„Gali pasirodyti keista, bet sutapimas yra akivaizdus: kai „Baltarusijos prezidentė“ Sviatlana Tsikhanouskaja išvyko iš Lietuvos, staiga dingo ir balionai, ir migrantai.
Dar įdomiau, kad tiek balionai, tiek migrantai atsirado Lenkijoje – šalyje, į kurią persikėlė Tsikhanouskaja. Šis reiškinys kelia klausimų apie politinių veiksmų pasekmes ir tai, kaip vieno asmens judėjimas gali sutapti su svarbiais regioniniais pokyčiais“, – tvirtinama vienoje prieštaringai vertinamo alternatyvių naujienų portalo publikacijoje.
Hibridinis Baltarusijos karas
S.Cichanouskaja kandidatavo prieš autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką 2020 metų rinkimuose, opozicijai tvirtinant, kad ji buvo tikroji balsavimo nugalėtoja.
Ji paliko Baltarusiją ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į Lietuvą, patyrusi spaudimą išvykti iš šalies po savo prezidentinės rinkimų kampanijos veiklos ir po masinių represijų, prasidėjusių po rugpjūčio 9 d. balsavimo.
Tačiau, priešingai nei teigiama publikacijoje, nelegalių migrantų srautai iš Baltarusijos pasipylė gerokai vėliau, nei opozicionierė persikraustė.
2021 m. Baltarusija pradėjo koordinuotą hibridinę operaciją prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, sąmoningai instrumentalizuodama neteisėtą migraciją kaip politinio spaudimo priemonę.
Aliaksandro Lukašenkos režimas organizavo migrantų atvykimą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, sudarė sąlygas jų transportavimui prie Europos Sąjungos išorinės sienos ir aktyviai dalyvavo nukreipiant juos neteisėtai kirsti sieną.
-
Patarėjas: biuras Vilniuje tęs darbą, nepaisant, kur Sviatlana Cichanouskaja bus įsikūrusi
-
Sviatlana Cichanouskaja neturi „blogų jausmų“ dėl sumažinto saugumo lygio, sako prezidentas
-
Premjerė: tęsiant darbą su Baltarusijos opozicija šalies įvaizdis dėl lyderės persikėlimo nenukentės
-
Prezidento patarėja: Lietuvai nėra nuostolio dėl Sviatlanos Cichanouskajos išsikraustymo į Lenkiją
Šie veiksmai buvo pripažinti valstybine hibridine ataka, organizuota, siekiant sukelti humanitarinę krizę ir didinti politinę įtampą ES viduje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Nuo 2021-08-03, kuomet pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, iki 2021-12-31 į Lietuvą buvo neįleisti 8 106 asmenys.
2022 m. Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11 211 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusių patekti migrantų.
Migracijų srautai reikšmingai sumažėjo ne savaime ir ne dėl S.Cichanouskajos gyvenamosios vietos, o dėl kelių tikslingų politinių, saugumo ir logistinių veiksnių derinio.
2025 m. VSAT pareigūnai užkardė 1652 užsieniečių bandymus įsibrauti iš Baltarusijos. 2024 m. pasieniečiai užkirto kelią neleistinose vietose prasmukti 1002 tokiems atėjūnams. 2023 m. VSAT pareigūnai į Lietuvą neleido taip įsibrauti 2643 užsieniečiams.
Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sustiprinus išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą, pastačius fizinius barjerus ir įvedus nepaprastąją padėtį pasienio ruožuose, Baltarusijai tapo pernelyg sudėtinga permesti didelius nelegalių migrantų srautus. Migracijos instrumentalizavimas nustojo būti veiksminga hibridine priemone.
Lietuvą paliks dėl saugumo
Šių metų pradžioje naujienų agentūra BNS pranešė, kad S.Cichanouskaja nusprendė kraustytis į Varšuvą.
Manoma, kad tai gali būti susiję su sumažintu apsaugos lygiu: Lietuvai nusprendus, jos saugumu pastaruoju metu rūpinosi ne Vadovybės apsaugos tarnybos, o policija.
Tai padaryta argumentuojant, kad grėsmės C.Cichanouskajai sumažėjo, tačiau kritikai teigė, jog šitaip buvo sumenkintas jos statusas.
Pasirodžius informacijai apie tai, kad Baltarusijos opozicijos lyderė ir jos komanda kelsis iš Lietuvos į Lenkiją, jos diplomatinis patarėjas Denisas Kučinskis patvirtino apie dalies biuro perkėlimą.
