Pandemija knygą išpopuliarino
„1981 m. D.Koontzas parašė knygą „Tamsos akys“, kurioje kalbėjo apie biologinį ginklą „Wuhan-400“, – vos prasidėjus sausiui savo sekėjams priminė viena „Facebook“ vartotoja.
Pasak jos, amerikiečių rašytojo knygoje pasakojama apie laboratorijoje sukurtą virusą, kuriuo galima sunaikinti ištisas šalis, sunaikinant užsikrėtusiųjų smegenis.
Savo žodžius moteris iliustravo knygos viršelio ir puslapio, kuriame aprašomas užkratas, nuotraukomis. Jame romano veikėjas, vardu Dombey, pasakoja istoriją apie kinų mokslininką Li Chen, kuris į JAV atvežė biologinį ginklą pavadinimu „Wuhan-400“.
Puslapyje pabrauktas Dombey paaiškinimas: „Jie vadina tą dalyką „Wuhan-400“, nes jis buvo sukurtas jų RDNA laboratorijose už Uhano miesto ribų, ir tai buvo 400-oji gyvybinga žmogaus tame tyrimų centre sukurtų mikroorganizmų atmaina.“
Ši knyga buvo prisiminta dar prieš paskelbiant pandemiją, kai SARS-CoV-19 ėmė nesustabdomai plisti po pasaulį. Užsikrėtimai šiuo virusu pirmiausiai buvo užfiksuoti Kinijoje. Tebesklando iki šiol visiškai nepaneigta informacija, esą jis išplito iš Uhano mieste veikiančios laboratorijos.
Kaip tik tada buvo platinamos ir tos pačios knygos nuotraukos. „1981 m. parašytas D.Koontzo romanas numatė koronaviruso protrūkį!“ – 2020-ųjų vasarį stebėjosi vienas „X“ vartotojas.
Apie romaną „Tamsos akys“, siejant jį su koronavirusu, 2020 m. vasarį buvo pasakojama Kinijos ir Šveicarijos tinklalapiuose. „Amazon“ vokiškoje interneto parduotuvėje ši knyga tuo metu esą buvo populiariausia kategorijose „Kriminalai ir trileriai užsienio kalbomis“ bei „Antgamtiniai trileriai“.
Bet D.Koontzas nenumatė naujojo koronaviruso protrūkio. Išskyrus pavadinimą, jo išgalvotas biologinis ginklas turėjo mažai ką bendro su užkratu, kuris sukėlė realų protrūkį 2020 m.
Iš pradžių buvo „sukūrę“ sovietai
1981 m. išleistame D.Koontzo trileryje „Tamsos akys“ pagrindinis dėmesys skiriamas motinai, kuri siekia išsiaiškinti, ar jos sūnus iš tikrųjų mirė prieš metus, ar jis vis dar gyvas.
„Praėjo metai, kai Tina Evans per tragišką nelaimingą atsitikimą neteko savo mažylio Danny, metai nuo tada, kai ji pradėjo skausmingą procesą, bandydama atkurti savo gyvenimą, – teigiama knygos aprašyme. – Tada ant lentos senajame Danny kambaryje pasirodo sukrečiantis pranešimas: NEMIRĖ.“
Moteris ima ieškoti ne tik atsakymo, kas atsitiko, bet ir sūnaus.
„Žmonės miršta šaltai, žiauriai, kai palaidota tiesa iškyla į paviršių. Tiesa, tokia neįtikėtina, gąsdinanti ir pavojinga, kad jos paslaptis turi būti saugoma bet kokio gyvenimo kaina – bet kurio vyro, moters... bet kurio vaiko“, – intriguojami skaitytojai.
„Wuhan-400“ yra D.Koontzo aprašytas biologinis ginklas. Taigi internete dalijamasi tikro puslapio iš jo romano „Tamsos akys“ kopija, tik ne iš pirmo leidimo knygos.
D.Koontzas šį biologinį ginklą buvo pavadinęs „Gorki-400“ – pagal Sovietų Sąjungos (dabar Rusijos) miestą, kuriame jis tariamai buvo sukurtas. Būtent toks pavadinimas matyti ištraukose, kurios publikuojamos „Google Books“.
