JT Žmogaus teisių biuro atstovas Tamimas Al-Kheetanas nepavadino smūgių į „Wildberries“ sandėlius karo nusikaltimu. Jis tik paaiškino bendrą tarptautinės humanitarinės teisės taisyklę: jeigu būtų nustatyta, kad smūgis į civilius žmones ar civilinį objektą buvo tyčinis, toks veiksmas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju JT neturėjo galimybės nepriklausomai patikrinti nei Rusijos pateiktos informacijos, nei to, kas buvo smūgio taikinys ir ar civilinis objektas buvo atakuotas sąmoningai. Todėl jokios galutinės teisinės išvados JT atstovas nepateikė.
Tačiau dezinformacijos platintojai šį sąlyginį paaiškinimą pateikė taip, tarsi JT jau būtų įvertinusios konkretų Ukrainos smūgį ir pripažinusios, kad jis gali būti karo nusikaltimas.
Pateikiame spaudos konferencijos ištraukos vertimą. Joje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovas spaudai ir JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell aptarė naujausius karo veiksmus ir jų poveikį civiliams.
Kalbėjo ir apie Ukrainą
JT Žmogaus teisių biuro atstovas Thameenas Al Kheetanas kalbėjo apie pastarosiomis dienomis išaugusį tolimojo nuotolio smūgių mastą ir jų poveikį civiliams Ukrainoje bei Rusijoje.
Jis minėjo atakas Kyjive, Zaporižioje, Charkivo srityje, Juodojoje jūroje ir smūgius „Wildberries“ logistikos centrams, tačiau nė vieno konkretaus incidento atskirai nepripažino karo nusikaltimu.
„Karas Ukrainoje kasdien daro vis didesnį poveikį civilių gyventojų padėčiai. Tolimojo nuotolio smūgių, per kuriuos nukenčia gyvenamieji namai ir ypatingos svarbos civilinės infrastruktūros objektai, mastas ir intensyvumas kelia siaubą. Pastarosiomis dienomis surengta daug atakų, per kurias civilių aukų buvo ir Ukrainoje, ir Rusijoje.
Civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą griežtai saugo tarptautinė humanitarinė teisė, o bet kokia tyčinė tokio pobūdžio ataka yra karo nusikaltimas.
Sekmadienį Kyjivas buvo atakuotas septintą kartą per mėnesį. Pranešama, kad tai buvo didžiausia raketų ataka prieš sostinę nuo plataus masto invazijos pradžios. Į miestą paleistos mažiausiai 35 balistinės ir hipergarsinės sparnuotosios raketos. Institucijos pranešė, kad žuvo vienas civilis, dar 20 žmonių buvo sužeisti, o sugriovimų užfiksuota penkiuose rajonuose.
Tą pačią dieną sklendžiančios aviacinės bombos smogė Zaporižios gyvenamiesiems kvartalams. Pranešama, kad buvo sugriauta dalis penkiaaukščio gyvenamojo namo. Institucijų duomenimis, žuvo trys civiliai, tarp jų mergaitė, o 41 žmogus, įskaitant septynis vaikus, buvo sužeistas.
Taip pat pranešama, kad per smūgį bendrovės „Nova Pošta“ pašto terminalui Korotyčiaus gyvenvietėje netoli Charkivo žuvo keturi civiliai, o dar 20 buvo sužeisti.
Neseniai surengtos atakos prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje dar labiau padidino riziką laivybai. Per naujausią incidentą, įvykusį sekmadienį, su Bisau Gvinėjos vėliava plaukęs prekybos laivas buvo atakuotas sparnuotosiomis raketomis netrukus po to, kai išplaukė iš uosto netoli Odesos. Turimais duomenimis, žuvo 10 žmonių, tarp jų mažiausiai aštuoni įgulos nariai, o septyni buvo sužeisti.
Taip pat pranešama, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų smūgiai ir toliau pareikalauja civilių aukų bei apgadina privačiai bendrovei priklausančią logistikos infrastruktūrą Rusijoje. Naktį iš liepos 17-osios į 18-ąją Rusijos institucijos pranešė apie atakas, įskaitant smūgius „Wildberries“ logistikos centrams Maskvos ir Tambovo srityse. Jų duomenimis, žuvo aštuoni civiliai, o 86 buvo sužeisti“, – kalbėjo Thameenas Al Kheetanas, vėliau perdavęs žodį Daniellei Bell.
Po Tamimo Al-Kheetano pasisakymo žodį perėmusi JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell taip pat nekalbėjo konkrečiai apie „Wildberries“ sandėlius ir jų atakų teisinį vertinimą. Didžiąją jos pasisakymo dalį sudarė informacija apie didėjantį civilių aukų skaičių Ukrainoje ir vis dažnesnius smūgius gyvenamiesiems rajonams.
„Ką tik minėtos atakos Kyjive, Odesoje ir Zaporižioje nėra pavieniai atvejai. Jos vyksta vis dažniau ir pareikalauja vis daugiau civilių aukų“, – sakė D.Bell.
Pasak jos, pirmąjį 2026 metų pusmetį civilių aukų skaičius buvo 37 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir beveik dvigubai viršijo 2024 metais JT užfiksuotus rodiklius.