Tiesa, jis paaiškino, jog biuro veikla Lietuvoje bus tęsiama, o pastarąjį sprendimą išplėsti veiklą Varšuvoje lėmė pasikeitusi saugumo situacija.
„Galiu patvirtinti, kad dabar, noriu būti atviras, pokyčiai vyksta. Mes dabar koreguojame savo darbo modelį ir mes plečiame savo veiklą, ypač Lenkijoje.
Dabar yra tokia transformacija (…). Aišku, kad mes tą darome dėl to, kad saugumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių (…), nauja saugumo situacija, tas keitimas daro įtaką tam, kaip mes dirbame ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes plečiame savo darbą“, – LRT radijui kalbėjo D.Kučinskis.
Komentuodamas situaciją dėl svarstymų, jog S.Cichanouskajos išvykimas iš šalies galėtų būti pogrindinių susitarimų su A.Lukašenkos režimu dalis, D.Kučinskis 15min sakė, kad tai – nepagrįstos insinuacijos.
„Nuolatiniai hibridiniai A.Lukašenkos režimo išpuoliai su balionais yra A.Lukašenkos bandymas pažeminti Lietuvą ir priversti ją nusileisti bei susitaikyti su režimo sąlygomis.
Praėjusiais metais, kalbėdamas apie balionus ir sunkvežimius, A.Lukašenka kalbėjo apie savo reikalavimus Lietuvai: Klaipėdos uosto, automobilių Zimbabvei, sanatorijos Druskininkuose, taip pat apie „alternatyvios vyriausybės Vilniuje“ palaikymą.
Vėliau 80 proc. savo kalbos Baltarusijos Liaudies Asamblėjoje jis skyrė Cichanouskajos veiklai ir tam, kad jis neturėtų leisti jai vėl laimėti. Ji jam tebėra reali grėsmė. Ir jis daro viską, kas įmanoma, kad sumenkintų jos lyderystę.
Tikimės, kad Lietuva ir toliau bus principinga ir griežta režimo atžvilgiu ir rems Baltarusijos demokratines jėgas“, – sakė D.Kučinskis.
Vilkikus laikė įkaitais
Lietuva praėjusių metų spalio 30-ąją sieną su Baltarusija mėnesiui uždarė su tam tikromis išimtimis, reaguodama į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.
Vis dėlto, nuspręsta 10 dienų anksčiau, nei planuota, atverti sieną su Baltarusija.
Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla buvo atnaujinta, tačiau nė vienas iš stovėjimo aikštelės Baltarusijoje vilkikas neišvažiavo iki šiol. Tai yra Minsko atsakas į sankcijas: lietuviški vilkikai yra sulaikyti. Taip pat A.Lukašenka nepaminėjo, kad už priverstinį vilkikų saugojimą, kad šie neva „nesimėtytų“ pakelėje, iš transporto kompanijų reikalaujama nemenko atlygio.
Didžioji dalis vilkikų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovinčią transporto priemonę ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną – nesumokėjus, Minskas mašinas grasina konfiskuoti. Lietuvos vežėjai teigia, kad kai kurie sumokėjo už neva saugojimą nemažas sumas, bet vilkikai vis tiek neišleidžiami.
Gruodžio 9 d. Saugumo tarybos posėdyje A.Lukašenka pagaliau įvardijo, ko norėtų mainais, už įkaitais laikomą Lietuvos transporto kompanijų turtą.
„Iš po kilimo ar iš po grindjuosčių kyšo galvos – atiduokite mums tuos automobilius. Prašom, pasiimkite. Bet grąžinkite mums 20 automobilių, ar ten 17, kuriuos jūs pasisavinote – tų, kurie buvo skirti kaip gaisrinės mašinos Zimbabvei.
Atkurkite mūsų sanatorijos veiklą, kurioje gydėme Černobylio vaikus. Jie iš vaikų faktiškai atėmė sanatoriją. Ir grąžinkite mums pinigus, investuotus į uosto statybas“, – reikalavo A.Lukašenka.
Plačiau skaitykite: Lukašenka pasakė, ko norėtų už tai, kad būtų paleisti lietuvių vilkikai
Opozicija kraunasi lagaminus, balionai grįžo
Sausio pabaigoje po ilgesnės pertraukos, Vilniaus oro uosto erdvė vėl buvo uždaryta dėl užfiksuotų iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų. Visgi nuo gruodžio 7 d. iki pat sausio 27 dienos buvo ramu.