Virusas turėjo būti „svarbiausias, pavojingiausias naujasis sovietų (vėliau – kinų) biologinis ginklas per dešimtmetį. Kodėl sovietai 1989 m. perleistoje knygoje virto kinais, neaišku. Kinijos leidinys „The South China Morning Post“ tai susiejo su Šaltojo karo pabaiga.
Užkratas pribaigia per parą ir visus
Tačiau panašumai pavadinimu ir baigiasi. Nėra tvirtų įrodymų, kad SARS-CoV-2 buvo sukurtas laboratorijoje.
Taip pat skaitykite: COVID-19 kilmės paieškos laboratorijoje: kaip JAV politikų tyrimą įvertino mokslininkas
„Wuhan-400“ pasižymi kitokiais bruožais nei SARS-CoV-2. Mirštamumas nuo išgalvoto viruso siekia 100 proc., taigi faktiškai nė vienas, juo užsikrėtęs, neturi galimybių išgyventi. Virusas žmogų, anot minėto Dombey, pribaigia daugiausiai per 24 valandas.
COVID-19 taip pat nusinešė daugiau nei 7 mln. gyvybių, bet mirtimis baigiasi 1 iš 100 susirgimų (skaičiuojant visus atvejus, pandemijos pradžioje šis rodiklis buvo gerokai didesnis). Tačiau daugybė žmonių net po sunkios ligos formos pasveiko (tiesa, neretai skundžiasi įvairiais liekamaisiais reiškiniais), kai kurie yra sirgę po kelis kartus ar visai lengvai.
Viruso inkubacinis periodas knygoje yra vos keturios valandos, COVID-19 atveju jis skaičiuojamas dienomis. Palikęs žmogaus organizmą, jis neišgyvena ilgiau nei minutę.
Koronavirusas taip pat geriausiai jaučiasi žmogaus kūne, tačiau, patekęs į išorę, gali išgyventi nuo poros valandų iki poros dienų. Tai priklauso nuo paviršiaus (ant lygių, pavyzdžiui, stiklo, išsilaiko ilgiau), temperatūros. Be to, laikui bėgant mažėja jo užkrečiamumas.
„Wuhan-400“ išskiria „toksiną, kuris tiesiogine prasme ėda smegenų audinį“, todėl prarandama kūno funkcijų kontrolė.
COVID-19 būdingi įvairūs simptomai, įskaitant karščiavimą, kosulį, nuovargį, dusulį, kvėpavimo pasunkėjimą. Lengvi atvejai gali sukelti į peršalimą panašius simptomus, sunkūs – pneumoniją, sunkią ūminę kvėpavimo takų ligą, inkstų nepakankamumą, net mirtį.
Cituoja ir ekstrasensės pranašystes
Minėta „Facebook“ vartotoja, kaip ir daug kitų internautų, kartu su D.Koontzo knygos puslapiu dalijosi dar vienu tekstu: „Maždaug 2020 m. sunki į pneumoniją panaši liga išplis visame pasaulyje, užpuls plaučius bei bronchus ir priešinsis visiems žinomiems gydymo metodams.“
Taip bandoma sudaryti įspūdį, esą trileryje „Tamsos akys“ tikrai buvo numatyta pandemija 40 metų iki jai prasidedant. Bet šis puslapis yra iš kitos knygos, išleistos 2008 m., – save ekstrasense vadinančios Sylvios Browne knygos „Dienų pabaiga: prognozės ir pranašystės apie pasaulio pabaigą“.
Kad D.Koontzo knygoje nebuvo išpranašauta COVID-19 pandemija, dar jos pradžioje rašė JAV faktų tikrintojai iš „Snopes“, „Reuters“, CNN, „USA Today“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. D.Koontzas nenumatė naujojo koronaviruso protrūkio. Išskyrus pavadinimą, jo išgalvotas biologinis ginklas turėjo mažai ką bendro su SARS-CoV-19, kuris sukėlė realų protrūkį 2020 m. Abiejų virusų bruožai stipriai skiriasi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
