Laisvųjų demokratų partijai (FDP) nepraėjus rinkimų barjero, A.Merkel turi ieškoti naujų politinių draugų tarp konkurentų, kurie rinkimų kompanijos metu žadėjo rinkėjams permainas po jos valdymo.
Pasak Spiegel.de, labiausiai tikėtina Didžioji koalicija su Socialdemokratų partija (SPD), nors pastarieji dar netarė nei taip, nei ne.
Socialdemokratų vadovai Berlyne renkasi šį penktadienį ir balsuos dėl tolimesnių partijos veiksmų po rinkimų. Su SPD sutarti lengva nebus. A.Merkel turi būti pasiruošusi kompromisams ir postų dalyboms, nepaisant jos bendrapartiečių pasipiktinimo. Vis dėlto abi partijos jau turi patirties būti koalicijoje tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Šių partijų koalicija jau valdė Vokietiją 2005-2009 metais.
Socialdemokratų vadovai Berlyne renkasi šį penktadienį ir balsuos dėl tolimesnių partijos veiksmų po rinkimų. Su SPD sutarti lengva nebus. A.Merkel turi būti pasiruošusi kompromisams.
Visa kas kita – Žaliųjų partija, kuriai taip pat išsiųstas kvietimas derėtis dėl koalicijos. Tiek žalieji, tiek krikščionys demokratai prieš rinkimus aiškiai deklaravo skirtingas vertybes ir dalijo skirtingus pažadus, todėl politologų teigimu, jiems susitarti nepavyks. Partijos vadovai iki šiol krikščionims demokratams nieko neatsakė, tačiau užsimena, kad su A.Merkel jiems nepakeliui.
Jei A.Merkel norės susitarti su socialdemokratais, turės lanksčiau žiūrėti į mokesčių didinimą turtingesniems. Trečiadienį Vokietijos finansų ministras W.Schauble užsiminė, kad gali būti peržiūrimi mokesčiai turtingiausiems su sąlyga, kad mažiau uždirbantys bus palikti ramybėje. Nesutampa didžiųjų partijų nuomonės ir dėl pensinio amžiaus, minimalios algos nustatymo ar pašalpų skyrimo, taip pat ir energetikos politikos.
Atrodo, kairieji nebenori antrą kadenciją iš eilės būti opozicijoje, tad, greičiausiai, į derybas eis. Be to, jie nuolat pabrėžia, kad šalies ateitis jiems svarbiau už asmenines ar politines ambicijas.
Gyventojų apklausos rodo, kad jie sutinka su didžiąja koalicija, kad tik būtų išlaikytas stabilumas valstybėje. ES vadovus šis politinis sprendimas taip pat džiugintų labiausiai. A.Merkel taptų trečiąja politike, kuri per pastarąjį šimtmetį Vokietijoje laimėtų kovą dėl trečiosios kadencijos. Iki šiol tai pavyko tik Konradui Adenaueriui ir Helmutui Kohliui.
Na o kas būtų, jei nepavyktų susitarti ir sudaryti koalicijos?
Vokietiją valdytų mažumos vyriausybė. „Die Welt“ dienraštis pabrėžia, kad socialdemokratai šiek tiek bijo A.Merkel suteikti tiek galios ir leisti vienašališkai priiminėti sprendimus. Yra ir dar vienas ėjimas – kanclerė gali prašyti prezidento pakartotinių rinkimų. Panašu, kad jie būtų palankesni krikščionims demokratams ir gal net leistų jiems vieniems turėti daugumą Bundestage.