Remiantis Lietuvos oro uostų duomenimis, 2025 m. spalio 4 – gruodžio 7 d. laikini oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą įvesti 15 kartų. Oro erdvės ribojimai kartą įvesti ir virš Kauno oro uosto.
Per šį laikotarpį iš viso buvo paveikta per 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių.
Nuo 2025 m. gruodžio 7 d. iki sausio 27 d. oro erdvės ribojimų virš Vilniaus oro uostų nebuvo.
Vis dėlto Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pabrėžė, kad nors oro erdvė virš Vilniaus oro uosto per šį laikotarpį ir nebuvo uždaryta, kontrabandiniai balionai niekur nedingo – jie iš Baltarusijos skrido ir toliau.
„Informuojame, kad nuo gruodžio vidurio apie 50 proc. parų oro sąlygos buvo tinkamos kontrabandos siuntimui iš Baltarusijos į Lietuvą oro keliu.
Pažymėtina, kad tiek radarų atžymos, būdingos kontrabandą gabenantiems balionams, tiek vizualiai objektai buvo fiksuoti ir sausio mėnesį, pavyzdžiui, 11/12 d. – 9 vnt., 16/17 d. – 26 vnt., 17/18 d. – 15 vnt., 25/26 d. – 18 vnt., 26/27 d. – 21 vnt. ir pan.“, – 15min sakė NKVC centro vadovo vyriausiasis patarėjas Darius Buta.
Plačiau skaitykite: Kontrabandiniai balionai ir vėl sugrįžo: paaiškino, kodėl du mėnesius buvo ramu
Balionų judėjimas – nuspėjamas
Meteorologas Gytis Valaika, kartu su programuotojais sukūrė programėlę, kuri padeda nuspėti kontrabandinių balionų skrydžio trajektoriją Lietuvos link.
Jų judėjimas daugiausiai priklauso nuo oro, o ne nuo S.Cichanouskajos planų.
Svetainės kūrėjas, „Oxylabs“ techninis komandos vadovas Vitalijus Suckelis 15min pasakojo, kad idėja sukurti įrankį kilo visiškai praktiškai – anot jo, pradžioje tai buvo asmeninis projektas, atsiradęs iš kasdienių poreikių – norėjosi patogaus būdo įvertinti, ar jo lėktuvo skrydžio metu gali pasirodyti iš Baltarusijos paleidžiami balionai.
Planuodamas kelionę jis turėjo analizuoti vėjo prognozes skirtinguose aukščiuose ir daugybėje programų – tai reikalavo daug rankinio darbo ir nemažai meteorologinių žinių. Tuomet ir gimė mintis procesą automatizuoti bei sukurti tam programą.
Kad sistema būtų tikslesnė, kūrėjas kreipėsi į meteorologą Gytį Valaiką, kuris padėjo suformuoti algoritmo logiką. Meteorologo žinios buvo reikalingos algoritmui sukurti – jis, remdamasis vėjo kryptimis, apskaičiuoja tikimybę, kada kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos galėtų pasiekti Lietuvą.
„Jeigu nuo Gardino ar Lydos vėjas pučia mūsų kryptimi ir atmosferos sluoksniuose jų kryptys sutampa, tikimybė būna labai didelė. O jei kryptys nesutampa arba sutampa tik iš dalies, tikimybė mažėja“, – 15min sakė meteorologas G.Valaika.
Plačiau skaitykite: Ar dėl balionų vėl uždarys Vilniaus oro uostą? Sukūrė programėlę, kuri skaičiuoja riziką
15min verdiktas: melas. Publikacijoje pateikiamas teiginys, esą S.Cichanouskajos planai išvykti sutapo ir galimai lėmė nelegalių migrantų srautų bei kontrabandinių balionų „dingimą“ Lietuvoje ir jų „atsiradimą“ Lenkijoje, yra nepagrįstas.
Faktai rodo, kad nelegali migracija ir balionų naudojimas buvo ir tebėra sąmoningos A.Lukašenkos režimo hibridinės veiklos dalis, priklausanti nuo politinių sprendimų, sienos apsaugos priemonių ir meteorologinių sąlygų, o ne nuo vieno asmens gyvenamosios vietos.
Laiko sutapimai pateikiami kaip priežastiniai ryšiai, nors tam nėra jokių įrodymų, todėl skaitytojai yra klaidinami.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
