurioje kaltina Rusiją užminavus elektrinę. Teigiama, kad cituojamas „Rusijos Federacijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovas generolas majoras Valerijus Vasiljevas“, kaltinant jį, kad „mes užminavome visus svarbius Zaporožės atominės elektrinės objektus. Ir mes to neslepiame nuo priešo. Mes juos įspėjome. Priešas žino, kad elektrinė bus arba rusiška – arba niekieno“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomijoje užregistruota rekordiškai daug pabėgėlių

12:04 Atnaujinta: 12:48

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Suomijoje užregistruota rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų, jų skaičius viršija ankstesnį rekordą, užfiksuotą per 2015 metų migracijos krizę, pirmadienį paskelbė suomių pareigūnai.

„Iki rugpjūčio 4-osios iš Ukrainos dėl Rusijos karinio puolimo bėgantys žmonės pateikė 35 074 paraiškas dėl laikinos apsaugos“, – sakoma Suomijos imigracijos tarnybos pareiškime.

Šiuo metu priėmimo sistemoje užregistruota per 37 tūkst. žmonių, o „tai daugiau, nei kada nors yra buvę“.

Ankstesnis rekordas šioje Šiaurės šalyje buvo 32 tūkst. per 2015-ųjų Europos migracijos krizę.

„Trečdalis iš Ukrainos bėgančių žmonių yra vaikai“, – nurodė Imigracijos tarnyba.

Ji jau išnagrinėjo 33 480 paraiškų dėl apsaugos, ir tai reiškia, kad maždaug 95 proc. pareiškėjų jau sulaukė sprendimo.

Apsauga buvo suteikta 33 231 pareiškėjui, vadinasi, prieglobstis nebuvo suteiktas mažiau nei 1 proc. jo prašiusių asmenų.

„Neigiamo sprendimo sulaukę pareiškėjai yra kitų šalių, ne Ukrainos, piliečiai“, – sakoma pranešime.

Suomijoje pareiškėjai turi teisę iškart pradėti dirbti, kai tik įregistruoja savo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo.

Naujausi Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenys rodo, kad visoje Europoje užregistruota per 6,3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, o Suomijoje smarkiai išaugus politiniam ir visuomenės pritarimui narystei NATO, ši greta Rusijos esanti šalis stoja į Aljansą.

Nuotraukų galerija: Rusija tęsia puolimą Ukrainoje

11:24

Rusų pajėgoms apšaudžius Charkivą žuvo vienas žmogus

11:17

Rusų pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinio Charkivo miesto tankiai apgyvendintą rajoną žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad smūgiai prieš miestą tęsiasi, apšaudytas Ševčenkos rajonas, ten nukentėjo vienas žmogus.

Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad rusai apšaudė ir kitą gyvenamąjį rajoną.

„Šioje ramioje ir tankiai apgyvendintoje vietovėje karinės infrastruktūros tikrai nėra. Prašau visų būti slėptuvėse – apšaudymas gali pasikartoti. Yra informacijos apie bent vieną sužeistą civilį“, – sakė meras.

Netrukus I.Terechovas pranešė, kad patvirtinta vieno civilio žūtis.

„Informacija apie vieną žuvusįjį pasitvirtino. Civilis. Jis paprasčiausiai išėjo iš namų ir papuolė į apšaudymą. Užjaučiu jo artimuosius“, – pridūrė meras.

Apšaudomas Pavlovas

10:47

Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ tinkle pranešė apie apšaudomą Pavlovą.

„Šioje taikioje ir tankiai apgyvendintoje vietovėje tikrai nėra karinės infrastruktūros. Prašau visų būti slėptuvėse – apšaudymas gali pasikartoti“, – paskelbė jis.

Per dieną nukauta 140 rusų

09:47

Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos nukovė 140 Rusijos karių, o nuo karo pradžios iš viso nukauta apie 42 350 rusų, naujausius duomenis skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. 

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu patikrinti neįmanoma.

Atakuoti tiltai Chersone

09:43

Naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Antonovskio ir Kachovo tiltams Chersono srityje, skelbia pravda.ua.

Teigiama, kad tiltai atakuoti HIMARS sistemomis.

Ukrainos kariuomenė likvidavo dar vieną Rusijos karininką

09:16

Ukrainos kariuomenė likvidavo dar vieną Rusijos kariuomenės karininką. Šį kartą nukautas 90-osios tankų divizijos papulkininkis Vitalijus Cikulas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

UNIAN paskelbta nuotr./Vitalijus Cikulas
UNIAN paskelbta nuotr./Vitalijus Cikulas

 

Rusai rengiasi pseudoreferendumui Chersone

08:40

Okupantai okupuotos Chersono srities gyventojams siūlo 10 000 rublių už kiekvieną balsą pseudoreferendume.

Šaltinis: Chersono regiono administracija

Okupantai nori „nupirkti“ Chersono gyventojų balsus prieš surengdami suklastotą referendumą. Regiono teritorijoje atidaroma vis daugiau įstaigų, kuriose kiekvienam norinčiam žadama suteikti 10 tūkst. rublių materialinę pagalbą, skelbia Chersono regiono administracija.