Misijos vadovė aiškino, kad tokią padėtį daugiausia lemia dvi priežastys – balistinių raketų ir tolimojo nuotolio dronų naudojimas bei trumpojo nuotolio dronų ir sklendžiančių aviacinių bombų atakos pafrontėje.
„Tolimojo nuotolio smūgiai vis dažniau paveikia tankiai apgyvendintus miestų rajonus, esančius toli nuo fronto linijos“, – teigė ji.
D.Bell taip pat daug dėmesio skyrė FPV dronų keliamai grėsmei civiliams prie fronto linijos. Jos teigimu, per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius civilių žūčių ir sužeidimų dėl trumpojo nuotolio dronų padaugėjo 65 proc.
Tokie smūgiai, pasak JT atstovės, keičia kasdienį žmonių gyvenimą, trikdo viešojo transporto, gydymo įstaigų ir mokyklų darbą, apsunkina humanitarinės pagalbos tiekimą bei infrastruktūros remontą.
„Šios tendencijos rodo, kad grėsmė civiliams ne tik didėja, bet ir keičiasi. Civiliai visoje Ukrainoje – tiek miestuose, tiek prie fronto linijos – susiduria su naujomis ir vis didesnėmis rizikomis, o net patys paprasčiausi kasdieniai veiksmai tampa vis pavojingesni“, – apibendrino D.Bell.
Taigi ir ši pasisakymo dalis rodo, kad JT atstovai aptarė bendrą civilių padėtį bei karo veiksmų padarinius, daugiausia Ukrainoje. D.Bell nepateikė jokio teisinio smūgių į „Wildberries“ sandėlius vertinimo ir nevadino jų karo nusikaltimu.
Kas vyksta?
Ukrainos dronų smūgiai „Wildberries“ sandėliams pastarosiomis savaitėmis tapo viena intensyviausių atakų prieš Rusijos civilinę ir ekonominę infrastruktūrą nuo plataus masto karo pradžios.
Liepos 18 dieną dronai smogė bendrovės sandėliams Elektrostalyje, Maskvos srityje, ir Kotovske, Tambovo srityje. Per atakas žuvo aštuoni naktinės pamainos darbuotojai, dar daugiau kaip 70 žmonių buvo sužeisti.
Rusijos analitikai bendrą padarytą žalą įvertino iki 100 mlrd. rublių, arba maždaug 1,3 mlrd. JAV dolerių. Jei šie skaičiai pasitvirtintų, tai būtų viena didžiausių ekonominių žalų, padarytų Rusijos komercinei infrastruktūrai nuo karo pradžios.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šie smūgiai buvo atsakas į Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Tikėtina, kad jis turėjo omenyje ankstesnius mirtinus smūgius Ukrainos pašto ir logistikos bendrovės „Nova Pošta“ objektams.
Pasak V.Zelenskio, „Wildberries“ sandėliuose taip pat buvo laikomi komponentai, skirti sankcionuotų dronų gamybai ir navigacijos sistemoms.
Liepos 22 dieną surengtos dar dvi atakos – dronai smogė „Wildberries“ sandėliams Krasnodare ir Nevinnomyske, Rusijos pietuose.
Bendrovės įkūrėja Tatjana Kim pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti. Pasak jos, po atakų „Wildberries“ logistikos centrai abiejuose miestuose buvo evakuoti.
Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas savo ruožtu pranešė apie dešimt žmonių, sužeistų per ataką prieš „sandėliavimo objektą“, tačiau tiesiogiai „Wildberries“ nepaminėjo.
Atakų ekonominis poveikis jau juntamas ir rinkose. Liepos 22 dieną konkuruojančios bendrovės „Ozon“ akcijos Maskvos biržoje smuko daugiau nei 8 proc., investuotojams nuogąstaujant, kad jos objektai taip pat gali tapti taikiniu.
„Wildberries“ likus mėnesiui iki atakų pakeitė sutarčių su pardavėjais sąlygas ir atsisakė įsipareigojimo kompensuoti nuostolius, patirtus per dronų atakas.
Dabar, vietoje tiesioginių išmokų, bendrovė siūlo atidėto mokėjimo paskolas, sandėliavimo nuolaidas ir pagalbą perkeliant prekes.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginys, kad Jungtinės Tautos smūgius į „Wildberries“ sandėlius pripažino galimu karo nusikaltimu, yra klaidinantis.
JT Žmogaus teisių biuro atstovas Thameenas Al Kheetanas nepateikė konkretaus šių atakų teisinio vertinimo. Jis tik priminė bendrą tarptautinės humanitarinės teisės principą: tyčinis civilių gyventojų ar civilinių objektų puolimas yra karo nusikaltimas.
Tačiau JT atstovas nepaskelbė, kad „Wildberries“ sandėliai buvo sąmoningai pasirinkti kaip civiliniai taikiniai. Jis taip pat pabrėžė, kad informacija apie atakas buvo grindžiama Rusijos institucijų pranešimais. JT neturėjo galimybės nepriklausomai nustatyti, kas tiksliai buvo laikoma sandėliuose, kokia buvo jų paskirtis, koks objektas buvo smūgio taikinys ir ar ataka surengta tyčia prieš civilius.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell savo pasisakyme taip pat nevertino smūgių į „Wildberries“ centrus ir nevadino jų karo nusikaltimu. Ji kalbėjo apie bendrą civilių aukų skaičiaus augimą ir vis intensyvesnius smūgius gyvenamosioms teritorijoms Ukrainoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
