Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apklausa atskleidė religinių įsitikinimų įvairovę musulmonų pasaulyje

Musulmonė
„Scanpix“ nuotr. / Musulmonė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Pasaulinė musulmonų bendruomenė, kurią sudaro 1,6 mlrd. žmonių, sutaria dėl esminių savo tikėjimo principų, tačiau smarkiai skiriasi savo religingumu ir religine tolerancija, rodo nauja apklausa.

„Musulmonus vienija pagrindiniai įsitikinimai ir pagrindinės praktikos, pavyzdžiui, tikėjimas vienu Dievu, tikėjimas pranašu Mohammedu ir pasninkavimas per Ramadaną, tačiau religijos interpretacijoje yra skirtumų, kartais – labai didelių“, – teigė Jamesas Bellas, pagrindinis naujo „Pew“ tyrimų centro Amerikoje tyrimo autorius, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.

Tyrimas, kurio mastą J. Bellas vadina neturinčiu precedento, atliktas daugiau kaip 80 kalbų 39 šalyse, kuriose gyvena 67 proc. pasaulio musulmonų.

Tyrėjai 2008–2009 metais ir 2011–2012 metais apklausė apie 38 tūkst. žmonių. Šis tyrimas – didesnio projekto, analizuojančio pokyčius pasaulio religijose, dalis.

85–100 proc. musulmonų tiki Dievu ir garbina pranašą Mohammedą, rodo apklausa.

Aštuoni iš dešimties Užsachario Afrikoje bei Pietų ir Pietryčių Azijoje apklaustų žmonių teigia, kad religija „yra labai svarbi“.

Tačiau tokios nuomonės laikosi tik šeši iš dešimties apklaustųjų Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, tik vienas iš dviejų – buvusiose sovietinėse šalyse, tokiose kaip Rusija ir kai kurios Centrinės Azijos respublikos.

Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje 35 metų ir vyresni musulmonai religingesni nei jų jaunesnieji tautiečiai. Priešingos religingumo tendencijos stebimos Rusijoje.

39 tirtose šalyse vyrai dažniau nei moterys linkę melstis mečetėje. Anot J. Bello, tai greičiausiai susiję su socialine kultūra.

Tačiau „daugelyje tirtų šalių panašiai tiek pat moterų, kiek ir vyrų, kasdien skaito ar klausosi skaitomo Korano“, teigiama ataskaitoje.

63 proc. musulmonų tirtose šalyse mano, kad yra tik vienas būdas interpretuoti islamą. Su šiuo teiginiu sutinka tik 37 proc. Amerikos musulmonų.

Tose šalyse, kur greta gyvena daug sunitų ir šiitų, pavyzdžiui, Libane ir Irake, tikintieji labiau linkę pripažinti kitas sektas.

Tačiau Pakistane, kur dominuoja sunitai, 41 proc. apklaustųjų šiitų nelaiko tikrais musulmonais.

Ketvirtadalis visų respondentų „savęs neidentifikuoja nei kaip sunito, nei kaip šiito, o paprasčiausiai tik kaip musulmoną“.

Devyni iš 10 apklaustųjų musulmonais gimė.

Atsivertimo atvejų daugiau buvusiose komunistinėse šalyse, o 7 proc. visų atsivertusiųjų – Rusijoje. Daugelis atsivertusiųjų buvo ateistai.

„Kalbant apie atsivertimą, jis nevaidina didelio vaidmens plečiant ir gausinant musulmonų skaičių pasaulyje“, – pastebėjo J. Bellas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min