Pranešama, kad okupantai taip pat ieško patalpų pseudoreferendumui surengti ir steigia savo žiniasklaidos atstovus propagandai skleisti.

Ukraina atakavo rusų karinius objektus okupuotame Melitopolyje

07:10

Naktį Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos okupuotą Melitopolį. Kaip skelbia UNIAN, Smūgiai buvo vykdomi prieš Rusijos karių laikino dislokavimo punktus pramoniniuose objektuose įvairiose miesto dalyse.

Teigiama, kad Ukrainos kariškiai iš HIMARS sistemų smogė okupuotam Melitopoliui, sunaikindami priešo karinę techniką ir daugiau kaip 100 užpuolikų.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sakė.

„Šiąnakt didelio tikslumo raketos HIMARS smogė į okupacinių pajėgų laikino dislokavimo punktus pramoniniuose objektuose įvairiuose Melitopolio rajonuose. Preliminariais duomenimis, sunaikinta daug karinės įrangos. Daugiau nei 100 tą vakarą laikinose kareivinėse buvusių Rusijos karių gavo bilietus į Kobzono koncertą, o jų tėvai jau renkasi automobilio “Lada„ modelį ir spalvą“, – apie ataką kalbėjo Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

A.Guterresas: bet kokia ataka prieš branduolinę elektrinę yra „savižudiška“

06:56

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš branduolinę jėgainę yra „savižudiška“; tai jis pareiškė po naujų smūgių didžiuliam atominės elektrinės kompleksui Pietų Ukrainoje.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl naujausio smūgio Zaporižios atominei elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje ir kurią rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas
„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.

A.Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje pirmadienį pasmerkė tokias atakas, bet nenurodė, kuri pusė už jas atsakinga.

„Mes palaikome TATENA pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos stabilizuoti [padėtį] šioje elektrinėje“, – sakė jis.

„Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas. Tikiuosi, kad šios atakos baigsis, ir kartu tikiuosi, kad TATENA galės patekti į elektrinę“, – teigė JT vadovas.

Pasikeitimai Rusijos karinėje vadovybėje

06:43

JAV įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje ataskaitoje pabrėžia, kad Rusijos karinėje vadovybėje tebevyksta didelė kaita, kuri greičiausiai daro poveikį karo veiksmams Ukrainoje.

Ataskaitoje analitikai taip pat pažymi, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos palaipsniui įsitvirtina gyvenvietėse Donecko miesto šiaurės vakarų ir pietvakarių pakraščiuose ir toliau stengėsi pralaužti Ukrainos gynybines linijas palei Avdejevkos-Donecko miesto sąlyčio liniją.

Be to, Rusijos pajėgos formuoja naują 72-ąją atskirąją motorizuotąją šaulių brigadą kaip 3-iojo armijos korpuso dalį.

Melitopoloje griaudėjo sprogimai

06:23

Naktį Rusijos okupuotame Melitopolyje griaudėjo sprogimai, rašo Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Preliminariais duomenimis, pranešta apie kelias sprogimų vietas. Teigiama, kad sprogimai girdėti aerodrome ir vienos buvusios gamyklos teritorijoje.

Analitikai skaičiuoja Rusijos nuostolius

05:54

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija jau prarado daugiau kaip 5 000 karinės įrangos vienetų. Tai rodo analitinės platformos „Oryx“, kuri skaičiuoja sunaikintą ir paimtą karinę įrangą, duomenys, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Naujausiais duomenimis, 3238 rusiškos įrangos vienetai buvo sunaikinti, 109 apgadinti ir 326 tiesiog „palikti“. Ukrainos kariuomenė konfiskavo dar 1410 rusiškos įrangos vienetų. Pažymima, kad „paliktų“ kategorijai priskiriamos transporto priemonės greičiausiai vėliau buvo konfiskuotos arba sunaikintos.

Rusai neteko 929 tankų, iš kurių 565 buvo sunaikinti, 35 apgadinti ir 49 „palikti“. Dar 280 tankų buvo perimti.

Rusai taip pat neteko 518 šarvuotų kovos mašinų, daugiau kaip tūkstančio BMP, 32 šarvuotų minosvaidžių, 14 sunkiųjų minosvaidžių, 74 artilerijos pabūklų, 152 savaeigių artilerijos pabūklų ir 94 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių (MLRS).

Skaičiuojama, kad jau numušti 37 Rusijos orlaiviai (dar vienas apgadintas) ir prarasti 49 sraigtasparniai. Rusijos okupantai taip pat prarado 104 bepiločius orlaivius, iš kurių 54 buvo sunaikinti.

Jūroje taip pat patirta 11 nuostolių: 8 rusų laivai buvo sunaikinti, o dar 3 apgadinti.

„Oryx“ analitikai atkreipia dėmesį, kad į šį sąrašą įtraukta tik ta karinė įranga, kurios nuotraukų ar vaizdo įrašų yra paskelbta viešojoje erdvėje. Todėl faktinis sunaikintos įrangos skaičius yra gerokai didesnis nei užregistruotas.

Paskutinis atnaujinimas 2022-08-08 05:54

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min