Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 26d. 23:30

Ar pavasarį šylantis oras pristabdys koronaviruso plitimą?

Vyras su vaiku Salonikuose, Graikijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vyras su vaiku Salonikuose, Graikijoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rėmėjams pareiškė, kad koronavirusas COVID-19 iki balandžio išnyks – esą tai lems pavasarį kylanti oro temperatūra. Mokslininkai neturi vienareikšmio atsakymo, ar pavasaris pristabdys virš 2,7 tūkst. gyvybių visame pasaulyje nusinešusį koronavirusą.

„Reuters“ rašo, kad kai kurie užkrečiamųjų ligų ekspertai tikisi, jog pavasaris pristabdys viruso COVID-19 plitimą. Tačiau jie nėra užtikrinti, nes virusas – pakankamai naujas, mokslininkams neužteko laiko surinkti reikiamų įrodymų.

„Galime kliautis tik kitų ligų, kurios plinta panašiais būdais, analogijomis“, – naujienų agentūrai sakė užkrečiamųjų ligų ekspertas Paulas Hunteris iš Rytų Anglijos universiteto.

Specialistai žino, kad tokios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kaip gripas, kosulys ar peršalimas yra sezoniškos, todėl jų protrūkius lengviau nuspėti ir suvaldyti. Pavyzdžiui, gripo sezonas tęsiasi maždaug nuo spalio iki kovo.

Kodėl žiemą virusai plinta lengviau?

Molekulinės biologijos ekspertas Simonas Clarke'as sakė, kad žiemą šaltas oras dirgina nosies ertmę, taip tampame labiau pažeidžiami virusinėms infekcijoms.

Kai žmonės serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant COVID-19, jie kosėdami ar čiaudėdami į orą paleidžia lašelius. Pasak ligų ekspertų, kai oras yra šaltas ir sausas, tie lašeliai ore pasilieka ilgiau bei nukeliauja toliau. Taip užsikrečia daugiau žmonių.

Kolumbijos universiteto Infekcijų ir imuniteto centro direktorius Ianas Lipkinas, tiriantis naująjį koronavirusą, „The National Geographic“ sakė, kad saulė, kurios žiemą būna mažai, gali padėti suskaidyti virusą.

„Ultravioletinė šviesa suskaido nukleino rūgštį. Ji beveik sterilizuoja (paviršius). Jei esi lauke, ten iš esmės švariau nei viduje – paprasčiausiai dėl ultravioletinės šviesos“, – žurnalui sakė I.Lipkinas.

Esą ultravioletinė šviesa taip efektyviai žudo bakterijas ir virusus, kad dažnai ligoninėse naudojama sterilizuoti įrangą.

Be to, žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia viduje, tarp kitų žmonių. O tai irgi padidina užsikrėtimo riziką.

Ar pavasarį situacija pagerės?

„Visiškai įmanoma, kad turėsime pavasario palengvėjimą. (Pavasaris) greičiausiai situacijos nepablogins, tačiau nesame tikri – tai yra patirtimi paremtas spėjimas“, – „Reuters“ sakė S.Clarke'as.

Harvardo universiteto epidemiologas Marcas Lipsitchas „The National Geographic“ sakė nemanąs, kad oro pokyčiai padarys didelę įtaką viruso COVID-19. „Jei virusas panašus į tipišką gripo virusą, situacija keičiantis metų laukams gali pablogėti pietų pusrutulio regionuose“, – pridūrė jis.

Apskritai mokslininkai atkreipia dėmesį, kad apie koronavirusą kol kas žinoma pernelyg mažai, jog būtų galima spėlioti, kaip jį paveiks šiltesnis oras.

COVID-19, priklausantis tai pačiai koronavirusų šeimai kaip ir ūmus kvėpavimo takų sindromas (SARS), yra jautrus temperatūrai. Visus šiuos virusus sudaro nukleino rūgštis, esanti baltymo apvalkale, vadinamame kapside. Kai kurie virusai, įskaitant naująjį koronavirusą, turi tą apvalkalą dengiančią išorinę membraną. Ji esą pakankamai jautri karščiui, rašo „Caixin“.

Anot Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro, COVID-19 išlieka stabilus 4°C temperatūroje, kelis metus gali išgyventi prie žemesnės nei -60°C temperatūros. Prie aukštesnės temperatūros jo atsparumas mažėja, tačiau temperatūra paveikia tik jo gyvavimo trukmę, o ne galimybę užkrėsti.

Ragina imtis prevencijos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja imtis šių prevencinių priemonių:

  • Dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu, naudoti alkoholio turinčias dezinfekcines priemones
  • Kosint ar čiaudint prisidengti nosį bei burną
  • Vengti artimo kontakto su žmonėmis, turinčiais gripo ar peršalimo simptomų
  • Gerai išvirti mėsą ir kiaušinius
  • Vengti kontakto su laukiniais ir naminiais gyvūnais be asmens apsaugos priemonių

COVID-19 simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai, nuovargis. Sunkesniais atvejais virusas sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Svarbiausią informaciją apie koronavirusą rasite čia.

Inkubacinis 2019-nCoV laikotarpis, tai yra, laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo, yra nuo 1 iki 14 dienų. Dažniausiai – maždaug 5 dienos.

2019-nCoV nešiotojas ligos simptomų gali ir nejusti, tačiau inkubacinio periodo pabaigoje virusą oro lašeliniu būdu jau galėtų perduoti kitiems.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min