Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar D.Trumpo transformacija galėtų pasikartoti Prancūzijoje?

Marine le Pen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Marine le Pen
Šaltinis: Lrt.lt
3
A A

Tikėtina, kad jei Marine Le Pen būtų išrinkta Prancūzijos prezidente, griežtas priešrinkiminis jos tonas ES atžvilgiu kiek sušvelnėtų, tačiau panašių transformacijų, kokias buvo galima stebėti JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikoje ir veiksmuose, tikėtis sunku. Taip LRT.lt sako politologai Rima Urbonaitė bei Vytautas Keršanskas.

Daugybė ekspertų M.Le Pen išrinkimą prezidente vadina mirties nuosprendžiu ES, mat kraštutinių dešiniųjų lyderė deklaruoja planus atsiskirti nuo euro zonos, surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės ES. Vienos iš Sąjungos steigėjų pasitraukimas, ekspertų požiūriu, reikštų ne ką kita, kaip Bendrijos žlugimą.

Mykolo Romerio universiteto politologė R.Urbonaitė teigia, kad M.Le Pen išrinkimas arba neišrinkimas prezidente ir parodys prancūzų nuotaikas ES atžvilgiu.

Toks rinkėjų skaičius, kuris ketina balsuoti už M.Le Pen pirmajame rinkimų ture, tikrai nebūtų pakankamas referendumui laimėti. Prancūzijos žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad likus mažiau nei savaitei iki prezidento rinkimų apklausose nežymiai pirmauja nepriklausomas centristas Emmanuelis Macronas.

Apibendrinus trijų skirtingų nuomonės tyrimų centrų duomenis, pirmajame ture jis galėtų tikėtis 22–24 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų lyderė M.Le Pen – 22–23 proc., respublikonas Francois Fillonas – 19,5–21 proc., o kraštutinis kairysis Jeanas-Lucas Melenchonas – 18–19,5 proc. balsų.

Antrajame ture, anot apklausų, E.Macronas turėtų nugalėti tvirta persvara (surinkdamas 60 proc. ir daugiau balsų), nesvarbu, ar rungtųsi su M.Le Pen, ar su F.Fillonu.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas V.Keršanskas sako, kad, žvelgiant tradiciniu požiūriu, galima manyti, jog M.Le Pen sėkmė rinkimuose nelaukia. Tačiau daugybė pastarojo meto rinkimų prognozių subliūško it oro balionas, tad optimizmui vietos spėlionėse apie rinkimų rezultatus – ne tiek jau daug.

„Tradiciniu požiūriu (Prancūzijoje tą jau esame matę) antrajame ture prieš kraštutinės dešinės kandidatą susivienija visi ir jis turi mažai šansų. Tačiau matėme ir daug prognozių dėl įvairių pastarojo meto rinkimų, kurios nepasitvirtino.

Kol kas antrajame rinkimų ture aš statyčiau už kitą kandidatą, ne už ją, bet kai matome galimybę, kad kraštutinė kairė taip pat gali išeiti į antrąjį turą, nesiimčiau sakyti, kad tai (M.Le Pen pergalė – LRT.lt) yra visiškai neįmanoma“, – sako V.Keršanskas.

Tonas gali švelnėti, bet pernelyg nesikeis

R.Urbonaitė teigia, kad prasidėjusi politinė rutina, su kuria susidurtų M.Le Pen, jei būtų išrinkta Prancūzijos prezidente, kiek švelnintų jos toną ES atžvilgiu, neleistų imtis staigių veiksmų dėl išstojimo iš ES.

„Realus atėjimas į valdžią, nori ar ne, politiką verčia imtis rimtų sprendimų, padiktuotų įvykių inercijos, todėl manau, kad tas labai karštas M.Le Pen tonas gali kiek atvėsti. Niekas taip greitai ir lengvai nevyksta, juolab kad turbūt toli gražu ne didžioji Prancūzijos dalis yra už pasitraukimą iš ES. Patys prancūzai kalba, kad ES turėtų keistis, tačiau nestebima tendencijos, kad Prancūzija norėtų pasitraukimo.

Tiesa, čia reikšmės turi tamprūs M.Le Pen ryšiai su Kremliumi ir jie kelia nerimo. Jei manome, kad Rusijos tikslas yra silpninti ES ir ją skaldyti, tuomet gali būti, kad Kremlius ragins M.Le Pen rengti referendumą“, – svarsto politologė.

Referendumų problema, pasak pašnekovės, yra ta, kad dažniausiai balsuoti ateina tie žmonės, kurie yra nusiteikę neigiamai, kurie nori pokyčio, o ne status quo išlaikymo. Dėl to tai būtų rizikinga.

„Tačiau klausimas, ar pati M.Le Pen turi planą, kas bus po to. Čia ir yra populistų bruožas, kad jie aiškaus plano, kas bus po to, faktiškai neturi.

Kita vertus, nemaža dalis Prancūzijos problemų nėra ES kaltė, tai – pačios Prancūzijos negebėjimo tvarkytis viduje pasekmės. Tad akivaizdu, kad čia gali atsirasti kiti aspektų, dėl kurių turės būti formuojama ir įgyvendinama politika, o tai gali truputį pristabdyti M.Le Pen nuo labai greitų sprendimų mums itin aktualiais ir rūpimais klausimais“, – sako R.Urbonaitė.

Politologės teigimu, tikėtis tokio pokyčio, kaip D.Trumpo atveju, sunku, tačiau M.Le Pen tonas gali švelnėti, nors jos ryšys su Kremliumi kelia nerimą, ir tai yra rimtoji problema, nes Rusija iš to gali išpešti daug naudos.

Savo ruožtu RESC analitikas V.Keršanskas pažymi, kad M.Le Pen ir D.Trumpo atvejai skiriasi, nes iki rinkimų D.Trumpas nebuvo politikas, o M.Le Pen politinė karjeras yra netrumpa.

„D.Trumpas nebuvo politikas, jis neturėjo viešojoje erdvėje suformuotos aiškios politinės pasaulėžiūros, todėl tai, ką jis kalbėjo kampanijos metu, dabar nesunku pakeisti: jis sužino daugiau ir pagal naujas žinias gali keisti poziciją.

M.Le Pen žinome kaip politikę jau daugelį metų. Žinome jos ir jos partijos pasaulėžiūrą, todėl neprognozuočiau galimybės jai pakeisti pasaulėžiūrą ir tapti tradicine politike Prancūzijos politinėje sistemoje. Ji turi labai aiškią pasaulėžiūrą, darbotvarkę ir dėl to turi tą paramą, kurią turi. Tačiau, žinoma, reikia suprasti, kad kraštutinių jėgų atstovus, patekusius į postus, instituciniai rėmai, procedūros, opozicija gali priversti sušvelninti toną, tačiau kardinalių pokyčių, D.Trumpo scenarijaus, tikėtis būtų sunku“, – teigia V.Keršanskas.

Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas vyks šį sekmadienį, o antrasis, į kurį pateks du daugiausia balsų surinkę kandidatai – gegužės 7-ąją.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min